„Alio Jonavos“ redakcija gavo Upninkėlių ir Bajoriškių kaimų gyventojų vardu parašytą laišką, kuriame skundžiamasi pablogėjusia gyvenimo kokybe dėl akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ kasamų karjerų. Pasak laiško autorės Marijos, čia gyvenantys žmonės susiduria „su aplinkos tarša, triukšmu ir socialinėmis įtampomis“. Sekdami laiško pėdsakais ir norėdami išsiaiškinti susidariusią situaciją, kreipėmės į įvairias institucijas – rajono Savivaldybę, seniūniją, veiklą vykdančią įmonę, išklausėme gyventojų pastebėjimus.
Laiške keliamos problemos
Laiško autorė, pateikdama Bečių g. (Upninkai) gyventojos Jolantos pavyzdį, problema įvardija išsekusį šulinį bei sunkiasvorių mašinų keliamus pavojus bendruomenei ir eismo dalyviams.
„Fizika sako, kad gruntiniai vandenys subėga į žemiausią tašką – šiuo atveju, į karjero daubą. Gyvendama šalia tokios daubos, šulinio savininkė, vieniša mama, patiria didelių sunkumų. Šiuo atveju, jos šulinio vanduo „pabėgo“ į karjero duobę. Jai reikia vandens maistui gaminti, vaikams maudyti, namams tvarkyti ir daržui laistyti, tačiau šulinys – tuščias.
Dėl vandens trūkumo ji priversta nešti vandenį iš kaimynų, kurių šulinys taip pat stipriai nuseko, arba kanistrais vežtis iš giminaičių, kurie gyvena visai kitoje gyvenvietėje. Visoms kitoms reikmėms tenka kibirais semti vandenį iš karjero daubos. /…/ Deja, situacija dar pablogėjo: karjero teritorija buvo aptverta aukšta segmentine tvora, todėl vieniša mama neteko paskutinio buvusio vandens šaltinio. Todėl ne maistui būtino vandens teko laukti iš gamtos, ji rinko lietaus vandenį drabužiams skalbti… Po ilgų prašymų karjero savininkai pasielgė „dosniai“. /…/ Jai buvo įrengti varteliai, kad galėtų ir toliau semti vandenį kibirais iš daubos.
Ir tai yra tik viena iš daugelio problemų, su kuriomis mes susiduriame. Šeimos su vaikais dėl dulkių ir smėlio dalelių negali eiti į lauką. Dėl didžiulio dulkių kiekio visos pievos, medžiai ir krūmai ištisus metus yra pilki, o ne žali, augalai vysta. Milžiniška technika niokoja kelius: pagrindinio kelio danga padengta žvyro ir akmenukų sluoksniu, keliai yra duobėti ir neprižiūrimi. Žmonės jaučiasi įkalinti savo pačių namuose”, – rašoma laiške.
Į kovą įsijungė jaunimas
Jai antrina Upninkėliuose gyvenanti Aušra. Pasak jos, vasarą, sausros metu, žmonės springsta dulkėmis ir patiria košmarą.
„Ar čia visoje Lietuvoje tas pats, ar tik mus tie kasėjai taip „pamylėę“, ar čia tokie resursai dideli? Aš suprantu, kad viskas daroma valstybės poreikiams, gal iš tikrųjų tas žvyras labai reikalingas, bet reikia ir į žmogų atsižvelgti. Žmogus – tarsi koks daiktas, niekam nerūpi jo gyvenimo kokybė, nesvarbu – turi jis vandens ar ne? Vasarą, kai nepalyja, gyvename dulkėse ir triukšme, o Bečių gatvėje, pro daugiavaikės mamos namus, sunkiasvorės tik suka ir suka. Teisybė, įmonė išasfaltavo dalį gatvės iki centrinio kelio, bet galas taip ir liko. Moteriai nei ramybės, nei poilsio, nei vandens. Tik vienas vargas. Atvažiuoja jaunimas į savo tėviškę, tai jiems baisu darosi, kad jų artimieji priversti gyventi tokiose sąlygose. Todėl džiaugiamės, kad dabar jauni žmonės, išmanantys kompiuterines technologijas, ėmėsi reikalus tvarkyti, ieškoti būdų, kaip nutraukti ar bent sumažinti tuos baisumus. Jie nori išsaugoti tėviškę. Pavyks ar ne, matysim”, – pasakojo pusamžė Uninkėlių kaimo gyventoja.
Atsivėrė smegduobė
Jolanta pasakoja, kad vanduo prieš ketverius metus iškastame šulinyje pradėjo dingti tada, kai verslininkai ėmė gilinti ir platinti karjerą. „Vanduo tai prapuldavo, tai vėl atsirasdavo, kol pagaliau visiškai nuseko. Kreipiausi į seniūniją, rašiau Savivaldybės merui. Po to atvyko karjero savininkai, nusprendė, kad pagelbės įleisti nauji žiedai, kitaip tariant, šulinio pagilinimas”, – pasakojo Bečių g. gyventoja.
Pasak jos, atvažiavo kažkokie vyrai, įleido vieną žiedą, pasirodė vanduo, jie ir išvyko. Tačiau tas džiaugsmas truko neilgai. Teko ieškoti pagalbos vietoje.
„Darbininkai iš Upninkų mėgino įleisti ir antrą žiedą, tačiau, pajudinus žemę, ji ėmė griūti, vos spėjom žmogų iš šulinio ištraukti. Daugiau prie to šulinio nebelindom, nes pro šalį lekiančios sunkiasvorės drebina ne tik orą, bet ir pagrindą po kojomis. Nuo baisaus drebėjimo šalia šulinio atsivėrė smegduobė, aš vos spėjau už tvoros užsikabinti, susižalojau pati, būčiau nugarmėjusi. O jeigu tuolaik mažametis būtų čia buvęs? Baisu ir pagalvoti, – liūdna patirtmi dalijosi Jolanta. – Smegduobę užvertė, išlygino, bet vandens kaip nebuvo taip ir nėra. Vežiojamės iš karjero, nes vandens reikia ir drabužiams skalbti, ir šiltnamiams laistyti. Kai savininkai karjerą užsitvėrė, paprašiau juos padaryti vartelius. Dabar turiu raktus, pro vartelius einu į daubą vandens. Nežinau, ką reikės daryti, jei žiemą telkinys užšals”, – guodėsi Jolanta.
Buvo numatyta kompensacija
Upninkų seniūnei Lolitai Nekrošienei šie reikalai yra gerai žinomi. Ji ne kartą bendravo su Bečių gatvėje gyvenančia moterimi. Seniūnė kiekvieną problemą bando spręsti, aptardama ją su įmonės savininkais. Prieš kelerius metus pradėjusi veiklą AB „Eurovia Lietuva“ užmezgė geranoriškus ryšiai su vietos valdžia. Bečių g. gyventojai pasiguodus dėl šulinyje nusekusio vandens, seniūnija nedelsdama susisiekė su akcinės bendrovės administracija.
Gyventojai buvo pasiūlyta pasigilinti šulinį, o sąskaitas už darbus pateikti Socialinės paramos skyriui dėl dalies kompensacijos. Bet moteris galimai pristigo iniciatyvos ir daugiau į seniūniją nesikreipė – kontaktavo tiesiogiai su karjero atstovais.
Kaip sakė pati Jolanta, pradėjus griūti šulinio žemei, susidarė pavojinga situacija, tad padėtis iki šiol nepasikeitė.
Atsainus požiūris
Seniūnės L. Nekrošienės teigimu, veiklą pradėjusi akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva” ėmėsi asfaltuoti kelią, tačiau gerus jos norus sustabdė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), dabar vadinama „Via Lietuva“.
„AB „Eurovia“, atsidarydama karjerą, suderino su Savivaldybe ir išasfaltavo savivaldybei priklausančios Upninkėlių kaimo Bečių g. 300 m atkarpą iki pat Jolantos namų. Tačiau tuometė Automobilių kelių direkcija uždraudė tolimesnius darbus – neleido asfaltuoti nuovažos, nuo kurios ir kyla dulkės, važiuojant į regioninį kelią. Susirašinėjimas su šia institucija tęsiasi iki dabar. Nuo 2021 m. kontaktuojame su „Via Lietuva” (LAKD) dėl pavojingos nuovažos sutvarkymo, bet problema lieka neišspręsta. Ieškojome įvairių būdų, deja, „Via Lietuva“ atsainiai vertina situaciją. Tai patvirtina ir tas faktas, kad atsakymo iš šios įstaigos dėl nuovažos asfaltavimo nesulaukiame nuo kovo mėnesio”, – nesibaigiančią istoriją komentuoja L. Nekrošienė.
Keista situacija. Verslo atstovai norėjo išasfaltuoti, bet jiems uždraudė tie, kuriems, atrodo, turėtų rūpėti saugumas ir gerovė. Skaitytojams verta priminti, kad 2022-aisiais institucija informavo seniūniją, jog pagal vertinimo prioritetus nuovaža buvo 306 vietoje, pernai pasistūmėjo į 296-ąją. Judant tokiais tempais, 6 m atkarpos sutvarkymo tektų laukti kelis dešimtmečius.
Grėsminga nuovaža
Šiuo valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1502 nuolat vyksta intensyvus judėjimas į Vilniaus pusę, taip pat iš ir į AB ,,Eurovia Lietuva“ karjerą, iš neišasfaltuotos nuovažos patenka akmenys ant pagrindinio kelio važiuojamosios dalies, užteršia didelę dalį eismo juostos, tuo sukeldami avarinę situaciją.
„Sunkiasvoriai automobiliai važiuodami šia atkarpa sukelia dulkių debesis, pakelia akmenis, kurie skrieja į visas puses. Ne vieną kartą buvo sulaukta nusiskundimų dėl pažeistų automobilių stiklų. Karjero darbuotojai reguliariai akmenis nurenka, tačiau tai esamos padėties negelbėja, todėl būtina šį ruožą išasfaltuoti. Žinantys tą vietą vairuotojai, norėdami išvengti kliūties, rizikuodami išvažiuoja į priešingą eismo juostą. Šioje vietoje susiformuoja gilios asfalto išdaužos, jas taiso Kelių priežiūra, bet problema išsprendžiama tik laikinai. Seniūnijai rūpi gyventojų ir pravažiuojančių į Vilnių saugumas, todėl prašėme spręsti nuovažos įrengimo problemą, kol neįvyko eismo nelaimė ir nenukentėjo žmonės“, – grėsmingą situaciją komentuoja L. Nekrošienė, pridurdama, kad sunkiasvorių vairuotojai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nesilaiko darbo kultūros ir drausmės.
Vilties teikiantis atsakymas
Pakomentuoti susidariusią konfliktinę situaciją tarp įmoės ir gyventojų paprašėme veiklą vykdančios bendrovės. AB „Eurovia Lietuva“ į redakcijos užklausą atsakė labai operatyviai.
„AB „Eurovia Lietuva“ nėra pirmieji Upninkų sen., Jonavos r., esančio karjero savininkai. Mūsų žiniomis, buvę savininkai žinojo apie problemą dėl išsekusio vandens gyventojos šulinyje ir buvo ją išsprendę. Apie tai, kad problema vėl iškilo, mes, kaip naujieji karjero savininkai, išgirdome pirmą kartą ir jau kreipėmės į gyventoją aptarti situacijos sprendimo būdus.
Eksploatuodama karjerą, AB „Eurovia Lietuva“ imasi visų priemonių dulkėtumui mažinti: siekiame užtikrinti nuolatinį kelio ir medžiagų laistymą. Aktyviai bendradarbiaudami su vietos bendruomenės seniūnu ir savivaldybe, savo lėšomis išasfaltavome apie 300 metrų Bečių gatvės atkarpos, vedančios į/iš karjero. Likusi neišasfaltuota sankryžos dalis, kuri jungiasi su valstybinės reikšmės keliu Nr. 1502, nepriklauso savivaldybei ir yra prižiūrima kito kelio valdytojo.”
Atsakymas skamba gana optimistiškai ir nuteikia viltingai, kad Upninkų krašto žmonės suras bendrą kalbą su šiandieniais karjero savininkais ir problemas išspręs geranoriškai.
Savivaldybė sprendimų nepriima
Daugelis gyventojų mano, kad rajono Savivaldybė gali nuspręsti, kam duoti leidimus eksploatuoti karjerus, o kam ne. Situacija yra kitokia.
Rajono savivaldybė nepriima galutinio sprendimo dėl karjerų eksploatavimo, t.y. nesprendžia – leisti ar neleisti kasti karjero. Savivaldybė yra tik viena iš dalyvių pirminiame etape – atrankos dėl poveikio aplinkai vertinime (PAV) bei teikia motyvuotus pasiūlymus ir išvadas savo kompetencijos ribose.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad atsakingosios institucijos funkcijas vykdo ir sprendimą priima Aplinkos apsaugos agentūra”, – teigia Savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus soecialistė Laurita Puškova.
Visą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos PAV procesus savivaldybės teritorijoje gyventojai gali sekti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje arba savivaldybės internetiniame puslapyje.
Svarbu paminėti, kad visuomenė taip pat yra lygiateisė vertinimo proceso dalyvė – gyventojai taip pat gali teikti savo pasiūlymus ir pastabas Aplinkos apsaugos agentūrai bei kreiptis į teismą, jeigu mano, kad į pastabas nereaguojama.
Visuomenė teikia pasiūlymus dėl pradėto poveikio aplinkai vertinimo (įskaitant galimybę užduoti klausimus ir gauti informaciją) Aplinkos apsaugos agentūrai ir turi teisę teikti pasiūlymus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje dienos, terminą skaičiuojant nuo kitos dienos jį paskelbus.
Turtingiausi rajonai
Upninkų seniūnijoje nėra stambių ūkių, nes žemė yra nederlinga, jos našumas tesiekia apie 20 balų. Tačiau atitinkamos tarnybos, išžvalgiusios ir ištyrinėjusios žemėje glūdinčius turtus, nustatė, kad juose guli klodai naudingų iškasenų, kurios itin svarbios įgyvendinant įvairius projektus. Paaiškėjo, kad karjerams labiausiai tinka Jonavos, Klaipėdos ir Trakų rajonai. Nuo sunkiasvorių transporto priemonių nukenčia šių kraštų keliai, todėl būtina valstybiniu mastu, skirstant lėšas kelių remontams, atsižvelgti į karjerų vystymui planuojamas vietoves.
Jonavos krašte randasi vis daugiau nedidelių karjerų, kurie rekultivuojami, juose plaukioja gulbės, antys, kiti vandens paukščiai. Visai tikėtina, kad ateityje sodybų, esančių šalia vandens telkinių, turto vertė pakils. Tačiau, kaip matyti iš redakcijai atsiųsto laiško, gyventojai prieštarauja tiek esamiems, tiek būsimiems karjerams ir net ketina kovoti teismuose. Akivaizdu, kad trūksta svarbiausio dalyko – matyti žmogų ir gerbti jo teisę į kokybišką gyvenimą.
Irena BŪTĖNAITĖ
