Paskelbtas Aktualijos

Kokius namus sau stato lietuviai? Nuosavų namų tendencijos Lietuvoje

Pirmadienis, 11 November 2024 15:50 Parašė 

Statydami ar renovuodami savo namus, lietuviai vertina tiek modernumą, tiek ir tradicijas, tačiau visais atvejais reikalingas energinis efektyvumas, saugumas, praktiškumas bei kokybė. Šiame straipsnyje aptarsime šiuo metu vyraujančias tendencijas išskirtinį dėmesį skirdami kiekvienų namų akims – langams.

A++ energinio naudingumo klasė

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje privaloma A++ energinio naudingumo klasė naujiems pastatams. Šis standartas nustato griežtesnius reikalavimus langams, bendram pastato sandarumui, šildymo ir vėdinimo sistemų efektyvumui.

Taigi A++ energinės klasės namams būdinga:

  • Atsinaujinančių išteklių energija, kuri turi sudaryti daugiau nei 50 % pastato sunaudojamos energijos. Tai padaryti leidžia pastatuose įrengiami šiluminiai siurbliai, kurie naudojami ne tik namui šildyti, bet ir vėsinti. Gali būti įrengiamos ir papildomos saulės fotovoltinės jėgainės.
  • Aukštesnių reikalavimų vėdinimo sistemos su ne mažesnį nei 80 % naudingumo koeficientą turinčiu rekuperatoriumi, kurio ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.
  • Griežtesnės atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Šiuo atveju namas turės didesnės termoizoliacijos sienas, stogą ir grindis, o taip pat energiškai efektyvesnius langus (<= 0.8 W/m²∙K) bei duris (<= 1.2 W/m²∙K). Tokių produktų pavyzdys – Mynest.lt platformoje siūlomos plastiko ir kompozito langų sistemos ALPO ir ELBRO su dviejų kamerų (3 stiklų) paketais, kuriomis galima pasiekti ir netgi viršyti A++ energinės klasės reikalavimus.

Ekologija ir tvarumas

Nekilnojamojo turto rinkoje vis labiau įsitvirtina ekologijos ir tvarumo idėjos. Taigi Lietuvoje ypač paklausūs ekologiško dizaino, energiją taupančiomis savybėmis, naudojant natūralias ar perdirbtas medžiagas statomi namai. Prie to priartina ir plastikiniai langai, kurie tampa puikia alternatyva iš kitų medžiagų pagamintiems produktams.

Šiuolaikiniai PVC ir kompozito langai yra visiškai perdirbami, o juos gaminant nenukenčia nei vienas medis. Svarbu ir tai, jog modernių langų profilių masė gaunama naudojant perdirbtą plastiką. Taip lango gyvavimo ciklas prailginamas iki 280* metų, o net septynis kartus perdirbtas plastikas nepraranda nei savo stabilumo, nei kokybės.

Individualumas ir estetika

Ryšį su aplinka jaučiantis žmogus siekia įsileisti daugiau šviesos ir stebėti aplinkos vaizdus, o tam pasitarnauja dideli panoraminiai langai, kurie yra itin populiarūs dėl savo estetikos ir energinio efektyvumo.

Įėjimams į kiemus ar terasas montuojamos pakeliamos / stumdomos durys, per kurias į patalpas patenka dar daugiau šviesos. Stumdomos tokių durų varčios – kompaktiškos, lengvai valdomos, jas galima palikti atidarytas nebijant, kad kilęs vėjas jas užtrenks.

Lietuviai renkasi individualias langų ir durų varstymo kombinacijas, produktų spalvas, specialius stiklus ir kitus aksesuarus. Šiuolaikinis vartotojas neretai pageidauja langų su nematomais vyriais, antracito, pilkos ir juodos spalvos dekoratyvines langų dangas, kurios tinka prie ypač vertinamos medžio ar akmens apdailos.

Praktiškumas ir saugumas

Viena labiausiai vyraujančių tendencijų – praktiškumas, todėl minimalios priežiūros reikalaujantys langai tampa vis aktualesni. Dėl Lietuvos klimato sąlygų mūsų šalies gyventojai renkasi langus su specialiomis dangomis, pvz., „ViewClear“, kuri neleidžia langams rasoti iš lauko pusės. Šalia to dažnai pasirenkama ir „Bioclean“ danga, kuria padengti stiklai nusiplauna savaime – veikiant saulei ir lietui.

Lietuvoje ypač vertinamas individualios erdvės privatumas ir saugumas, todėl vartotojai renkasi didesnio saugumo, nuo įsilaužimo saugančias rankenas. Susižeidimo dūžio atveju,  taip pat ir siekiant apsisaugoti nuo įsilaužimų, pirmenybė teikiama saugiems grūdintiems arba laminuotiems langų bei durų stiklams.

Grūdinti stiklai ne tik tvirtesni, bet ir sudužę subyra į mažus gabalėlius nieko nesužeisdami. Tuo tarpu laminuotam stiklui sudužus, jo gamybos metu stiklą sulipinusi plėvelė neleidžia šukėms pabirti ir nukristi. Tai mažina riziką iškristi pro išdužus stiklui susidariusią ertmę.

*Pagal Produkto Poveikio Aplinkai deklaraciją (EPD – Environmental Product declaration), plastiko langų gyvavimo ciklas gali siekti 40 metų. Juos galima perdirbti iki 7 kartų: 40 x 7 = 280 metų.