Ruduo – grybavimo metas, kai miškus užplūsta šimtai grybautojų. Žmonės, atėję prisirinkti šių gėrybių, neretai aptinka neatsakingų asmenų išverstų šiukšlių krūvas. Tokie reginiai, kada samanų kilimą apkloja visokiausių atliekų (pavojingų ir nepavojingų) kalnai, atrodo, įgauna pagreitį – teršėjų daugėja, o miškų savininkai nebežino, kur kreiptis, kad būtų suvaldyti tokie piktavaliai. Šia publikacija siekiame paaiškinti, kaip elgtis, aptikus krūvas šiukšlių vienoje ar kitoje vietovėje, pateikiame Aplinkos apsaugos departamento komentarą.
Nuotaiką gadina šiukšlės
Margomis spalvomis pasipuošęs ruduo į mišką vilioja visus, mylinčius gamtą žmones. Juolab kai internetas mirga nuo baravykų, raudonviršių ar kitokių grybų pintinių. Taigi, sukame į masyvus, esančius Kulvos seniūnijoje, Kurmagalos pusėje. Miškai gražūs, nėra šabakštynų, o grybai vienas paskui kitą traukia dėmesį – tik spėk lenktis.
Tačiau euforija išblėsta, pamačius krūvą įvairių atliekų. Pavažiavus miško keliuku kiek tolėliau, pasitinka mini sąvartynas, kuriame matyti pasenę, naudoti nebetinkami televizoriai, kitokios elektroninės „gėrybės“. Pasukę upelio link, negalime nesipiktinti dar viena krūva šiukšlių, ši gal kiek kuklesnė už jau aptiktas, tačiau vis tiek kelia šleikštulį.
Šioje teritorijoje plyti privatūs miškai, apimantys itin didelį plotą. Jų savininkas prisipažįsta esąs kovotojas su teršėjais, bet pastarieji randa savų būdų nusikratyti jiems nebereikalingais daiktais.
Iš kur atgabenamos atliekos, ilgai svarstyti nereikia – taip įžūliai elgiasi galimai netoliese esančios sodų bendrijos sodininkai.
„Ne vienam esu sakęs, kad taip elgtis negalima, kad miškas – tai ir grožis, ir sveikata, ir turtas. Bet daugelis tik pašnairuoja į mane ir piktinasi, kai stengiuosi nufotografuoti įtartiną automobilį. Labai nemaloni situacija. Niekas nedraudžia miškuose grybauti ar pasivaikščioti, bet atvežti ir sumesti atliekas iš nuosavų kiemų, tai daugiau nei įžūlu“, – pasakoja miškų savininkas.
Tiesa, yra buvę, kai vienas pilietis sureagavo į jam pareikštas pastabas, suprato padaręs niekšybę, atvažiavo su grupe talkininkų ir paties išpiltas šiukšles išgabeno ten, kur joms ir vieta. Miškų savininkas sako būtų dėkingas, jei ir kiti teršėjai taip pat pasielgtų – patys išsivežtų jiems priklausantį „turtą“. Tačiau ir jis pats netiki tokiais stebuklais – atsikratyti paprasčiau nei paskui visas atmatas susirinkti.
Neišspręsta problema
Kulvos seniūnas Ramūnas Gudonavičius prisipažįsta, kad sunku suvokti tokių žmonių elgesį. Jokio pateisinimo, jo nuomone, čia būti negali.
„Aptikus atliekų krūvas, būtų geriausia kreiptis į rajono Savivaldybės Turto ir aplinkos skyrių, informuoti apie radinį, nurodyti koordinates ir bandyti identifikuoti teršėją, – samprotauja pašnekovas. – Už visas šiukšles atsako tos žemės savininkas. Vadinasi, jeigu atliekos išpiltos privačiame miške, jas turės tvarkyti valdų šeimininkas. Jei valstybiniame, matyt, rūpinsis miškininkai. Bet pirmiausia reikėtų ieškoti kokių nors įrodymų apie šiukšles atgabenusį pilietį. Gal būtų likęs adresas, vardas, ar šiaip kokia išskirtinė nuoroda į teršėją. O jeigu dar pavyktų tokį niekdarį nufotografuoti, tai tikrai neišvengtų baudos, kuri yra labai didelė“, – samprotauja R. Gudonavičius.
Seniūno nuomone, atsikratymas atliekomis vėl tampa didele problema. Jis prisimena, kad užpernai, pasibaigus automobilių padangų keitimo laikotarpiui, prie Rimkų kapinių buvo privežtas visas kalnas padangų. Manoma, kad tai garažuose dirbančių asmenų darbas.
„Tokie nevalyvi asmenys naudojasi tamsiu paros metu. Anuomet prie kapinių konteinerių radome per 70 išverstų padangų. Dabar vėl anksti temsta, jau darosi neramu – baigsis padangų montavimo terminas. Ar nebus pakelės pilnos padangų, ar vėl neprikraus jų prie kapinių tvoros? Tokiems nevalyviems asmenims nesvarbu, kad seniūnija turės išgabenti jų atliekas, turėti papildomų išlaidų tiems darbams atlikti ir taip toliau“, – patirtimi dalijasi R. Gudonavičius.
Prieš kokį dešimtmetį Jonavoje įrengtos buitinių atliekų surinkimo aikštelės būdavo „užklojamos“ padangomis, po nakties tai vienur, tai kitur išaugdavo didžiuliai jų kalnai. Tik įrengus kameras, paviešinus nufilmuotus vaizdus vietos televizijoje, tokia savivalė baigėsi.
Tačiau, pašnekovo teigimu, problema liko neišspręsta, kadangi pasikeitė „dislokavimo“ vietos – padangos vežamos į netoli Jonavos ošiančius miškus.
R. Gudonavičius primena, kad Jonavoje, prie elevatoriaus, yra stambiagabaritinių atliekų surinkimo aikštelė, tai ten ir reikėtų vežti nebenaudojamus daiktus, o ne teršti jais miškus, pakeles ar kapinių prieigas.
Negalima pamiršti, kad miškuose, pakelėse išmetamos įvairios buitinės, stambiosios, statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas ir kitos šiukšlės augina atliekų krūvas ir didina taršą.
Teršėjams nuolaidžiauti negalima
Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Laurita Puškova atkreipia dėmesį, kad šiukšlių atvežimas į miškus rodo žmonių neatsakingumą prieš gamtą, žmogų ir valstybę. Pateikdama komentarą šia tema, ji išskiria kelis pagrindinius aspektus.
Jeigu miškas yra privatus, tai pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos teisės aktus atsakomybė už atliekų tvarkymą tenka miško savininkams, jei nėra nustatytas teršėjas.
„Vadinasi, jei miško savininkas neįrodo, kas atliko tokį „juodą“ darbą, tai jis ir privalės tas atliekas sutvarkyti pats. Tačiau visai tikėtina, kad toje krūvoje galima surasti teršėjo rekvizitų? Žinoma, asmuo turi teisę kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, inspekcijos pareigūnai atliks tyrimą, išanalizuos privačioje teritorijoje rastas atliekas ir galbūt bus pasiektas geras rezultatas“, – komentuoja specialistė.
Jei kažkoks pilietis atgabeno atliekas į valstybei priklausantį mišką, tai problemą sprendžia valstybinė miškų urėdija. Grybautojas, aptikęs krūvą šiukšlių valstybiniame miške, apie tai gali informuoti valstybinių miškų pareigūnus. O savivaldybė rūpinasi jai priklausančiais žaliaisiais masyvais.
Kaip teigė L. Puškova, nederėtų nuleisti rankų privačių valdų savininkams, nes teršėjus pavyksta nustatyti, priversti sutvarkyti atliekas ir nubausti juos. Jos nuomone, galbūt nuo tokių piktadarių apsisaugoti padėtų apsunkintas įvažiavimas į miškus. Tarkime, šeimininkas galėtų užstatyti kelią akmeniu ar kokiu kitu daiktu, įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, sugalvoti kitų kovos su teršėjais būdų.
Jeigu pavyktų nufotografuoti pažeidėjus, automobilio numerius, užfiksavus teritorijos coordinates, derėtų pranešti Aplinkos apsaugos departamentui el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Rizikuoti neverta
Krūvas šiukšlių galima pamatyti ir kituose miškuose. Susidaro įspūdis, kad nėra nė vienos miškingos vietovės, kurioje nesurastume išmestų atliekų. Tvarkingumu nepasižymi ir žvejai, atvyksantys pažvejoti prie vandens telkinių. Ir čia mėtosi skardinės, plastikiniai bei stikliniai buteliai, maišeliai, kitokie aplinką teršiantys dalykai.
Faktai rodo, kad miškuose išmetamos ne tik įvairios buitinės, bet ir stambiosios statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas ir kitos šiukšlės, todėl aplinkosaugininkai primena gyventojams, kad už šiukšlinimą miške gresia administracinė atsakomybė.
Kokios baudos galima sulaukti už atliekų išmetimą miškuose, paprašėme pakomentuoti Aplinkos apsaugos departamentą (AAD). Pateikiame departamento atsakymą.
„Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingąsias. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingosiomis.
Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 eurų.
Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų; aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia 150–300 eurų baudą;
aplinkos užteršimas 1 kub. metru ir didesniu nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia 550–1500 eurų baudą;
aplinkos užteršimas 5 kub. m ir didesniu nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia 2300–2900 eurų baudą.”
Pagalvokite: ar verta teršėjams savivaliauti?
Irena BŪTĖNAITĖ
Autorės nuotraukos.
