Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialas, vienijantis 60 rajono įmonių, surengė konferenciją „Jonavos verslo identitetas“, kurios metu aptartos regiono ekonomikos perspektyvos, inovacijos ir vietos verslo transformacijos. Sueigos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su įmonių sėkmės istorijomis, įsigilinti į verslo plėtros galimybes Jonavoje, pabendrauti.

Bendrų sprendimų ieškojimas

Pradėdamas konferenciją, jos moderatorius, teisininkas, KPPAR narys, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris advokatas Egidijus Langys atkreipė dėmesį, kad ši tema verslininkų sueigose aptariama jau trečią kartą. „Prisimindami  pasisakymus, nuskambėjusius pernai ir užpernai, manau, kad šiandien išsakytos pranešėjų mintys, praktiniai pavyzdžiai įkvėps iš naujo pažiūrėti į tolimesnę Jonavos verslumo identiteto perspektyvą, o vis dar abejojantiesiems, kokia kryptimi pasukti, šis susitikimas gal bus kelrodė žvaigždė ir patvirtinimas, kad toji vieta yra Jonavoje”, – į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedėjas E. Langys.

Verslo pasaulio atstovus pasveikino KPPAR Jonavos filialo tarybos pirmininkas, uždarosios akcinės bendrovės „Baldai Jums“ gen. direktorius Alfonsas Meškauskas. Jis akcentavo, kad Kauno PPA rūmai yra viena iš didžiausių ir svarbiausių verslo organizacijų, jungianti per 900 narių Kauno ir Marijampolės apskrityse.

Pasak tarybos pirmininko, Jonavos filialas, turintis 60 narių, kol kas dar nesudaro 10 procentų šio narių skaičiaus, bet organizacija nuolat auga. „Verslininkai, matydami aktyvią veiklą, patys kreipiasi į mus ir nori būti bendros mūsų kuriamos vertės dalimi, – kalbėjo A. Meškauskas. – Iš tiesų mes darome tokius renginius, kurie yra įdomūs ir reikšmingi verslo žmonėms, nes juose įgyja tam tikrą verslo žinių bagažą ir gali pritaikyti savo praktinėje veikloje.”

Filialo tarybos pirmininkas, prisimindamas sunkius pandemijos laikus, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos verslininkai tą laikotarpį sugebėjo išgyventi ir „išeiti su pakelta galva”. Pasak jo, KPPAR ir pramonininkų konfederacija buvo tos organizacijos, kurios įtikino Vyriausybę priimti tam tikrus sprendimus, padėjusius verslui išeiti iš kirzės – pavyko susitarti dėl prastovų apmokėjimo, atidėti „Sodros“ mokesčius, atidėti mokesčius valstybinei mokesčių sistemai.

„Beveik visos įmonės jau atsiskaitė su valstybe, o atidėjimus „Sodrai“ baigs mokėti iki ateinančių metų vidurio. Tai rodo, kad Vyriausybė išgirdo verslo lūkesčius ir ėmėsi priemonių, kurios realiai padėjo išgyventi. Dabar neramina karas Ukrainoje, trunkantis trečius metus, neramu Artimuosiuose Rytuose, į bendrą konfliktą įsijungia ir Iranas, ne patys geriausi santykiai tarp Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iššūkių turime labai daug. Tačiau Vyriausybė, suprasdama verslininkus užklupusas bėdas, ieško priemonių, padėsiančių įveikti sunkumus ir siekti gerų rezultatų. Todėl šioje konferencijoje visus kviečiu išsakyti savo bėdas, nuogąstavimus, pateikti klausimų pranešėjams ir kartu ieškoti bendrų sprendimų. Linkiu gerų įspūdžių”, – linkėjo A. Meškauskas.

Laukia įdomūs metai

Sveikinimo žodį tarė svečias, Jonavos savivaldybės mero patarėjas Povilas Beišys. Jis pasidžiaugė organizuojamu renginiu ir galimybe pabūti kartu su verslininkais, pasiklausyti įdomių pranešimų bei diskusijų.

„Skaitydamas konferencijos programą, atkreipiau dėmesį į žodį „transformacija“. Man tai asocijuojasi su „žaliuoju kursu“, tvarumu, CO2 emisijos mažinimu, žiedine ekonomika. Žalioji transformacija verslams yra ir iššūkis, ir galimybė. Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, kad „žaliasis kursas” esąs nerimtas siekis saugoti gamtą. Aš taip nemanau. Galvoju, kad tai galimybė tapti inovatyvesniems, efektyvesniems. Be abejo,  tvarumas ir ekologija kainuoja, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sumažinti sąnaudas ir kaštus”, – nuomone dalijosi P. Beišys.

Kalbėdamas apie rajoną, jis pabrėžė, kad Jonavos laukia treji įdomūs metai. Mero patarėjo teigimu, tikėtina, kad apie 16 įmonių gaus paramą iš Teisingos pertvarkos fondo, kas sudaro apie 97 milijonus eurų.

„Visos šios įmonės turėtų kurtis Jonavoje. Tikėtina, kad bus iššūkių su darbo jėga, bet konkurencija skatina tobulėjimą, skatina gerinti sąlygas darbuotojams, kelti atlyginimus. Tikiuosi, kad  esamiems verslams bus daug naujų galimybių bendradarbiauti su naujais verslais, gal bus sukurta kokia pramoninė simbiozė, kai vienos įmonės atliekos taps žaliava  kitoms įmonėms. Linkiu prasmingų diskusijų ir produktyvios konferencijos”, – samprotavo mero patarėjas P. Beišys.

Iššūkiai ir galimybės

Konferenciją pradėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Erika Kuročkina pranešimu „LR Ekonomikos plėtra ir perspektyvos, Jonavoje įgyvendinti  paramos verslui projektai“. Viešnia pristatė EINMIN nuveiktus darbus, džiaugėsi Jonavos verslo sėkmingai įgyvendinamais projektais. ES finansuojami projektai daro stiprų proveržį Jonavos verslo pasaulyje, per artimiausius keletą metų čia investuos bei darbo vietas kurs net 16 verslų.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad Kauno apskritis, kuriai priklauso Jonava, yra visos valstybės politikos ir strateginių politikos tikslų įgyvendinimo puikus pavyzdys. Ji pabrėžė, kad per pastaruosius trejus metus pavyko išplėsti Kauno laisvąją ekonominę zoną, kur papildomai įsikūrė aštuoniolika įmonių, investuotojų suma išaugo iki 206 milijonų eurų.

Apie įmonės patiriamus iššūkius ir panuojamus pokyčius pranešime „Pramonės transformacija su AB „Achema“: nuo iššūkių iki galimybių“ kalbėjo įmonės vystymo inovacijų  inžinierius Tadas Čeponis. Jis apžvelgė ES trąšų rinką, kurioje importas iš trečiųjų  šalių sudaro beveik pusę nuo visų suvartojamų trąšų. Pranešėjo teigimu, nors gamtinės dujos iš Rusijos šiuo metu sustabadytos, bet iš jų pagamintos trąšos vis dar importuojamos, tad šalis yra didžiausia importuotoa.

Dujų kaina sudaro apie 70 procentų savikainos, todėl konkuruoti su iš pigių dujų pagaminta produkcija tikrai sudėtinga. „Achema“ yra stambiausia SGD terminalo klientė, per jį užsitikrinanti nepertraukiamą žaliavų tiekimą. T. Čeponis papasakojo apie inovacijas, naujus produktus, akcentavo bendrovės dėmesį taršos prevencijai, žaliajai energijai bei energetiniam efektyvumu, dviejų naujų saulės modulių parkų statybą. Kalbėdamas apie žaliojo vandenilio projektą, pranešėjas pateikė motyvus, kodėl įmonė atsisakė šimtamilijoninės ES paramos ir atidėjo projektą.

Verslininkų mintys

„Ar vis dar esame žemės ūkio šalis?“ – tokią temą gvildeno  AB „Jonavos grūdai“ generalinis direktorius Darius Karpavičius, pranešime pateikęs daug informacijos apie pokyčius žemės ūkio srityje – nuo sektoriaus darbuotojų pokyčių, ūkių dydžių pokyčių, žemės ūkio produkcijos struktūros, grūdų derliaus, ūkininkų pasiskirstymo pagal amžių, iki  iš grūdų pagamintos produkcijos, derliaus dinamikos, eksporto krypčių. Anot jo, „Lietuvą laikyti žemės ūkio šalimi būtų per drąsu, tačiau šis sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai.”

Pranešime „Kaip sukurti vertę savo gaminiams“ pasakojo UAB „Lonas“ generalinis direktorius Domas Jakutis, pasidalydamas sėkminga įmonės istorija. Pranešėjas akcentavo, kodėl būtina išsiaiškinti, kas yra įmonės klientas, kur save mato pati įmonė, koks jos produktas bei atkreipti dėmesį į stipriausius įmonės akcentus. „Svarbiausia – išspręsti kliento problemą, tuomet parduodamas ne gaminys, o sprendimas. Išsiaiškinus, kurioje srityje esate geriausi bei stipriausi, sulauksite sėkmės. Niekuomet nebus išpildytos sąlygos „greitai“, „pigiai“ ir „kokybiškai“– teks pasirinkti”, – patirtimi dalijosi D. Jakutis.

„Kaip „Nando“ prisistato pasauliui ir ką reiškia „pardavinėti“ Lietuvą?" kalbėjęs šios bendrovės direktorius Justinas Taruška analizavo, kaip pristatyti savo šalį užsienio rinkose, kaip pozicionuoti Lietuvą. Bendrovės direktoriaus teigimu, Jonavoje geras klimatas verslui – greičiau priimami sprendimai, puikus susisiekimas ir jaučiama inžinerinė aura.

Konferencijoje pasisakė ir smulkiojo verslo atstovai, neseniai Rūmų nariais tapusi UAB „Sveikatinimo namai“ ir jų įkūrėja, kineziterapijos magistrė, biologijos krypties doktorantūros studentė Lina Mickevičienė. Pranešime „Smulkiojo verslo iššūkiai  Jonavoje“ ji  aptarė problemas, su kuriomis susiduria smulkusis verslas.

Nuo pradžios iki dabar

Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus muziejininkė, Justino Vareikio progimnazijos bibliotekininkė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė praskleidė širmą į   verslo ištakas Jonavos istorinėje praeityje. Apžvalga aprėpė laikotarpį nuo Jonavos įsikūrimo iki jos sunaikinimo antrojo pasaulinio karo metais. Pasakojimas apie turtingą miestelio istoriją, neatsiejamą nuo žydų tautos, verslininkams suteikė įdomių ir naudingų žinių.

Konferenciją baigė diskusija „Verslo iššūkiai ir (ar) galimybės Jonavos rajone“. Kodėl verta kurti verslą Jonavoje“ , kurioje dalyvavo kelių Jonavoje verslą vystančių įmonių ir Savivaldybės atstovai.

Daugelio nuomone, sėkmę lemia drąsa, profesionali komanda ir aukštų kokybės standartų siekis. Diskusijos dalyviai pabrėžė verslo bendruomenės bendradarbiavimo bei geranoriškų ryšių su savivalda svarbą.

Išvada: Jonava, nepaisant kai kurių iššūkių, yra palanki vieta vystyti verslą.

Irena BŪTĖNAITĖ