Kasmet rugsėjo pabaigoje Jonavoje organizuojama tradicinė Rudens šventė sulaukia didelio miestiečių dėmesio. Tądien į miestą sodiečiai suveža savuose laukuose išaugintas gėrybes, suspaustus sūrius, iškeptus pyragus, nunertus, numegztus, nuveltus ar nulipdytus rankdarbius, meno mėgėjų kolektyvai džiugina skambiomis dainomis. Tai šventa diena, nes pagerbiami aktyviausi, darbščiausi ūkininkai, gražiausių sodybų puoselėtojai, pasveikinami visi, kurie susitinka vienoje erdvėje pasidžiaugti vieni kitais.
Neblėstanti tradicija
Rudens šventės „Seno sodo kermošius“ žemdirbius ir susirinkusius miestelėnus pasveikino valdžios atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, dėkodamas sodiečiams už jų triūsą, linkėjo kiekvienais metais sulaukti gero derliaus ir visada palankaus oro.
Į gausiai susirinkusią publiką kreipėsi laikinai Jonavos r. savivaldybės mero pareigas einantis Rimantas Sinkevičius. Jis atkreipė dėmesį į žmonių bendravimą, nes tik visiems kartu galima įveikti pasitaikančius sunkumus.
Pirmu smuiku šventėje „grojo“ rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus (ŽŪS) vedėjas Jonas Marčiukaitis, daugiausiai bendraujantis su sodiečiais, tad geriausiai suprantantis ir žinantis rajono žemdirbių problemas bei rūpesčius. Vienuoliktus metus einantis šias pareigas, jis džiaugiasi kartu su Jonavos kultūros centru organizuojama švente, skirta žemdirbiams. Anot skyriaus vedėjo, norėtųsi, kad ir ateityje ši tradicija tęstųsi.
„Renginys vadinosi ir „Derliaus švente“, ir „Štetl Jonava“, turėjo ir kitokius pavadinimus, bet visada išsaugojo tą pačią kaimo laukų dvasią. Manau, kad tokia šventė sudaro galimybes pabendrauti skirtingų kraštų ūkininkams, pasidalyti patirtimi, aptarti įvairias temas, parodyti tai, kas užaugo jų puoselėjamuose plotuose. Seniūnijų kiemeliuose visi atėjusieji gali pasivaišinti žemdirbių paruoštomis vaišėmis, pasiklausyti vietos kolektyvų ir žinomų solistų koncerto. Manau, kad šventė, turinti jau susiformavusias tradicijas, naudinga tiek žemdirbiams, tiek ir miesto gyventojams. Kviečiu smagiai ir įdomiai praleisti šį šeštadienį ir į namus sugrįžti su rudens gėrybių pilnais krepšiais“, – optimistiškai kalbėjo ŽŪS vedėjas J. Marčiukaitis.
Ūkininkų apdovanojimai
Kiekvienais metais šventės metu apdovanojami labiausiai pasižymėję Jonavos krašto žemdirbiai. Mūsų rajone yra daug sėkmingai dirbančių ūkininkų, nusipelniusių išskirtinio dėmesio. Pasak ŽŪS vedėjo, kiekvienas nusipelnė pagarbos ir padėkos, tačiau tradiciškai asmeniniai apdovanojimai skiriami keliems rajono žemdirbiams.
Ženklas „Už nuopelnus žemės ūkiui“ įteiktas Žeimių seniūnijoje ūkininkaujančiam Vytautui Šafronui. Anot ŽŪS vedėjo, tai esąs ilgametis ūkininkas, sėkmingai puoselėjantis žemdirbystę, mylėti darbą ir žemę išmokęs ir savo sūnus.
Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju paskelbtas Vilmantas Šafronas, savo valdose pritaikęs daug inovacijų.
„Malonu pakviesti į sceną Jūratę Vensbergienę, gebančią tęsti a. a. vyro Dano tradicijas. Stebina jos atsidavimas valdyti ir puoselėti ūkį, charakterio tvirtumas, užsispyrimas ir valia dirbti vyriškus darbus“, – įteikdamas apdovanojimą, mintijo J. Marčiukaitis.
Šiemet, beje, kaip ir pernai, „Jaunojo ūkininko“ nominacija vėl atiteko moterų atstovei. Ja tapo Simona Tuzovaitė iš Bukonių seniūnijos. „Džiugu, kad jaunimas ne tik nebėga į didmiesčius, bet ir sugrįžta į sodžius, kuriuose auga derlius ir kvepia duona. Tai pateisina posakį – gyventi kaime gera. Simona – sumani ūkininkė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos ūkininkų sąjungos veikloje“, – pasidžiaugė žemdirbių vadovas.
J. Marčiukaičio žodžiais tariant, kaimai gražėja juose gyvenančių šeimininkų dėka. Kasmet skelbiamas „Gražiausiai tvarkomos sodybos“ konkursas tarsi ragina pasitempti tuos, kurie dar neišnaudojo visų galimybių, kad jų kiemas taptų patrauklesnis ir estetiškesnis. Susumavus konkurso rezultatus, gražiausios sodybos šeimininku pripažintas Jonas Vareikis iš Upninkų seniūnijos.
„Dar kartą dėkoju visiems žemdirbiams, linkiu gražių pokyčių savo ūkiuose, sveikatos ir vilties, kad gamta nesutrukdys išauginti gerą derlių. Derlingų ateinančių metų ir iki susitikimo 2025-aisiais“, – po apdovanojimų sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Marčiukaitis.
Išradingi kiemelių kūrėjai
Rudens šventės pavadinimu „Seno sodo kermošius“ organizatoriai paskelbė temą, kuri turėjo atsispindėti visuose seniūnijų kiemeliuose. Tiesą sakant, visos kaimui skirtos erdvės senamiestyje, šalia Šv. Jokūbo bažnyčios, pasipuošė itin įdomiai ir patraukliai, nebuvo nė vieno kampelio, kuriame nekvepėtų obuoliais, kriaušėmis, medumi ar kitokiais nosį kutenančiais skanumynais. Visko, ką atvežė žemdirbiai, ir ant jaučio odos nesuminėsi, tačiau pro keletą išskirtinių akcentų tylomis neįmanoma praeiti.
Kulvos seniūnijos darbštuoliams skirta teritorija nustebino ne tik savo plotu, bet ir kaimiškų gėrybių įvairove. Ant kulviškių stalų – abrikosų uogienė, pienių sirupas, pušų kankorėžių sirupas, putino uogos su medumi, daugybė kitokių vaistinių ir sveikatą stiprinančių stebuklų. Daržininkai-gėlininkai iš Čičinų atgabeno visą sodą krūmų, gėlių, kitų grožybių. O prie visų vaisių ir daržovių dera ir stipresnė užkanda: „Kumpis, lašiniai mus valdys ilgai“ skelbė mėsininkų krautuvėlės savininkai Rimas ir Rita Klibavičiai. Seniūnas Ramūnas Gudonavičius kvietė paskanauti puikių šeimininkių pagamintos mėsingos košės ir garuojančių karkų.
Užusaliečiai stebino jų žemėje išaugintais, kvepiančiais geltonaisiais arbūzais, Lauritos iškeptais konditerijos gaminiais, o Pavelas Puškovas demonstravo, kaip savadarbis nerūdijančio plieno aparatas išspaudžia sutarkuotų obuolių ir morkų sultis. Nagingos meistrės Loreta Adomavičienė ir Angelė Jakštienė demonstravo jų rankomis nuveltas šlepetes.
Užsukančius į Žeimių seniūnijos kiemelį pasitiko Naujasodžio kaimo bendruomenės atstovų Martyno ir Ernestos iš vaisių sukomponuota sodietė, ant stalų akį traukė Juškonių moterų pagaminti visokiausių skonių sūriai, kitokie skanumynai.
Šilų kampelio lankytojai, skambant dainai apie obuolius, buvo vaišinami sumanių šeimininkių čia pat, vietoje, kepamais blynai, įdėmiai klausėsi Marytės Laurinavičienės pamokymo, kaip pasigaminti skanų obuolių sūrį. Kiemą puošė aukštos kopėčios, simbolizuojančios „kelią į dangų“, ant kurių laiptelių šelmiškai šypsojosi daržovės ir vaisiai, išauginti šio krašto laukuose.
Išradingumu pasižymėjo Bukonių seniūnija, sukūrusi jaukią kavinės aplinką, kurioje lankytojai galėjo paskanauti įvairių spalvų blynų, atsigerti karšto obuolių kompoto ir pabendrauti su kiemelio šeimininku – seniūnu Arturu Narkevičiumi.
Svarainiais, cukinijomis apkrautais stalais, kuriuos puošė rudeninių gėlių kompozicijos, praeivius traukė ir lietuviškosios Šveicarijos atstovai. Jų buveinėje kiekvienas galėjo įsigyti nuostabių Danutės Bierancienės sukurtų rankdarbių, kitokių grožybių, tinkančių dovanoms artėjančių švenčių proga. Visko buvo tiek – išvardyti neįmanoma.
Šiemet Ruklą prijungus prie Jonavos seniūnijos, rukliečiai, vadovaujamo KC darbuotojos Vilmos Praškevičienės, tądien vaidinusios Petronę, mielai įsijungė į Rudens šventės šėlsmą. Jie ne tik vaišino skaniais patiekalais, bet ir padalijo informacinės medžiagos apie įvairias obelų veisles ir jų vedamų vaisių skonį.
Medžiotojų vaišės
Treti metai į gražų seniūnijų kiemelį derinį įsikomponavo Jonavos skyriaus medžiotojai, kvietę užsukti ir paragauti jų pagamintų žvėrienos produktų.
„Turime rūkyto bebro, žvėrienos dešrelių, troškinio su šerniena, siūlome patepti rankas barsuko taukais, bebro liaukų tepalais. Tik užeikite, akimirką pabūkite mūsų svetainėje. Man patinka medžioklė, tad šiandien, atitrūkęs nuo tiesioginių pareigų, radau gerą progą praleisti laiką kartu su bendraminčiais“, – šypsojosi trumpam į Lietuvą sugrįžęs Aleksiejus Gaiževskis, NATO Šiaurės Rytų divizijos štabo, esančio Lenkijoje, viršininkas.
Kaip ir kiekvienais metais prie garuojančio puodo su samčiu rankose darbavosi Jonavos rajono savivaldybės patarėjas civilinei mobilizacijai (parengties pareigūnas), ilgametis medžiotojas Vytautas Kaminskas. „Šis tradicinis renginys – šventė ir mums, medžiotojams. Todėl mielai dalyvaujame ir savo patiekalais pamaloniname čia užsukančius žmones“, – kalbėjo užeigos šefas.
Smalsuoliai būriavosi prie žvėrių trofėjų – ragų, kailių ekspozicijos, kilo į medžiotojų stebėjimo bokštelį, įsivaizduodami žvėries laukimo jausmą.
Sudėtingas galvosūkis
Kiemelių pasirengimą, vaišingumą ir muzikinį foną vertino komisija (laikinai JKC direktorės pareigas einanti Jurgita Serapinė ir J. Marčiukaitis), kuriai pirmininkavo Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas, dekanas kun. Virginijus Birjotas.
Apžiūrėję seniūnijų kiemelius, vertintojai pripažino, kad visi pasirodė išradingai ir turtingai, gebėjo patraukti lankytojų dėmesį, pasitiko su muzika, karštais patiekalais ir puikia nuotaika. Sprendžiant, kam skirti prizines vietas, užvirė ilga diskusija, pasibaigusi taikia susitaikymo gaida. Konkurso nugalėtojais pripažinti Bukonių, Šilų ir Užusalių seniūnijų kiemeliai.
Komisijos nariai ketina keisti vertinimo sistemą ir svarstyti idėją, ar nederėtų atsisakyti kiemeliams skiriamų vietų, nes paskatinimų verti visi? O prizai galėtų nukeliauti tiems, kurie nustebintų išskirtiniais akcentais.
Kiemelių apžiūros vertintojai dėkoja visiems jų šeimininkams už sugebėjimą apjungti žemdirbius, amatininkus, bendruomenes ir vietose veikiančias įstaigas bendram tikslui – Rudens šventės žavesiui.
Renginį vedė Šveicarijos kultūros centro vadovė Danutė Jurgickienė. Šventė baigėsi dainininkės Irenos Starošaitės koncertu.
Irena BŪTĖNAITĖ
JKC nuotr.
