Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus bibliotekos Šveicarijos filialas šiemet mini 70-ties metų veiklos sukaktį. Šiai datai paminėti vietos bendruomenės aktyvių narių asociacija „Prie kavos“ parengė projektą „Biblioteka – kultūrinė erdvė kaimo žmonių laisvalaikiui“, kurį rugsėjo 20-ąją baigė įdomiu šventiniu renginiu Šveicarijos kultūros namuose. Vakaro metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas knygų šventovės tikslams – puoselėti įvairaus amžiaus žmonių turiningą bendravimą, mažinti uždarumą bei vienišumą, siekti, kad biblioteka taptų ne tik informacijos, bet ir kultūringo laisvalaikio centru.
Bibliotekoje prabėgo 55-eri metai
Šveicarijos biblioteka, įsikūrusi seniūnijos administracinio pastato pirmame aukšte, sulaukia įvairaus amžiaus lankytojų. Šiandien ji tapo žmonių bendravimo ir traukos vieta, kultūros židiniu, kuriame vyksta daug įvairių ir svarbių renginių, skirtų ne tik valstybinėms datoms paminėti, bet ir susitikimams su įdomiais žmonėmis, kūrėjais, tautodailininkais ar svečiais iš kitų Lietuvos kampelių. Būtent knygų šventovėje susitikę kaimynai pasidalija kasdienybės rūpesčiais, patirtimi, nuplauna sielos gėlą.
Daugiau nei pusę amžiaus (55 m.) bibliotekoje dirbanti Marytė Terebeizienė prisipažįsta, kad nė nepajuto, kaip laikas nuplukdė tuos dešimtmečius. „Biblioteka – visas mano gyvenimas. Patiko šis darbas, todėl ir užsilikau čia taip ilgai. Džiaugiuosi, nes sutikau nesuskaičiuojamą daugybę nuostabių žmonių – skaitančių, kuriančių ar tik šiaip užsukančių pabendrauti. Jaučiu begalinį dėkingumą visiems įstaigos bičiuliams, todėl sakau: labai gera būti su jumis kartu, – į susirinkusiuosius kreipėsi ilgametė knygų šventovės darbuotoja M. Terebeizienė, kurios iniciatyva suburtas klubas „Prie kavos“ netrukus minės savo veiklos dvidešimtmetį. – Be šio visuomeninio sambūrio, kurį sudaro itin aktyvūs ir kūrybingi žmonės, nepraeina nė viena šventė. Klubo „Prie kavos“ nariai – tai artimiausi ir nuostabiausi pagalbininkai, kuriais galiu pasikliauti. Dėkoju jiems.“
Jaunystės etapas
Prieš septynerius metus atnaujinus bibliotekos patalpas, įstaigą praturtino nauji baldai – stalai, lentynos, išgriovus kai kurias sienas, įrengus spintas ir pertvaras, atsirado daugiau erdvės. Tačiau, anot šventės organizatorių, projekto baigiamajam renginiui kamerinės aplinkos nepakaktų, todėl buvo pasirinktos kultūros centro patalpos, kurias užpildė gausus būrys svečių ir vietos gyventojų.
Kaip teigė Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos, šiemet mininčios 85-erių metų sukaktį, direktorė Skirmutė Gajauskaitė, palyginti su Vilniaus universiteto ar nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekomis, mūsų rajono įstaigos įžengė į brandžią jaunystę. Pasak jos, per 70-imt metų Šveicarijos biblioteka labai pasikeitė. Jei anksčiau apsiribodavo tik knygų fondu, tai dabar čia – gausi informacija, knygos, susitikimai, įvairios elektroninės paslaugos.
„Tikrąją Šveicariją garsina laikrodžiai ir šokoladas, o Jonavos krašto lietuviškąją Šveicariją gražiais renginiais garsina prieš aštuoniolika metų susibūręs klubas „Prie kavos“. Šis sambūris turtina kultūriniais renginiais ne tik vietos bendruomenės gyvenimą, bet ir yra žinomas įvairiose Lietuvos vietovėse. Dėkoju visiems klubo nariams už energiją ir aktyvią veiklą. Linkiu kad nuoširdžius pokalbius, susitikimus visada lydėtų šviežios kavos kvapas, – įteikdama puodelių rinkinį, linkėjo S. Gajauskaitė. – Keitėsi bibliotekos patalpos ir pavadinimas, keitėsi seniūnai, bet yra pastovumo simbolis – tai Marytė. Džiaugiamės, kad ji yra tokia entuziastinga, sumani, puoselėjanti biblioteką, kultūrą. Tie metai kaupė brandą ir pilnatvę, bendruomenės kasdienybę praturtino naujos tradicijos. Šveicarijos biblioteka yra labai patraukli ir šilta, kurią drįstu pavadinti bendruomenės namais. Tegul ir ateityje ji brandina bendruomeniškumo, šilumos ir traukos vaisius.“
Svarbiausias prieskonis
Šiais laikais biblioteka aprūpinta naujausiais kompiuteriais, spausdintuvais, didžiuojasi gausiu knygų fondu, gauna nemažai periodinių leidinių. Ji yra bendruomenės informacijos, kultūros ir laisvalaikio centras. O kas privilioja lankytojus, jei ne teatralizuoti knygų pristatymai, prasmingi renginiai, etninių tradicijų puoselėjimas? Tad šiandien joje teikiamos paslaugos aprėpia informacinę, kultūrinę, edukacinę ir visuomeninę sritis. Per septynis dešimtmečius Šveicarijos knygų šventovė nuėjo ilgą kelią, skleisdama šviesą seniūnijos gyventojams.
Tačiau Juozo Jokimo, neseniai tituluoto Šveicarijos bendruomenės Garbės pirmininku, nuomone, be M. Terebeizienės meilės kultūrai ir žmonėms, to nebūtų pasiekta. „55-eri metai prabėgo tarp knygų, dalijant jas skaitytojams, dovanojant kiekvienam atėjusiajam po savo širdies dalelę. Bendruomenė – tai prieskonių lėkštė. Biblioteka – svarbiausias prieskonis, kurį pradeda valgyti maži, o baigia garbaus amžiaus žmonės. Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti Marytę su 55-uoju darbo bibliotekoje gimtadieniu“, – sveikino buvęs ilgametis Šveicarijos bendruomenės pirmininkas.
Sėkmingų veiklos ir darbo metų linkėjo laikinai seniūnijos vadovo pareigas einantis Rolandas Skuja, dailininkė Birutė Gadišauskienė, vasarą Šveicarijos bibliotekoje vedusi taikomosios dailės mokymus „Mandala – mano vidinio gyvenimo atspindys“, kurie pradėjo klubo „Prie kavos“ projekto įgyvendinimą.
Mintimis pasidalijo garbaus amžiaus sulaukusios vietos gyventojos, aktyvios bibliotekos lankytojos ir meno puoselėtojos Salomėja Valatkevičienė, iki šiol šaukiama „Saliute“, ir visada besišypsanti rankdarbių meistrė Danutė Bierancienė. Jų žodžiuose nuskambėjo ne tik padėka bibliotekininkei M. Terebeizienei, savo gyvenimą atidavusiai knygų pasauliui, bet ir prabilo išmintis bei pagarba metams, rašantiems besikeičiančią istoriją.
Buvusių kolegių prisiminimai
Šveicarijos progimnazijos pedagogė Daiva Jurevičienė taip pat prisilietė prie laiko temos. Pasak jos, kadaise dirbusios bibliotekoje, „laikas – kaip srauni upė, neša mus pirmyn, keičia gyvenimus, bet biblioteka yra tokia vieta, kur laikas tarsi sustoja, nes knygose saugomos garsių žmonių sudėliotos mintys, kurių laikas neištrins“.
„Mes iš jų mokomės. O biblioteka – tai ne tik knygos, bet ir joje dirbantys žmonės, skleidžiantys meilę, šildantys sielas, kartais duodantys patarimų, atveriantys akiračius. Džiaugiuosi, kad joje daugiau kaip pusę amžiaus dirba ta pati moteris, skirianti gražiausias dienas šiam darbui, besidalijanti išmintimi, guodžianti ir patarianti. Man teko dirbti Šveicarijos filiale drauge su Maryte. Tai buvo pats gražiausias mano gyvenimo metas. Džiaugiuosi ir dabar, dirbdama Šveicarijos progimnazijoje, kuri ugdo ateities kartą, skatina kurti, mąstyti, o biblioteka saugo tai, kas jau sukurta. Abiejose mano minimose įstaigose svarbiausia yra knyga, kūryba ir žmogus. Tegul kūrybiškos idėjos ir neišsenkanti energija lydi mus visus“, – samprotavo mokytoja Daiva.
Malonius prisiminimus atgaivino Vitalija Benošienė, 25-erius metus dirbusi tuomečiame Šveicarijos „Raudonkepuraitės“ vaikų darželyje. „Mes kartu vaidinom, dainavom ir šokom. Marytė buvo ir Raudonkepuraitė, ir Pepė Ilgakojinė, ir laputaitė, ir nykštukas... Šiuo metu dirbdama Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje, šalia savęs turėdama būrį jaunuomenės, apsilankau bibliotekos ir kultūros centro organizuojamuose renginiuose. Progimnazijos vardu dėkoju Marytei už bendrystę, už kelią į šviesą, į šilumą, į kūrybą, dėkui už idėjas – mes jas padėsime įgyvendinti“, – jausmingai kalbėjo V. Benošienė.
Bibliotekos 70-mečio proga ilgametę darbuotoją sveikino Šveicarijos bendruomenės atstovas Pranckevičius, Socialinių paslaugų centro atstovės, daugelis kitų.
Muzikos ir poezijos harmonija
Pirmaisiais veiklos metais klubas „Prie kavos“ bičiuliškus santykius užmezgė su rajono literatų sambūrio „Šaltinis“ kūrėjais. Tad ir šventinį vakarą savo kūrybą skaitė Albina Jefimenko, Valentina Kašauskienė, Irena Nagulevičienė, Vytautas Riaubiškis, skambėjo šaltiniečių pirmininkės Galinos Plytnikienės ir Viliaus Plytniko dainuojamos dainos vietos poetų tekstais.
Rajono kūrėjų eilėmis apie rudenį klubą „Prie kavos“ ir biblioteką pasveikino Ruklos kultūros centro skaitovai (vad. Vilma Praškevičienė), Oksanos Morozovaitės ir Deimantės Praškevičiūtės gitarų melodijos.
Skambėjo Šveicarijos kultūros centro dueto Dalios Toločkienės ir Mindaugo Mecelio atliekami kūriniai, smagi liaudiškos kapelos „Varpena“ muzika. Lyrinėmis dainomis žavėjo Kauno rajono Karmėlavos bendruomenės centro „Židinys“ moterų vokalinis ansamblis „Prie židinio“ , vadovaujamas Neringos Tarvydaitės.
Klubo „Prie kavos“ projektas „Biblioteka – kultūrinė erdvė kaimo žmonių laisvalaikiui“ pranoko lūkesčius. Renginys prasidėjo sambūrio narių V. Plytniko, Marytės Mickienės, Zitos Riaubiškienės skaitomomis eilėmis, o paskui vakaro eigą į savo rankas perėmė šmaikštūs vedėjai Aldona Kaškauskienė ir Romas Vasiliauskas, pasirinkę knygų graužikių – žiurkių – vaidmenis.
Poezijos ir muzikos vakaras atgaivino prisiminimus, suteikė atgaivos ir širdžiai malonių įspūdžių.
Irena BŪTĖNAITĖ
