Jonavos kultūros centro Meno galerijoje jau veikia nuo 2024-08-29 d. iki 2024-09-30 d. Kęstučio Indriūno tapybos paroda improvizacijos Rimanto Idzelio stacijų tema".
Kęstutis Indriūnas(g.1961) kuria ir gyvena Anykščiuose. Jis – architektas, dailininkas, fotografas. Memorialinių paminklų, architektūrinių idėjų ir projektų autorius. Kęstutčio Indriūno personalinės parodos: „Nuo senos pastelės iki naujos grafikos“(2017 m.), “Karantininė tapyba“(2021 m.) ir „XV Kryžiaus kelio stočių“(2022 m.).
Autorius pristato penkiolika aliejumi tapytų darbų pagal Rimanto Idzelio sukurtus Kristaus kelio stočių(stacijų) skulptūrines kompozicijas.
Prisiminkime Rimantą Idzelį(1949 -2013) – žinomas savamokslis medžio skulptorius iš Panevėžio raj., Židikų kaimo. Penkiolika metų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, sugrįžo į Kauną, vėliau persikėlė gyventi į Paberžę, kur jaunystėje prasidėjo menininko kelias. Skulptoriaus atminimą saugoja jo paties sukurti angelai, kryžiai, koplytstulpiai, tėvui Stanislovui sukurtas kryžius prie Paberžės bažnyčios, Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčiai sukurtos Šv. Kryžiaus kelio stotys.
Kęstutis Indriūnas prie Rimanto Idzelio iš medžio sukurtų spalvotų skulptūrų Anykščių Šv. Evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje sugrįžta jau antrą kartą.
Pirmoji dailininko surengta paroda buvo 2022 metų vasarą, „XV Kryžiaus kelio stotys“ pagal Rimanto Idzelio stacijas, iki šiol keliauja po Lietuvą. Pasakojo, kad stacijas, kaip ir pirmą kartą, tapė ilgiau nei metus.
- Dirbau 18 mėnesių, tačiau dabar piešiau taip, kaip jas matau ir jaučiu pats. Jeigu pirmame paveikslų cikle siekiau atskleisti skulptoriaus Rimanto Idzelio talento unikalumą, parodyti, kokie nuostabūs skulptoriaus darbai puošia bažnyčios šventorių. Savo paroda norėjau atkreipti dėmesį pamaldžią ir Lietuvos paveldą gerbiančią visuomenę, kad medinės stacijos būtų išgelbėtos, kol dar ne per vėlu. Ir man pavyko – jos jau restauruojamos. Šioje parodoje, paveikslų cikle aš improvizuoju.
„Improvizacijose Rimanto Idzelio stacijų tema“ dailininkas tęsia skulptoriaus tradiciją – kelio
Į Golgotą eisena vaizduojama skulptūriškai, reljefiškai, tiksliai, tačiau, tačiau kitaip nei Rimanto Idzelio skulptūrinėse kompozicijose bei paveikslų cikle „XV Kryžiaus kelio stotys“. Šventųjų galvų nevainikuoja aureolės. Trimatę skulptūrų erdvę drobės plokštumoje dailininkas talentingai kuria tapydamas šviesą. Šviesa Kęstučio Indriūno paveiksluose įgyja savarankiško, atskiro Kristaus kančios kelio veikėjo vaidmenį. Jei „XV Kryžiaus kelio stočių“ siužetai atvaizduojami mėlyname, dieviškumą ženklinančiame fone, tai ciklas “Improvizacoijos Rimanto Idzelio stacijų tema“ paveikslų fonas, kuriame vyksta dieviškojo atpirkimo misterija, kinta proporcingai veiksmo įtampai. 15-oje Kryžiaus kelio stotyje(jos nėra bažnytinėje liturgijoje)stotis sukurta skulptoriaus Rimanto Idzelio vaizduotės ir rankos – „Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusiųjų“, šviesa ima plieksti tekančios saulės ryškumu.
K.Indriūnas renkasi nevaizduoti žmogiškų Kristaus kančios elementų – tekančio iš žaizdos kraujo, jo atspaudų, žaizdų. Taip priartindamas Kristų prie dieviškumo. Autorius sako, kad vaizduoti Kristaus kančią jam buvo itin sunku ir net dvasiškai nepriimtina. Dailininkas brėžia kraujo spalvos šviečiančias linijas po Kristaus kojomis, tarsi saugodamas jautrią žmogaus sąmonę nuo sukrečiančios kančios ir mirties vaizdo brutalumo.
Autorius, vaizduodamas Kryžiaus kelio scenas, nėra nešališkas stebėtojas – atkartodamas skulptoriaus R.Idzelio stacijų kompoziciją, dailininkas sako, elgęsis tarsi suinteresuotas asmuo, pasirinkęs komandą. „Blogiukų“ veidus jis tapo tamsius, pridengtus šešėlių, šviesus yra Kristus ir jį atjaučiantys, išgyvenantys dėl jo siaubingos nukryžiavimo kančios. Įprastai griežto kanono krikščioniškojo meno vaizdavimas K.Indriūno papildomas nauja kančios interpretacija. „Kryžius tarsi išeina už paveikslų ribų... Jis nesibaigia, kaip kančia“, - sako dailininkas.
Kęstučio Indriūno tapybos paroda „Improvizacijos Rimanto Idzelio stacijų tema" veiks iki 2024-09-30 d.
Eitvydė Pranevičienė
