Praūžus audrai, daugybei gyventojų likus be elektros, redakcijai skambino mūsų skaitytojai. Nors miestuose elektros tiekimas palyginti stabilus, bet, pavyzdžiui, prasidėjus karui jos nebūtų ir mieste. Tad žmonės norėtų išgirsti atsakymus, ar mūsų vandens, šilumos tiekėjai, nuotekų tvarkytojai yra pasirūpinę alternatyviais elektros generavimo šaltiniais? Ar „Jonavos vandenyse“, „Jonavos šilumos tinkluose“ yra galingesni elektros generatoriai (bent jau kaip prie „Maximos“ prekybos centro)? Ar lauksime, kol nelaimė nutiks ir tada kraipysime galvas – ką daryti?
UAB „Jonavos vandenys“ direktorė Jolita Gumaniukienė: Vandentvarkos infrastruktūros aprūpinimas elektra generatorių pagalba tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengvas ir paprastas reikalas. Taip nėra.
Vandentvarkos infrastruktūra – tai didelis tinklas. Atskirą infrastruktūros grandinę sudaro eilė objektų: vandens pakėlimo ir gerinimo įrenginiai, vandens ir nuotekų transportavimo siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai. Visi jie priklausomi nuo elektros, todėl, norint atstatyti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklą generatorių pagalba, vienos grandinės aptarnavimui vieno generatoriaus nepakanka, o jų reikia tiek, kiek joje yra aptarnaujamų įrenginių. Bent vienam siurbliui neveikiant, neveiks visa grandinė.
Po pastarosios smarkios audros be elektros liko vandentvarkos įrenginiai septyniolikoje gyvenviečių, vadinasi, siekiant, kad nutrūkus elektros tiekimui gyventojai nesusidurtų su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pertrūkiais, bendrovė turėtų turėti mažiausiai kelias dešimtis generatorių vien kaimo vietovėms aprūpinti.
Kita problema – ne prie kiekvieno įrenginio yra paprasta prijungti generatorių, tam reikia parengti generatoriaus eksploatavimui tinkamas vietas. „Be darbo“ generatoriaus ilgai laikyti taip pat negalima, vadinasi, periodiškai net nenaudojamus generatorius reikės aptarnauti ir prižiūrėti profilaktiškai. Visa tai – sąnaudos, kurios būtų įskaitomos į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą, o pačių generatorių prireiktų tik nutrūkus elektros energijos tiekimui ir tik tol, kol ji nebus atstatyta.
Šiai dienai tokios investicijos neatrodo racionalios, tačiau ekstremalioms situacijoms dažnėjant, tikėtina, ir valstybės mastu bus ieškoma sprendimų, pirmiausia, kaip operatyviai atstatyti elektros tiekimą. Bendrovė savo ruožtu irgi inicijuoja veiksmus, sprendžiančius tokias problemas: palaikome kontaktą su elektros tiekėjais, kad elektros linijos, aptarnaujančios vandentvarkos įrenginius, būtų atstatomos prioriteto tvarka; projektuodami naujus įrenginius, siekiame įvertinti kaštus ir galimybes užtikrinti jų nepriklausomumą nuo elektros tiekimo pertrūkių ir iš karto sumontuoti aptarnavimui būtinus stacionarius generatorius, kurie veiktų dingus elektrai.
Šiuo metu (redakcija informaciją gavo rugpjūčio 5 d.– AJ), po paskutinės audros, dar vis neatstatytas elektros tiekimas Gaižiūnų gyvenvietėje. UAB „Jonavos vandenys“ turimo generatoriaus pagalba užtikrina vandens tiekimą Gaižiūnų gyventojams, informuodama juos SMS žinutėmis, kokiomis valandomis ir kiek laiko bus tiekiamas vanduo.
Jonavos miesto vandentvarkos įrenginių aptarnavimas generatorių pagalba būtų dar sudėtingesnis, nes čia reikia galingų generatorių: vandens pakėlimui ir gerinimui reiktų dviejų ne mažiau kaip 75 kW galios generatorių, pagrindinei miesto nuotekų siurblinei – ne mažiau kaip 100 kW galios generatoriaus, miesto nuotekų valymo įrenginiams – ne mažiau kaip 150 kW galios generatoriaus ir dar dešimties iki 10 kW galios generatorių atskiroms miesto siurblinėms aptarnauti. Dėl anksčiau minėtų priežasčių ir dėl to, kad elektros atstatymas mieste vyksta pakankamai operatyviai, nėra racionalu įsigyti brangią įrangą, ją nuolat prižiūrėti, o naudoti tik retkarčiais ir sąlyginai labai trumpai.
Ruklos miestelyje problemų mažiausiai, nes, atsitikus ekstremalioms situacijoms, ten turėtumėme galimybes pasiskolinti reikiamus generatorius iš kariškių.
Kalbant apie karo veiksmų situacijas, problemos neapsiribotų elektros nutrūkimu, prie to prisidėtų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo linijų pažeidimai dėl artilerijos atakų, nuo kurių masto priklausytų šių linijų atstatymo ir centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo galimybės. Nesant galimybių atstatyti sugriautas linijas, net ir patys galingiausi generatoriai problemos neišspręstų. Vykstant karo veiksmams dauguma gyventojų evakuojasi, o pasilikusiųjų poreikius užtikrinti galima numatant vietas, kuriose galima apsirūpinti geriamuoju vandeniu, prisipildant tam skirtas talpas arba išvežiojant vandenį tiems, kas nepajėgūs jo atsivežti ar atsinešti. Gyventojų bendruomeniškumas, savanorystė ir pagalba vieni kitiems taip pat vaidina be galo didelį vaidmenį, sprendžiant pagalbos silpniesiems visuomenės nariams klausimus.
UAB „Jonavos vandenys“ yra nacionaliniam saugumui svarbi įmonė ir turi savo veiklos planus, numatančius bendrovės vadovų ir darbuotojų veiksmus ekstremalių situacijų metu, tačiau turime būti realistais ir suvokti, kad visos ekstremalių situacijų metu naudojamos priemonės turi būti adekvačios ir naudojamos vertinant esamos infrastruktūros realius poreikius ir racionalias galimybes. Nėra taip, kad prie UAB „Jonavos vandenys“ galėtumėm pastatyti generatorių „kaip prie Maximos“ ir visas rajonas garantuotai būtų aprūpintas tiek centralizuotai teikiamu vandeniu, tiek centralizuotomis nuotekų surinkimo galimybėmis. Deja.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informuoja, kad įmonės katilinėse yra sumontuoti rezerviniai elektros generatoriai, kurie avariniais atvejais užtikrina biokuro katilų darbą, tačiau trumpam laikui. Galingesnių elektros generatorių įsigijimas, siekiant užtikrinti šilumos tiekimą „salos“ režimu, t. y. autonomiškai, numatytas 2025 metais.
Įmonė yra įsigijusi mobilią dyzelinę katilinę, kuri leidžia avariniais atvejais užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą Rukloje ir kituose rajono miesteliuose eksploatuojamose katilinėse.
„Alio Jonavos“ inf.
