Paskelbtas Renginiai

„Manęs nėra. Aš jau seniai išėjusi“

Pirmadienis, 12 August 2024 08:43 Parašė 

Praėjusį antradienį Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje  surengta popietė „Manęs nėra. Aš jau seniai išėjusi“ prieš pora metų mirusiai Eglei Miliušytei-Brazdžiūnei, pasirinkusiai Egmilės pseudonimą, atminti. Renginio iniciatorė – artima Išėjusiosios bičiulė, septynių knygų autorė Virginija Tankevičienė (Vėjūnė) iš Alytaus krašto. Prisiminti Jonavoje gyvenusią poetę Eglę atvyko jos bendražygiai iš Jiezno, Kauno, Vilkaviškio, Kėdainių, Alytaus, Jonavos, kitų rajonų.

Pirmoji knyga

E. Miliušytė-Brazdžiūnė iš šio pasaulio išėjo 2022-ųjų rugpjūtį, nesulaukusi 72-ojo gimtadienio. Jos kūrybos kraitėje – šimtai eilėraščių, kuriuos sudėjo į knygas ir išleido bene 18 poezijos rinkinių.

Prieš daug metų pirmosios knygos „Pelynų pieva“ pristatymas buvo surengtas bibliotekoje. Tada autorė pati nežinojo, kad skaitytojui padovanos dar keliolika eilėraščių rinkinių. Anuomet, leidinio pristatymo metu, Eglė sakė, kad eilėraščius kurianti jau seniai, tik nedrįso jų parodyti visuomenei.

Tai pirmoji mano knyga, nors eilėraščiai joje tikrai – ne pirmieji. Pirmuosius pradėjau rašyti seniai, net nebepamenu. Vaikystėje, mokykloje rašiau ant mažų popieriaus lapelių, kurių niekada nesaugojau. Pirmieji rimtesni užrašai atsirado jau vyresnėse klasėse, bet ir jie išgaravo kaip dūmas. Nevertinau jų kaip rimto užsiėmimo. Kartais aš tiesiog mąsčiau eilėmis. Kažkas įkrisdavo galvon ir vėl išnykdavo.

Tik praėjus daugybei metų ir mano silpnybei rašyti nepasitraukus nežinion, pradėjau galvoti, jog negalima taip atsainiai elgtis su mintimis, kurias kažkas man siunčia, o aš net nepasivarginu jų išsaugoti.

Štai ši knyga ir sudaryta iš tų eilėraščių, kuriuos dar pavyko pagauti iš praeities. Juose užkoduoti mano asmeniniai išgyvenimai ir išgyvenimai tų, kurie prisilietė prie maniškio gyvenimo.

/…/ Lyg kempinė sugeriu į save viską /…/ labai skaudžiai išgyvenu dėl savo ir kitų neteisingų žingsnių, labai myliu meilę ir nekenčiu neapykantos. Jei ką nors jaučiu, tai jaučiu taip giliai, kad visi geri ir blogi išgyvenimai išdegina širdį. Man nėra lengva gyventi. Už kiekvieną džiaugsmo ar laimės minutę, moku šimteriopą kainą, tad nuolat randuosi pievoje, kurioje gausiausiai veša pelynas. Štai taip ir gimė pirmoji mano knyga „Pelynų pieva“, – pasirodžius eilėraščių rinkiniui, rašė autorė.

Meilės troškimas

Ėjo 2015-ųjų pavasaris.  Su Egle susitikome tuomet populiaraus rajono laikraščio „Naujienos“ redakcijoje. Kalbėjomės apie prabėgusius metus, apie jos pasitraukimą iš poezijos klubo „Šaltinis“ veiklos ir įsiliejimą į kūrybos pasaulį  virtualioje erdvėje. Mat Egmilė – socialinio tinklalapio „Eilėraščio taku“ administratorė, savo eiles publikuojanti „Egmilės klėtelės“ paskyroje. 

Norėjosi giliau prisiliesti prie moters pasaulėjautos, pažvelgti į jos produktyvią kūrybą, gebėjimą neužmigti tol, kol ant popieriaus lapo nebus išguldytas naujas eilėraštis. Eglės nuomone, jos kūrybą galima prilyginti dienoraščiui, nes eilėse atsispindi praėjusios dienos nuotaika, apmąstymai, užgimusi mintis ar ką tik įgyta patirtis.

„Visas mano gyvenimas persipynęs su eilėraščiu. Jis, tarsi dienoraštis, kurį rašau. Jame maži ir dideli džiaugsmai, skupios ašaros ir netikėtos žaizdos (…) visus tuos išgyvenimus sudedu į elėraščius. Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenuplaus... Tik rašymas man padėjo išgyventi laimės akimirkas ir nelaimės gūsius. Gal kam atrodys keista, kad eilėraščiai tarsi nuogi... nei dailinti, nei gražinti, be jokios paslapties. Bet jie – atviras nervas. /…/ Jie visi – tarsi mažesni ar didesni skauduliukai, vaikščiojantys po žemę stiklo šukėmis...”, – viename paskutinių leidinių pastebėjo autorė.

Poetė niekada neslėpė – ji troško meilės. Ir mylėjo, manydama, kad be šio jausmo būtų neįmanoma gyvenimo pilnatvė. „Meilė yra visa ko pagrindas“, – tada savo ranka įrašė prieš metus išleistoje knygoje „… kai meilė…“

Tai atsispindi jos kūriniuse – vienur tas jausmas atveriamas tarsi kiemo vartai: užeik, aš laukiu. Kitur – skaudžiai supengia tyla ir skausmas: į meilę atsako nėra. O kartais atsitiktinis žvilgsnis staiga tampa „saldžia akimirka“.   

Neįminta mįslė

Kelis dešimtmečius Jonavos gydymo įstaigoje tvarkydama personalo reikalus, po darbo ji pasinerdavo į savo apmąstymus, prisiminimus ir atsiduodavo jausmų antplūdžiui, paversdama jį eilėraščiu. Toks darbštumas, kasdienė kūryba stebino ne vieną jonavietį. Gal giminėje buvo poetų, prozininkų ar kitos šakos menininkų?

„Vaikystėje buvau girdėjusi, kad giminėje turėjome Maironį. Tačiau tada nespėjau babos išklausinėti visų smulkmenų giminės grandinėje. Tik prisimenu, kad poeto tėvas Aleksandras Mačiulis ir mano proprosenelė buvo brolis ir sesuo. Norėjau surasti bent jos kapą, bet Betygalos kapinėse ilsisi labai daug Lukminų. Be to, net nežinau, kuri iš Aleksandro Mačiulio seserų ištekėjo už Lukmino...“, – ne kartą yra sakiusi Eglė.

Ji taip ir neįminė šios mįslės. Galbūt artimieji įsigilins į tolimus giminystės saitus ir ras atsakymus… Tik ar tas paslapties atskleidimas ką nors pakeis? Vargu. Egmilė to nebesužinos.

Skaitydami jos knygas, stabtelsime prisiminimuose, vaizduotėje pamatysime jos šypseną, o parašytuose žodžiuose sumirgės rudens spalvos, nes šis metų laikas dažniausiai minimas Eglės kūryboje. Gal dėl to, kad šį pasaulį būsimoji poetė išvydo lapkritį…    

Šilti prisiminimai

Kiekvieno žmogaus išėjimas palieka randą jį pažinojusiųjų širdyse, o prisiminimus  vėl ir vėl atgaivina darbai, pavirtę giliu viso gyvenimo pėdsaku. Prisiminimų vakaras, surengtas Grigorijaus Kanovičiaus bibliotekoje, sukvietė daugiausia bičiulių, su mūsų krašto kūrėja bendravusių virtualioje erdvėje.

Renginį organizavusi V. Tankevičienė (Vėjūnė) priminė, kad Eglės pirmosios mirties metinės paminėtos Jiezno miestelyje, tuomet vietos menininkė Laima Butkevičienė pristatė savo koliažų iš džiovintų augalų parodą, kurią paskyrė prieš metus išėjusiai Egmilei.

„Šiemet sumanėme prisiminti poetę Eglę Jonavoje. Dėkojame bibliotekos direktorei, mirusiosios draugėms – Danutei Kasparavičienei ir Violetai Neimontaitei už  vaizdinės medžiagos surinkimą ir parengimą, kitą organizacinę pagalbą, dėkui visiems atvykusiems kūrėjams. Nuo šiandien paleisime mūsų bičiulę, poetę ir nuoširdžią moterį Egmilę. Paleiskime – tegul TEN jai būna gera“, – kalbėjo p. Virginija, pasidalindama prisiminimais apie abiejų su Išėjusiąja keliones po įvairias Lietuvos vietoves – Prienus, Balbieriškį, Sudargą, Panevėžį, Šakius, kt., iškilmingą, tačiau šiltą kūrybos vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Aldona iš Vilkaviškio prisipažino, kad jai labai sunku kalbėti, gal dėl to, kad 2022-ųjų rugpjūtį joms abiem teko galynėtis su nematoma liga. „Egmilę pasiėmė, o mane paliko... Tai buvo nepaprasto jautrumo ir atvirumo žmogus. Mes viena kita labai pasitikėjome. Džiaugiuosi, kad ją sutikau. O dabar be galo ilgiuosi“, – prisiminimais dalijosi vilkaviškietė.

Daug gražių žodžių renginio metu sielos bičiulei Eglei skyrė visos viešnios, o  Kiguolių šeimos duetas iš Alytaus padainavo kelias dainas E. Brazdžiūnės tekstais. Trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „Vakarė“, vadovaujamas D. Kasparavičienės, pristatė dainas, kurių melodijos pritaikytos Eglės eilėraščiams. O saksofonistas Romualdas Žilinskas, buvęs Egmilės bendražygis, susirinkusiuosius jaudino nuostabia savo instrumento muzika.

Išėjusiosios dukra Inga ir anūkė Kamilė prisipažino, kad renginys palietė širdies gelmes, tad nuriedėjusios ašaros tapo didžiausiu padėkos ženklu už Mamos ir Močiutės atminimą.

Irena NAGULEVIČIENĖ,

poezijos klubo „Šaltinis“ garbės pirmininkė

Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė (Egmilė)

X  X  X

Pralaimėjau tau, gyvenime, žaidimą.

Aš dar čia, bet jau visai kita.

Paskutinį saulės užtemimą

Dar ilgai nešiosiu širdyje.

Naktimis sapnuosiu šaltą veidą,

Abejingą šypseną veide.

Na, kodėl gi tu mane apleidai

Rudenio vėlyvam kelyje.

Palikai ant skersvėjų žiemoti

Muštą, skaldytą, dalintą šimteriop,

Nors lapus paliktum pasikloti,

Bet ir tų neliko rudeniop.

Šaltis varsto kūną, širdį, sielą,

Žvarbsta žodžiai, palikti vieni,

Palikau, kas miela ir nemiela,

Darganotam laiko patvory...

Pralaimėjau tau, gyvenime...