Praėjusį savaitgalį siautusi audra neaplenkė nė vieno Lietuvos kampelio. Vidurio Lietuvai priklausančiame Jonavos krašte gausus lietus nesiliovė beveik dvi paras, vėjo gūsiai negailestingai rovė medžius, o žemę nuklojo nulaužtos šakos ir nuplėšyti lapai. Pirmadienio pavakarę šėlsmas nuslūgo, tad kitądien į miesto gatves išvažiavo technika rinkti gamtos priverstų šiukšlių. Netrukus vėl bus švaru ir tvarkinga. O kokių nuostolių audra pridarė žemdirbiams, šiandien sunku įvertinti – reikia palaukti, kol išdžius laukai ir kombainai galės baigti dar iki audros pradėtą pjūtį.
Rizikuoti neverta
Pasak Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Jono Marčiukaičio, šiandien, tik ką nurimus stichijai, dar sunku įvertinti audros padarinius. Bet, jo teigimu, mūsų krašto ūkininkai yra įžvalgūs ir apdairūs žmonės, nerizikuoja ir nepalieka savo laukų likimo valiai – daugelis jų apdraudžia pasėlių plotus.
„Ūkininkai visada turi vienokių ar kitokių problemų. Bet mūsų rajono žemdirbiai stengiasi patys pasidėti pagalvę, nes nė vienas negali žinoti, ar bus paskelbta ekstremali situacija, ar gaus kokias išmokas, ar ne. Suprantama, kad, keičiantis klimatinėms sąlygoms, draudimas yra tam tikras garantas, vis tiek kažkiek padės“, – pastebi žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Anot J. Marčiukaičio, tokios pozicijos laikosi apie 80 ūkininkų, kai kituose rajonuose apsidraudusiuosius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pasitaikius gamtos stichijos „išpuoliams“, atsakingi žemdirbiai nebus palikti „ant ledo“.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad rajone mažėja gyvulininkyste užsiimančių žmonių, mąžta ir galvijų skaičius, tad daugelis ūkininkų, kurie dar verčiasi šia šaka, pašaru apsirūpino gerokai anksčiau.
„Tik keli ūkiai dar užsiima gyvulininkyste. Jie šienapjūtę pradėjo dar birželio mėnesį, kol šiam reikalui orai buvo labai palankūs, lietus nelijo. Tai ir atolą galėjo nusišienauti. Manau, kad tie, kuriems svarbūs pašarai, jais bus pasirūpinę, taigi praėjusi audra, šienapjūtei, tikriausiai, nebebuvo aktuali“, – samprotauja J. Marčiukaitis.
Pataria nepanikuoti
Bukonių seniūnijoje apie 200 ha valdantis Albinas Žilionis prisipažįsta nežinąs, kokių nuostolių pridarė ilgai pylęs lietus ir vėtra.
„Atvirai pasakysiu – nežinau. Apie 130 hektarų iki to gamtos šėlsmo nukūliau. Manau, per 1000 tonų grūdų dar liko laukuose. Nuo kelio matyti, kad javai suguldyti, ar tie kviečiai bus tinkami tik pašarui, ar išsaugos maistinių kokybę, negaliu pasakyti. Lauksiu, kol vanduo išdžius, nebrisiu juk per balas į laukus“, – aiškina ūkininkas.
Bet, anot žemdirbio, jeigu saulė ir vėjas nedžiovins, tai sugulę javai pradės dygti. O tada tikrai nuostolių nepavyks išvengti. Audros šėlsmas ne tik suguldė javus, bet ir išlaužė nokstančias pupas – vėl bus mažesnis derlius.
„Klimatas keičiasi ir, matyt, keisis. O mes gyvensime taip, kaip gyvenome iki šiol. Nėra čia ko panikuoti. Žinoma, nemalonu matyti, kaip tavo triūsą gadina gamta, tenka ir pasinervuoti, bet juk suprantu, kad prieš gamtą nieko nepadarysi – nei tu ją nuraminsi, nei pažabosi. Aišku, kad bus nuostolių. O ką čia pakeisi? Nieko, tenka prisitaikyti ir gyventi“, – sako patyręs žemdirbys A. Žilionis, prieš kelerius metus rajone garsėjęs kaip bitininkas, pastaruoju metu bitininkavimo atsisakęs.
Kelios dienos be elektros
Šių metų derliaus nusiimti nesuspėjo ir Čičinuose (Kulvos sen.) gyvenantis ūkininkas Rimantas Kubiliūnas. „Dar ne visi javai buvo sunokę, turėjome palaukti brandos. Laukuose nenukulta liko apie 30 hektarų žieminių kviečių, dar žali ir nesunokę siūbavo vasariniai miežiai, tai irgi paliko maždaug 20 ha. Audra nepagailėjo ir krušos – išdaužė, suguldė, nukirto varpas. Labiausiai nukentėjo kviečiai, kuriuos „iškūlė“ audra. O miežiai yra trapesni, vienas ant kito sugulė, liko su apkapotomis varpomis“, – mintimis dalijosi žemdirbys.
Pašnekovas tikisi, kad pradžiūvus dar bus galima nuimti apie 60 proc. laukuose likusio derliaus.
Jo nuomone, pasėliai yra apdrausti, galbūt draudimas atsižvelgs į javus suniokojusią krušą ir bent jau dalį nuostolių padengs. Ūkininkas pasidžiaugė, kad būtent audros išvakarėse nusikūlė rapsus. Tačiau ši kultūra anaiptol ne visų žemdirbių laukuose pribrendo, todėl laukė brandos po atviru dangumi. Pasak R. Kubiliūno, visi skubėjo nusikulti kviečius, nes rapsai dar atrodė žali. Netikėta audra su vėtra, lietumi ir smulkiais ledėkais sugebėjo „išlukštenti“ rapsus čia pat, vietoje. Būdavo iškrenta 25 mm kritulių, tai, žiūrėk, po saulėtos dienos drąsiai galima kombainą vairuoti į laukus. Bet šįkart pasiekta beveik 200 mm kritulių. „Tai jau – oho! – mažai nepasirodė“, – pašmaikštavo ūkininkas.
Dalis Čičinų kaimo gyventojų antradienio vakarą dar gyveno neturėdami elektros. „Čia tai jau tikra bėda, nes žmonės neturėjo vandens, negalėjo pasikrauti savo mobiliojo ryšio telefonų, buvo atskirti nuo pasaulio, kadangi neveikė televizoriai. Bet visi stogai liko savo vietoje, jokių nelaimių neatsitiko, – pasakojo R. Kubiliūnas, pridurdamas, kad kaimyno sklype kruša suvarpė tvirtą šiltnamio plėvelę tarsi kokį rėtį. – Svarbiausia – žmonės sveiki, močiutės laukia, kada elektra atsiras ir galės sėsti prie televizoriuose rodomų savo serialų. Kai saulė išdžiovins, pagal galimybę nusikulsim likusius javus. Išgyvensim kaip nors.“
Reikia saulės ir vėjo
Nurimus gamtos šėlsmui, pasidairyti po laukus atskubėjo ir Jonavos rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas. Vaizdas, kurį pamatė žemdirbys, optimizmo nekėlė. „Pupos suniokotos – vienų tik viršūnėlės nukirstos, kitos nulaužtos apačioje. O kviečiai negailestingai suguldyti. Apie 65 procentus žieminių kviečių spėjau nukulti dar iki audros“, – sakė žemdirbys.
Jo teigimu, ar tai bus draudiminis įvykis, neaišku – išvadas pasakys atvykę ir situaciją įvertinę ekspertai. „Pupos neguli ant žemės, tačiau yra palinkusios. Jeigu neužklups vėl kokie škvalai ar liūtys, gal pavyks likusį derlių nusiimti. Aišku, bus mažesnis, bet vis tiek kažkiek prikulsime. O jeigu priplaks prie žemės, tai nebegalėsime paimti“, – samprotavo R. Žebrauskas.
Laukuose labai šlapia, anot jo, reikia, kad kokias 2–3 dienas šviestų saulė ir pūstų vėjas. „Tada kviečiai suspėtų išdžiūti. Tačiau jeigu vėl palis, grūdai sudygs pačiose varpose. Tada beliks juos parduoti kaip pašarinę, o ne maistinę kultūrą. Važiuodamas rajono keliais, žvalgiausi po laukus ir mačiau, kad vienur kviečiai suguldyti, bet neatrodo tarsi būtų privoluoti. Gal pavyks bent dalį to derliaus išgelbėti? O audros suniokotų rapsų kulti nebereikės – bus išbyrėję“, – patirtimi dalijosi Panoterių krašte grūdininkyste užsiimantis Ričardas.
Situacija šalyje
Ūkininkai, kurių laukuose siūbavo prinokę, bet iki lietaus nespėti nukulti žieminiai kviečiai, šiandien savojo likimo laukia suguldyti ant žemės. Žemdirbiai baiminaisi, kad grūdai nebeatitiks maistiniams grūdams keliamų reikalavimų, tai nuostoliai bus neišvengiami. Gerai dar, kaip minėjo mūsų rajono ūkininkai, jeigu varpose nepradės dygti. Net ir tuomet, kai saulė ir vėjas gulinčius javus išdžiovins, iškils problema – kaip juos nukulti? Jei laukai išsausės ir kombainai galės įvažiuoti į plotus, vis tiek prireiks keliskart daugiau laiko suplūktus javus nukulti.
Praūžusi audra nemalonumų pridarė ir rapsų augintojams – jų sėklos tiesiog išbyrėjo. Šiemet tiek javai, tiek vaisiai ir daržovės prinoko gera savaite anksčiau nei įprasta. Prie žemės prisiplojo ir geltonas ankštis subrandinę žirniai. Gavę drėgmės, jie greit pradeda kirmyti ir pūti. Tad kiekviena laukimo diena yra nuostolinga. Ūkininkai kraipo galvas – gal nebeverta jų kulti?
Gamta siaučia, klimatas keičiasi. Ūkininkų nedžiugina nei sausra, nei ilgas lietus. Viešoje erdvėje teigiama, kad per 24 val. nuo liepos 27 d. 12 val. iki liepos 29 d. 12 val. daugiausia kritulių (apie 200 mm) teko Šiaurės Vakarų ir Vidurio Lietuvos rajonams, tarp kurių įvardijama ir Jonava. Geriausia būtų, jei gamtoje vyrautų harmonija.
Irena BŪTĖNAITĖ
