Panoterių krašto bendruomenė, įgyvendindama projektą „Laiko tėkmė 2024“, liepos pabaigoje surengė ūkininkų pagerbimo šventę, kurią paskyrė žemdirbių globėjai Šv. Onai. Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vykusio renginio metu klebonas Rimas Mačiulskis suteikė palaiminimą duonos augintojams ir jų šeimų nariams, o po Šv. Mišių visi klausėsi Edvardo Ratauto grupės atliekamos klasikinės muzikos.

Prasminga idėja

Lietuvoje Šv. Onos šventė buvo laikoma naujos duonos diena, kai kepama naujo rugių derliaus bandelė, nuo seno liepos 26-ąją įvairiose parapijose vyksta Šv. Onos atlaidai.

„Dar kitaip ši šventė vadinama Nokiu ar Sirpstu. Tądien buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Šv. Ona yra duonos augintojų (žemdirbių) globėja. Panoteriuose nė karto niekas nesurengė žemdirbių pagerbimo šventės. Šie žmonės visada yra šalia mūsų ir tarp mūsų. Jų darbas nematuojamas dienomis ar darbo valandomis. Jų darbų dėka užsėti laukai, su Dievo pagalba gelsta javai, auga kitos kultūros. Ilgai mąsčiau, kaip padėkoti tiems, kurių dėka geriame pieną, kepame pyragus, valgome jų laukuose išaugintas gėrybes. Pagalvojau, kad šviežia duona tegul ateina su jų pačių auka. Tad kartu su parapija surengėme šventę, atitinkančią mūsų projektą „Laiko tėkmė 2024“, – savo sumanymu pasidalijo bendruomenės pirmininkė, pedagogė Audronė Gruodienė.

Aukos, palaiminimas ir muzika

Tą dieną automobilių stovėjimo aikštelę gyvenvietės centre užpildė transporto priemonės. Į maldos namus ėjo žmonės, nešini gėlėmis. Nors Panoterių krašte priskaičiuojama apie dešimt ūkininkaujančių gyventojų, tačiau į šventę atvyko negausus jų būrys. Galbūt kiti, naudodamiesi palankiomis oro sąlygoms, vairavo kombainus per dar nenupjautų javų lauką, galbūt koks netikėtumas užklupo. Tačiau tie, kurie atvyko, tikrai pajuto dėmesį ir pagarbą.

Jonavos rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas, ūkininkaujantis Panoteriuose ir Milagainiuose, šia proga paaukojo mamos iškeptą pyragą. Aktyvi, darbšti ir dainą mylinti vietos gyventoja Aldona Rimdeikienė aukai paskyrė jos bitelių sunešto medaus, o Ineta ir Vidmantas Kurmeliai – jų pačių  supaustą sūrį.  Kun. R. Mačiulskis, suteikdamas žemdirbiams palaiminimą, dėkojo už aukas, linkėjo sėkmės, gero derliaus ir Dievo palaimos.

Ūkininkus pasveikino buvusi Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotoja Dalia Gritėnienė, žemdirbius pamaloninusi lauko gėlių puokštėmis.

Bendruomenės pirmininkė A. Gruodienė prisiminė tuos, kurie jau ilsisi Anapilyje. Tylos minute pagerbti Romas Pečeliūnas, Juozas Želvys, Jonas Gečiauskas, Algis Katinas. „Šie žmonės buvo mūsų bendruomenės dalis. Jų nebėra šalia, tačiau atminimas visada išliks kaip praeities ir bendrystės ženklas“, – sakė A. Gruodienė.

Šventę vainikavo nuostabus E. Ratauto grupės „Intermezzo“ koncertas. Maestro pasveikino ne tik žemdirbius, bet ir Onas bei į maldos namus atėjusius parapijiečius bei svečius. Koncerte skambėjo klasikinė muzika, o vokalisčių Reginos ir Jurgitos dainuojamos dainos „Santa Marija“ bei „Švelnumas“ ne vienam atėjusiajam išspaudė ašarą.

Moteris, puoselėjanti grožį

Po pagerbimo ceremonijos žemdirbiai mielai  pasidalijo patirtais įspūdžiais.

„Esu smulki ūkininkė. Kas tas mano ūkelis – mažas, gal pats mažiausias. Bet jame auginu daržoves, vaisius, uogas, puoselėju gėlynus, džiaugiuosi bičių suneštu medumi. O šioji šventė tikrai nuostabi. Juk mūsų krašte niekas tam žemdirbiui dėmesio nskiria. Pažiūrėkite, kiek daug žmonių susirinko! O koncertas – tai atgaiva širdžiai. Tokios muzikos galima klausyti ir klausyti ne valandą, ne pusvalandį, o visą dieną”, – jausmingai kalbėjo p. Aldona, pati dainuojanti Jonavos kultūros centro chore „Guoba“.

Anot moters, dainai atostogų nėra. Net dabar, kai daugelis ilsisi prie ežerų ar kitų vandens telkinių, Aldona su kitais dainininkais važiuoja teikti žmonėms dvasinio peno.

„Koncertuojame visur – ir po bažnyčios skliautais, ir vasaros estradose, ir kultūros centruose, įvairiose šventėse. Puiku, kai žinai, kad kažkurio kampelio žmonės laukia mūsų koncerto. Koncertuojame po du, tris kartus per mėnesį. Smagu“, – šypsojosi panoterietė.

Moteris, plušėdama savo ūkelyje, stengiasi puošti ir Panoterių miestelį. Antai prie įvažiavimo į pagrindinę gatvę seniūnijai priklausančiame apie 6 arų plotelyje ji sodina narcizus, o šiuo metu jame veši nakvišai. Toks užsiėmimas reikalauja ir laiko, ir jėgų. Tačiau grožį mylinčiai Aldonai nejauku matyti, kaip bujoja piktžolės, tad ir rūpinasi pati, kitąsyk į pagalbą pasitelkdama bendruomenės pirmininkę ar drauges.

„Kaip choro dalyvei teko pabūti Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, tad  pasisėmėme daug vidinės galybės iš į būrį suvažiavusios Lietuvos. Parsivežėme į Jonavą, tai dabar tuo vidiniu gėriu dalijamės ir su kitais, dovanodami choro dainas”, – mintijo A. Rimdeikienė.

Kompromisų nepripažįstančios blogybės

Pasak savo tėviškės laukuose augalininkyste užsiimančio ūkininko R. Žebrausko, Panoteriuose surengta pirma tokio pobūdžio šventė. „Ačiū Panoterių bendruomenei ir jos vadovei už organizavimą, pagerbimą ir nelengvo, sakyčiau,  sudėtingo mūsų darbo įvertinimą”, –  dėkojo rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet javapjūtė prasidėjo 10–12 dienų anksčiau nei kitais metais. Derlius, jo teigimu, esąs įvairus – vienur atrodo geresnis, kitur – prastesnis.

„Kol nenukulsime, rezultato negalime tiksliau įvertinti. Nuotaika darbinga ir optimistinė. Nedžiugina žemos supirkimo kainos, laukiame pakilimo. Ar keisis į gerąją pusę, sunku pasakyti. Gyvename globaliame pasaulyje, tad grūdų supirkimo kainos priklauso nuo tarptautinės rinkos. Lietuva mažai ką įtakoja. Esame maži žaidėjai, esantys sudėtingoje situacijoje”, – ūkiškais reikalais dalijosi R. Žebrauskas.

Pasak žemdirbio, ūkininkas priklauso nuo dviejų dalykų: – nuo gamtos ir nuo valdžios. Deja, nei su viena, nei su kita susitarti neįmanoma.

„Turime dvi blogybes, bet esame nusiteikę optimistiškai”, – patikino jis.

Daugybė retorinių klausimų

Mišrų ūkį valdantis V. Kurmelis pripažįsta, kad reikia ir grūdų, ir gyvulių, bet ūkininkauti darosi vis sudėtingiau. Nors dedama daug pastangų, bet kuo toliau, tuo kasdienybė tampa vis rūstesnė.   

Žemdirbys negaili kritikos valdančiųjų politinei jėgai. Anot jo, kaip tik ši partija pradeda vadovauti, taip žemės ūkis 10 metų sugrįžta atgal. „Kai valdo kiti politikai, tai bent stovime vietoje, nekrutėdami nei į priekį, nei atgal. Dirbame, triūsiame, o gaunamos pajamos negali padengt sąnaudų. Įstatymai – kaip kokie geležiniai rėmai. Valdžia sako – kooperuokitės. Tiek metų veikė kolūkinė sistema, paskui ją išardė, sunaikino, o dabar siūlo tokį patį kelią – kooperaciją. Kokias čia nesąmones šneka?” – piktinosi V. Kurmelis.

Jis pabrėžia, kad pienininkystė visiškai žlugdoma. Kai už vieną litrą pieno moka tik 20 centų, tai kaip tam ūkininkui išgyventi? Toną grūdų vertina tik 130 eurų.

„Nukūliau ir pardaviau 130 tonų kviečių, bet tos sumos, kurią gavau, neužtenka padengti net išlaidų trąšoms. Dėl ko dirbame? Na, dar pavargsime kokius pora metų, gal pasikeis valdžia, gal įstatymai taps palankesni? Lietuvos žemės ūkiui vadovaujantis žmogus nesupranta šių reikalų. Kiek kartų prašėme jį, kad atsistatydintų, bet jis – ne, ir tiek. Iki rinkimų laiko liko nebedaug, nebeverta keisti kitu ministru. Norisi tikėti, kad pagaliau žmonės atsimerks ir išrinks kompetentingus valdžios atstovus. Kitaip – tikrai pražūsime. Šiandien Panoteriuose – džiugi diena. Dėkui bendruomenės pirmininkei, klebonui už išreikštą pagarbą mums, žemės ir laukų mylėtojams. Širdyje smagu, jaučiuosi pakylėtas”, – kalbėjo V. Kurmelis.

Irena BŪTĖNAITĖ