Gražūs Jonavos senjorų sumanymai praskaidrino tvankų, rodos, jokio atokvėpio nežadantį praėjusios savaitės antradienį. Vienas jų – Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje, kur veiklą tęsia „Polėkio“ klubas, kitas – rajono Neįgaliųjų draugijoje, kur taip pat susitinka socialinės bei kūrybinės veiklos neapleidžiantys žmonės.
„Polėkio“ popietės pagrindinė tema – vasaros įspūdžiai, naujos patirtys ir pažintys. Ne veltui susitikimas vadinosi „Marga vasara“. Čia skambėjo dar neseniai prabėgusią jaunystę menančios dainos, liejosi savo ir ne savo kūrybos eilės. Nustebino senjorų entuziazmas: jau aplankyta ne tik Palanga, bet ir Kipras, Turkija, pasižvalgyta ne viename Lietuvos mieste. Gaila, tik viena sambūrio narė svečiavosi sostinėje, Dainų šventėje, iš kurios atsivežė ganėtinai kontraversiškų įspūdžių.
Klubo narė Albina Jefimenko nustebino savo, poezijos klubo „Šaltinis“ narių kūrybos eilėmis. Ji taip pat dovanojo posmų gimusiems vasaros mėnesiais, tuose posmuose – linkėjimų puokštės, viduvasario užmojai ir bendrystės džiaugsmas. Niekam nepristigo ir gimtadienių grožį bylojančių atvirukų, kuriuos sukūrė „Polėkio“ rankdarbių būrelio moterys. Tuo tarpu klubo vadovė Regina Lukoševičienė „jau gimusiems“ po ką tik pasirodžiusį bibliotekos leidinį – „Taurostos“ žurnalą, kuriame galima rasti ir klubo narių kūrybos.
Neįgaliųjų draugijoje prisiminta svarbi tiesa – tikra, atvira širdimi pateikta kūryba nesensta. Čia susirinkusiems pristatyta prieš dvylika metų išleista Gražinos Čekavičienės humoreskų, epigramų knyga „Šiek tiek“. Kodėl po tiekos laiko? Gal todėl, kad autorė per daug nesureikšmina savo indėlio į literatūros aruodus, gal todėl, kad tikėjosi didesnio plunksnos brolių ir sesių dėmesio, atidesnio pastebėjimo. Renginyje G. Čekavičienės kūrinėlius skaitė Vitalijos Kraučelienės suburti aktoriai, o knygos autorė apžvelgė savo kelią į spausdintą žodį, tarsi dar kartą įtikino, kad literatei nebūtina baigti aukštuosius humanitarinius mokslus, galbūt užtenka ir socialinio darbo, medicinos specialistės praktikos. Ar išleis Gražina antrą savo knygą,- dar neaišku. Mat ji ganėtinai sėkmingai valdo ir lyrikės, ir satyrikės, ir liaudiškos pasakotojos žodį. Todėl autorei, matyt, reikia apsispręsti, ko pati nori, apčiuopti, kur labiausiai raišku, aišku ir skaudu.
Marius Glinskas
