Pradėjus rengti žiedinę sankryžą ties Vasario 16-osios ir Žeimių gatvių sankirta, socialinius tinklus užplūdo nepatenkintų jonaviečių įrašai. Gyventojus papiktino brandžių medžių kirtimas. Jų nuomone, derėjo ieškoti būdų, kaip išsaugoti šiame objekte ošiančius lapuočius, o ne beatodairiškai juos naikinti. „Alio Jonavos“ redakcija kreipėsi į įvairias institucijas, prašydama paaiškinti bendruomenei, kodėl reikėjo nupjauti miesto puošmenas – liepas, ąžuolus, kaštonus.
„Via Lietuvos“ projektas
Ne vienerius metus eismo dalyviai skundėsi, kad ši sankryža yra nesaugi, kelianti pavojų tiek važiuojantiesiems, tiek ir pėstiesiems. Liūčių metu ją apsemdavo vanduo, žmonės būdavo priversti ne tik saugotis purvino vandens, trykštančio iš po mašinų, bet ir paeiti kelis metrus į gatvę, kad galėtų pasiekti savo tikslą. Be to, tam tikromis valandomis sukti iš Vasario 16-osios g. į kairę pusę buvo draudžiama. Tada daugelis reiškė pretenzijas, kad šiai gatvių sankirtai neskiriamas dėmesys ir nesirūpinama žmonių saugumu.
Ši sankryža yra akcinės bendrovės „Via Lietuva“ žinioje, nes priklauso kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva atkarpai. Jonavos rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad minimos „sankryžos įrengimo projektą parengė kelio savininkė AB „Via Lietuva.“ Pagal projektą Jonavoje vykdomas valstybinės reikšmės krašto kelio ruožo kapitalinis remontas, kurio metu bus įrengta žiedinė sankryža.
Projekte numatytas ir renovuojamos kelio atkarpos platinimas valstybės įmonės valdomame žemės sklype bei čia augusių želdinių šalinimas.
Kuklūs komentarai
Tokiems svarbiems projektams kirsti medžius leidimus išduoda Savivaldybė.
Nauja Želdynų įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2021 m. lapkričio 1 d., nurodo, kad „valstybės institucijos ir savivaldybės informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai (...), supažindina visuomenę su Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programa, želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais.“
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos apsaugos ministerijos komentare teigiama, kad Jonavos rajono Savivaldybė, priimdama tokį sprendimą, atliko savo funkciją: „Želdynų įstatyme numatyta informuoti visuomenę apie vykdomus darbus, ir savivaldybė šią funkciją atliko. Atkreipiame dėmesį, kad pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentas nevertina savivaldybės funkcijos informuoti visuomenę, tad rekomenduojame kreiptis į savivaldybę“.
Redakcija taip ir padarė.
„Jonavos rajono želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija 2024 m. kovo 4 d. svarstė prašymą leisti iškirsti saugotinus želdinius, trukdančius kelio remontui. Komisija, kurioje dalyvavo ir aplinkosaugos specialistai, vienbalsiai pritarė, kad būtų leidžiama šalinti projekto sprendiniuose numatytus saugotinus želdinius.
Suprantame gyventojų susirūpinimą dėl medžių, tačiau visi taip pat labai ilgai laukėme šio projekto įgyvendinimo, nes sankryža nebuvo nei saugi, nei patogi. Įgyvendinus projektą, eismas miesto centre taps sklandesnis ir saugesnis, sumažės rytinės spūstys, žiedinė sankryža leis lengviau važiuoti visomis kryptimis.
Pabaigus sankryžos įrengimo darbus visi iškirsti medžiai bus atsodinti, taip pat bus sodinami žemaūgiai krūmai, išlaikomas J. Ralio gatvės apželdinimo vientisumas”, – teigiama rajono Savivaldybės komentare.
Variantų paieška
Bendrovės „Jonavos paslaugos“ želdinių priežiūros skyriaus vedėja Rasa Imbrasienė pabrėžia, kad visi projektai, susiję su medžių kirtimu, yra patvirtinti ir leidimus kirsti darbams trukdančius medžius turi.
Pasak jos, kasant žemę, milžiniškas medžių šaknynas sužeidžiamas, nes nukapojamas. „Medis be šaknų negyvens, todėl teko priimti skaudų sprendimą, turime suprasti, kad kol kas įgyvendinti tokį projektą nenupjovus medžių neįmanoma. Tai, kad žiedinė sankryža reikalinga, visi supranta. Antra vertus, šį klausimą sprendė net ne vietos valdžia, o Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar „Via Lietuva” – I. B.), nurodanti, kaip užtikrinti saugų eismą. Svarstyti įvairūs variantai, tačiau važiuojamoji dalis platės, pasislinks Janinos Miščiukaitės meno mokyklos link, atsiras naujas šaligatvis. Labai gaila, bet kol kas Lietuvoje kitokių priemonių, kaip rekonstruoti gatves ar jų sankirtas nepaliečiant medžių, tiesiog nėra”, – aiškina želdinių priežiūros specialistė.
Pašnekovės teigimu, svarstymai tęsėsi pora metų, ieškota įvairių būdų ir variantų. pati važiavo į arboristų kursus ir gilino turimas žinias. R. Imbrasienės iniciatyva Jonavoje pirmą kartą istorijoje lankėsi arboristinio medžių vertinimo mokymų programos dalyviai ir praktikos vadovas, gerai žinomas Lietuvoje profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas.
„Rodžiau visus tuos medžius, klausiau, ar įmanoma pasielgti taip, kad jie išliktų. Gaila, atsakymas buvo aiškus – pažeidus šaknis, jie numirs, kaip tai atsitiko Laisvės alėjoje, Kaune: technika, kasdama žemę, apgenėjo šaknyną ir pažeistą augalą paliko merdėti. Juk ateityje vis tiek reikės jį išrauti. Kam kankinti medį? Ieškojome variantų ir su Želdynų komisija – ką daryti? Bet tie medžiai tiesiog per dideli, turintys didžiulį šaknyną. Turime būti realistai. Jeigu norime turėti gerus kelius, šaligatvius, aikšteles automobiliams, esame priversti kažką aukoti. Dar nuo studijų laikų prisimenu teiginį: miestą reikia atiduoti žmonėms, nes miestas be kelių, be šaligatvių nebus patogus. Kažin, ar žmonėms patiktų vaikščioti per šlapą žolę, žvyro takeliais? Manau, ne. Po kojomis turime jausti tvirtą dangą, o norint ją pakloti, reikia kasti žemę”, – mintimis dalijasi pašnekovė R. Imbrasienė.
Sužaliuos kiti augalai
Dalyvaudama tarptautinėse konferencijose, kuriose naujienomis dalijasi kraštovaizdžio architektai, ji sako ne kartą girdėjusi apie kai kuriose užsienio valstybėse nuo žūties išsaugomus medžius. Bet atkasti šaknis, jas įvynioti, įrengti lašines sistemas, atlikti daugelį kitų augalui gyvuoti reikalingų darbų – mūsų valstybėje kol kas tėra utopija, nes tam prireiktų milijoninių lėšų.
R. Imbrasienė atkreipia dėmesį, kad tik prieš dešimtmetį medis buvo įvertintas kaip visos erdvės svarbus elementas. Prieš kelerius metus prabilta apie leidimus nukirsti saugotiną medį net privačioje valdoje. Iki tol savininkas galėjo daryti, ką tik panorėjo.
Pasak jos, pokyčiai vyksta ne tik prie Meno mokyklos, bet ir kitose miesto erdvėse.
„Galbūt žmonėms atrodo, kad neiškoma galimybių išsaugoti mūsų augaliją? Rekonstruojant Lietavos gatvę ėjome prie kiekvieno medžio, ieškojome būdų, kaip padaryti, kad visiems būtų gerai. Taip pat ir Ramybės skvere, tiesiant takelius. Ten, žinoma, buvo mažesnės darbų apimtys, mažesnis projektas, tad buvo galima šiek tiek pasukti to takelio kryptį ir taip palikti augti didelius medžius. O čia, statant žiedinę sankryžą, kurios projekte tiksliai apskaičiuota, kad sunkiasvorės apsisuktų, kad būtų nutiesti šaligatviai, nėra galimybės ką nors pakeisti. Mes šio projekto negalime įtakoti. Tenka susitaikyti su tuo, kaip yra. Žinoma, skaudu, labai skaudu, kai tenka nupjauti didelį medį”, – sako R. Imbrasienė.
Ji prisimena, kaip pyko žmonės, kai susiaurintoje Prezidento gatvėje buvo pasodinti nedidelius šaknynus išauginantys medžiai. „Miestiečiai kalbėjo, kad puošiamės „šluotomis“. Bet ar kas pagalvojo, jog tokiame siaurame ploteyje augs tik mažus šaknynus turintys augalai? Ateity mieste gal ir nebeturėsime didžiulių ąžuolų ar tuopų. Didieji pasens, išnyks, o jų vietoje sužaliuos kita augalija. Jonava – žalias miestas, ir iš jo žaluma tikrai nedings”, – pastebi želdinių specialistė.
Tarsi dvi stovyklos
Gatvėje kalbinti žmonės turėjo įvairias nuomones. Dauguma jų sutiko, kad žmogaus gyvybė yra svarbesnė už augalą.
„Seniai reikėjo tvarkyti šią sankryžą. Žinoma, nepatogu, nesmagu, reikia važiuoti apylankomis, sudėtingiau pasiekti prekybos centrą, bet kaip galima įgyvendinti tokį projektą, neiškertant medžių? Ir man gaila tų milžinų, tačiau kitaip nepadarysi. Gal mes tapome itin nepakantūs pokyčiams, kad kiekvienas pajudėjimas užsitraukia nemalonę? Man atrodo, pakentėkime tuos kelis mėnesius, suvokdami, kad paskui saugiau jausis ir vairuotojai, ir pėsčiomis vaikštantys žmonės. Ši sankryža buvo labai pavojinga. Ar jau esame visiškai išlepę? Norėtųsi, kad ateityje būtų reguliuojama – šviesoforais ar kitokiu būdu – ir sankryža prie tilto per Nerį. Ten taip pat prasta situacija. Kantrybės, žmonės, kantrybės”, – savo mintimis pasidalijo vairuotojas Vytautas K.
Romualdas N. prisipažino esąs gamtos „fanas“, jam gaila kiekvieno medžio. „Gal dar gyvena žmonės, kurie kadaise sodino tą liepą ar ąžuolą. Kaip jiems dabar jaustis? Tikrai širdis verkia. Tas augalėlis jiems – tarsi vaikas. Reikia to žiedo, nes ta sankryža nesaugi. Bet, girdėjau, kad bus sunaikintos bent dvi dešimtys medžių. Tai jau visiškas genocidas. Gaila, labai gaila”, – samprotavo vyras.
„Aš norėčiau pakalbėti apie tą viešinimą. Jeigu sakote, kad dvejus metus vyko svarstymas, žiedinės sankryžos projektas buvo pristatytas visuomenei, tai ko dabar tie žmonės taip sukilo? Kam mosuoti kumščiais, kai darbai prasidėjo? Teko dalyvauti keliuose vėjo jėgainių statymo projektų svarstymuose įvairiose vietose. Tai būdavo gyventojai sukviečiami, o ne tik skelbiama atitinkamose interneto svetainėse. Tada nebedera ir piktintis. O šiandien, kai visa galia vyksta darbai, turime pritarti jau įvykusiam faktui ir laukti, kol ta rekonstrukcija bus baigta. Manau, kad ateittyje visi bus patenkinti. O tų pašalintų medžių vietoje sužaliuos nauji augalai. Nematau čia jokios pasaulio pabaigos. Bet žmonės tapo pikti, norintys arba pasigarsinti, arba tiesiog bijo naujovių, kurios, beje, tikrai sudarys saugesnę aplinką”, – Marija P., jonavietė.
Irena BŪTĖNAITĖ
