Jonavietis dailininkas Vytautas Butas išleido asmeninį savo darbų albumą „Tapyba“, kurios pristatymas buvo surengtas Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje. 272 puslapių knyga – tai autoriaus kūrybinio kelio branda, aprėpianti talento skleidimąsi nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų. Tai trečiasis Jonavos krašto tapytojų albumas. Pernai bibliotekos skaitykloje jonaviečiai ir svečiai buvo supažindinti su dailininkų Aidaro Merkevičiaus ir Dumsiškių kaime (Šveicarijos sen.) vasaras leidžiančio dr. Jono Butkevičiaus kūrybos leidiniais.
Erdvė fantazijai
V. Buto albumo sudarytojas, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venckūnas, kalbėdamas apie naują leidinį, apgailestavo, kad anuometinė santvarka šykštėjo galimybių pasireikšti įvairių žanrų menui, itin tai jautė tapytojai. Pasak jo, vėliau susidarė pulkelis tapybos talentų, kurie neturėjo kur eksponuoti savo darbus, nes galerijos nebuvo – įvairios erdvės buvo skiriamos šokių salėms, barams ir kitokioms linksmoms užeigoms.
„Tačiau laikai pasikeitė, Jonavoje vis garsiau ėmė reikštis Vytautas Butas, jo mokytojas Bronius Rutkauskas, Aidaras Merkevičius, kiti jauni talentai. Duris atvėrė meno galerija Jonavos kultūros centre. Gyvenimas pradėjo šviesėti. Šiandien tikrai džiaugiamės, turėdami profesionalams prilygstančių tapytojų. Reikia skatinti jonavietišką, ypač vaizduojamąjį, meną “, – kalbėjo V. Venckūnas.
Anot albumo sudarytojo, V. Buto paveikslai jam patiko – emocijas ir išgyvenimus kėlė apleistų senamiesčių vaizdai. „Tų senamiesčių, kuriuos tapė Vytautas, jau seniai nebėra, nes urbanizacija sutvarkė ir panaikino tuos šabakštynus. Jų niekada nebebus. Tapybos darbuose mane imponavo ir tie maži žmogeliukai, Vytauto vadinami „chmurikais“, kurių minioje stambesniu planu išryškinamas tik vienas. Matyt, tai vadas, sukvietęs kitus į būrį... Gali fantazuoti, kiek tik nori. Sakykime, senamiesčio vienoje pusėje dominuoja šviesa, o kitoje matyti tamsios spalvos. Ar tai nesimbolizuoja laikmečio pokyčių, kai susiduria dvi priešingos galios? Bet tai kiekvieno žmogaus vaizduotė. Fantazijai vietos tikrai gana. Man tai patinka“, – mintimis dalijosi V. Venckūnas.
Pirmoji gyvenimo dalis
Anot albumo sudarytojo, su V. Butu dirbti nebuvo labai lengva. Susitikimai, pokalbiai ir būsimos knygos aptarimai, vietoje suplanuoto pusvalandžio, užtrukdavo po kelias valandas. Antra vertus, tų paveikslų buvo tiek daug, kad nežinojo, nuo ko pradėti knygos maketą.
„Pirmiausia suarchyvavome tai, kas bus spausdinama. Darbai fotografuoti įvairia technika, tad sunku sudėlioti kūrinius į vieną eilę. Antras žingsnis – paveikslų susisteminimas. Taip atsirado natiurmortų, peizažų, aktų, senamiesčio temoms skirti skyriai. Tačiau, dėliojant tokią gausybę darbų, bijojome, kad kurioje teminėje grupėje neatsirastų toks pat kitas darbas. Todėl dirbome labai atsakingai ir apdairiai“, – aiškino V. Venckūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad knygoje yra nemažai eskizų, parodančių tapybos darbo pradžią. „Tokie eskizai leidžia suprasti nuo ko pasidėjo tas ar kitas paveikslas. Manau, toks sumanymas puošia knygą. Nuoširdžiai sveikinu Vytautą albumo išleidimo proga, nes šis leidinys – tai pirmoji autoriaus Vytauto Buto gyvenimo dalis“, – pasisakymą apibendrino sudarytojas.
Knygos skyriai
Albumo pirmojoje dalyje „Ankstyvoji kūryba. Natiurmortai“ pristatomi darbai, sukurti 1972–2017 m. tarpsnyje. Tai bene mažiausios apimties skyrius, kuriame pateikiama 17 paveikslų.
Per 50 paveikslų spausdinama „Peizažų“ dalyje. Tarp jų galime pamatyti ir Jonavos krašto vaizdų. Darbuose atsiveria nemažai peizažų, kuriuose menininkui svarbi jo vidinė ir motyvo erdvės emocija bei ryškios, autoriaus teigimu, skambančios spalvos.
Dailininkas V. Butas prisipažino, kad jį visada žavėjo moters kūno grožis, todėl albumo skyriuje „Aktai“ pristatomi šiai temai skirti kūriniai, sukurti 1977–2010 m.
„Senamiesčių motyvų“ grupėje atsiveria apleistų kiemų, tarpuvarčių, gatvelių reginiai, kokius Vilniuje autorius matė 1974-isiais. Ypač žavėjo Užupis ir jo nepakartojami bromai. Tuomet sukaupta medžiaga – eskizai, fotografijos, piešiniai – virto paveikslais, kuriuos rasime šiame albume. „Kai vaikštau po tuos pačius senus kiemelius, randu, kad dažnai vartai jau su įtaisytomis spynomis ir jau neužeisi. /…/ Su atsinaujinimu tarsi po truputį išnyksta ir senoji dvasia, kuri ir buvo pagrindinė įkvėpėja tapyti senamiestį“, – sakė V. Butas.
Leidinio skyriuje „Portretai, šaržai“ pamatysime nemažai visiems pažįstamų jonaviečių veidų.
Knygą baigia dalis „Įvairi kūryba“, kurios pabaigoje spausdinamos V. Buto šeimos albumo nuotraukos supažindina su autoriaus biografija.
Vartydami šį tapybos leidinį, suprasime, kad Vytauto kūryboje vyrauja žmogaus ir gamtos motyvų variacijos. Tapytoją įkvepia gamta, jos formos, spalva, ritmas, šviesa. Žmogus – dažnas vaizdinys autoriaus drobėse. Nenugludintas, kartais groteskiškas, skirtingų būsenų ir amžiaus tarpsnių jo drobių herojus įsimenamas ir intriguojantis.
Kaip minėjo V. Venckūnas, V. Buto tapybos darbams savitumo suteikia maži žmogeliukai, tarsi liliputai, turintys dideles galvas. Juose galima įžvelgti šaržo, grafikos ir tapybos elementų. Dažniausiai tai pulkeliai beveidžių būtybių, išsiskiriančių smulkiomis kūno figūromis, kurių sielose slypi liūdesys, ironija ar vienatvė.
Talentus turi lydėti sėkmė
Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis pastebėjo, jog Jonavą puošia „gražių žmonių susibūrimas“. „Džiaugiuosi, kad Jonavoje yra daug nuostabių žmonių, kurie tapo, kuria eiles, dainuoja, šoka ar kitaip myli meną. Kiekvieną kūrėją reikia vertinti ir įvertinti, branginti ir nepamiršti. Nuoširdžiai tikiuosi – akteityje sulauksime naujų knygų bei albumų. Linkiu dailininkui Vytautui Butui ir visiems mums sėkmės. Tokių malonių akimirkų galėtų būti ir dažniau“, – linkėjo parlamentaras.
Technikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius J. Butkevičius, prieš dešimtmetį gyvenimą paskyręs tapybai, pernai išleido tapybos darbų albumą „Pranas ir Jonas Butkevičiai. Skambančios spalvos“, kuriame apžvelgiamas tėvo ir sūnaus kūrybinis kelias.
Albumo išleidimo proga V. Butą jis pasveikino ne tik asmeniškai, bet ir Lietuvos dailininkų asociacijos „Individualistai“, kuriai vadovauja Svajūnas Armonas, vardu.
„Mes priėjome prie išvados, kad, pasirodžius šiam albumui, Vytautas Butas įrašė save aukso raidėmis į Lietuvos tapybos istoriją. Vytautas Butas yra dailininkas iš prigimties. Visą gyvenimą kūręs, šlifavęs darbus šiandien pateikia mums knygą. Tai kalba talentas. Jūs tik pažvelkite, kokie nuostabūs dailininko sukurti portretai. Jo tapyba plati – iki abstrakcijų. Geriau įsižiūrėkite: paveiksluose atsispindi ir jo būdas: nuoširdus, tikras, atviras, optimistiškas. Tai Žmogus iš didžiosios raidės. Tad mano linkėjimas: svarbiausia – būti savimi, kurti ir džiuginti visus“, – sakė dailininkas dr. J. Butkevičius.
Apie save – tik kukliai
Renginį pradėjusi Kristina Adukaitė pabrėžė kiekvieno naujo leidinio svarbą. Tačiau, jos žodžiais tariant, „maloniausia yra tada, kai pristatomos knygos autorius yra jonavietis“.
Šventės vedėjas Feliksas Paulauskas pristatymui buvo pasirinkęs klausimų-atsakymų variantą, todėl nestigo ir rimtų, ir šmaikščių temų. Susirinkusieji išgirdo, kad V. Butas piešti pradėjo aštuntoje klasėje, paragintas kiemo draugo, pirmojo mokytojo B. Rutkausko, vėliau tapusio iškiliu dailininku. Polinkiui į tapybą įtakos turėjo pažintis su pradedančiais dailininkais Virgiu Rusecku, Jonu Valiukoniu, Rimu Galecku, Rimgaudu Matuliu, Robertu Reznikovu, A. Merkevičiumi, kūrybinės flosofijos įkvėpė vyresnio amžiaus profesionalas Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita.
Naujų jėgų ir pasitikėjimo suteikė dalyvavimas Nidos tarptautiniuose tapybos simpoziumuose, kuriuos organizuodavo buvęs jonavietis Evaldas Šemetulskis.
„Jo menų centre „Auksinės kopos“ susipažinau su įvairių šalių dailininkais, tapiau, rengiau parodas, savo tapyba patraukdamas Lietuvos ir užsienio galerijų dėmesį. O paskui Lenkijos žurnalisto, kolekcininko, poligloto Cezario Rudzinskio ir mano žmonos Donatos dėka pradėtos rengti parodos Vokietijoje, duris atvėrė Varšuvos ir Krokuvos galerijos. Pažinčių ratas plėtėsi, įgijau pasitikėjimą ir esu šiandien tuo, kuo esu“, – kukliai prisistatė albumo autorius.
V. Butas – asmenybė, kurios gilumoje glūdi turtingi, iki šiol dar neatsiskleidę tapytojo talentai. Kiekvienas jo kūrinys – tai tarsi nematoma šviesos ir tamsos kova, besikeičiantis pasaulis su savo peizažais, praeitimi, nūdiena ir paslaptingais žmogeliukais.
„Šiandien įvyko stebuklas – mano bičiulis Vytautas išleido savo kūrybos knygą!“ – iškilmingai paskelbė F. Paulauskas ir čia pat padeklamavo ta proga sukurtą eilėraštį, o menininkas Andrius Šukutis leidinio autorių pasveikino solinėmis dainomis.
Irena BŪTĖNAITĖ
