Šią vasarą rašytojas Grigorijus Kanovičius būtų sulaukęs 95-ojo gimtadienio. Bibliotekoje ta proga surengtas trijų savaičių trukmės renginių ciklas, skirtas geriau pažinti iš Jonavos kilusio rašytojo kūrybos palikimą.
Vos išaušus vasarai, birželio 4-ąją bibliotekos Skaitykloje nušvito kino ekrano vaizdai. G. Kanovičius – daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R. Vabalu, V. Žalakevičiumi ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais. Apie jo darbus ir tuometinio kino kūrybos užkulisius pasakojo kino kritikas Gediminas Jankauskas. „Birželis, vasaros pradžia“ – filmas, kurį diskusijai pasirinko vakaro svečias. „Grigorijus Kanovičius buvo ne tik scenarijų autorius, jis buvo ir daugelio filmų „daktaras“,“ – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto lektorius. Ne išimtis ir renginio metu stebėtas filmas, pilnas metaforų ir simbolių. „Blogiausia, kas gali nutikti yra tai, kad niekas nesikeis“ – ši filme nuskambėjusi mintis tarsi atsikartojo ir tolimesnių renginių metu.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui sunkumai G. Kanovičiaus gyvenime nesiliovė, nebuvo viskas paprasta ir lengva. Ką reiškia sovietmečiu būti žydų kilmės rašytoju – tema, paliesta ne tik G. Jankausko pasakojime. Apie tai kalbėjo ir teatro kritikė Ingrida Ragelskienė, nuosekliai pristačiusi G. Kanovičiaus kūrybos indėlį teatrui, atkreipdama dėmesį į rašytojo kuklumą savo pjesių atžvilgiu. „Nesutinku, kad tai nėra stiprūs kūriniai,“ – teigė teatrologė. Vienas ryškiausių XX a. pabaigos darbų – Vilniaus mažajame teatre pastatytas spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Tai tikra legenda: suvaidintas daugiau nei 600 kartų, šiemet švenčiantis 30-ąsias pastatymo metines. Spektaklio vaizdus lankytojai galėjo išvysti visą birželio mėnesį bibliotekoje eksponuojamoje parodoje.
Paskutinis ciklo renginys „Žodis – tai gyvenimas“ virto jaukiu, šmaikščiu ir kartu intelektualiu skirtingų kartų literatūrologų prof. Petro Bražėno ir G. Kanovičiaus kūrybos tyrinėtojos Rimos Kasperionytės pokalbiu. Čia retrospektyvų žvilgsnį į rašytojo kūrybos kelią keitė svarstymai, ką reikia nuveikti ateityje tiek literatūrologams, tiek literatūros mylėtojams, gyvenantiems pasaulyje, kuriame G. Kanovičiaus temos, rašymo stilius ir pasaulėžiūra nepraranda aktualumo.
Pasaulyje galbūt tikrai niekas nesikeičia? Nes žmogus išlieka toks pats, balansuojantis tarp šviesių svajonių ir tamsių pykčio bedugnių, neapykantos ir meilės. G. Kanovičius kviečia rinktis pastarąją, kaip vienintelį ir teisingą kelią.
Dėkojame renginių ciklo partneriams: Lietuvos kino centrui, Vilniaus mažajam teatrui,Lietuvos rašytojų sąjungai, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijai, Rašytojo sūnui Sergejui Kanovičiui.
Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos
Kultūros projektų vadovė Kristina Adukaitė
