Gegužės 12-ąją vykę Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai parodė, kad vieno turo nepakaks: po dviejų savaičių balsavimo teisę turintys rinkėjai privalės apsispręsti, už ką atiduos savo balsą – dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ar premjerę Ingridą Šimonytę. Redakcija pasidomėjo, kokios pozicijos laikėsi Jonavos krašto gyventojai.
Balsus rinko visi kandidatai
Šiemet Jonavos rajono rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 34275 piliečiai, bet pilietinę pareigą atliko beveik pusė – 18771, kas sudaro 54, 77 proc.
Daugiausia žmonių, dalyvavusių rinkimuose, Prezidento pareigose norėjo matyti šiandienį vadovą Gitaną Nausėdą – už jį balsavo 49,07 proc. arba 9211 asmenų. Kiek daugiau nei 14 proc. rinkėjų (2637) į Prezidento postą delegavo naują asmenybę – Igną Vėgėlę. Dabartinę premjerę I. Šimonytę palaikė 2449 balsuotojai (13,05 proc.).
Netoli dviejų tūkstančių (1875 piliečiai, 9,99 proc.) jonaviečių pasisakė už aktyvų politiką Remigijų Žemaitaitį. Daugiau kaip 7 proc. (1361) balsavimo teisę turinčių asmenų balsavo už mediką Edvardą Vaitkų. Kiti kandidatai didesnio Jonavos krašto rinkėjų dėmesio nesulaukė. Pavyzdžiui, už Dainių Žalimą pasisakė 533 piliečiai (2, 84 proc.), darbietį Andrių Mazuronį – 296 arba 1, 58 proc. rinkėjų, o Giedrimui Jeglinskui nepavyko surinkti nė pusantro procento jonaviečių palankumo.
Susumavus visus balsavimo Lietuvoje rezultatus, paaiškėjo, kad pasikartojo 2019-ųjų metų scenarijus – antrame ture varžysis G. Nausėda, pelnęs daugiau kaip 44 proc. Lietuvos žmonių palankumą, ir I. Šimonytė, surinkusi per 19 proc. visos šalies gyventojų pritarimą.
2019 m. Prezidento rinkimuose pirmame ture surinktų balsų atotrūkis tarp abiejų kandidatų tesudarė apie vieną procentą – I. Šimonytė turėjo 31,31 proc., o G. Nausėda – 30,94 proc. nuo balsavusiųjų skaičiaus.
Ką parodys balsavimai po poros savaičių, pamatysime. Tačiau žinant, kad rinkėjų balsai buvo paskirstyti keliems kandidatams, sunku nuspėti, kokią poziciją užims jų gerbėjai, atėję prie urnų.
Rinkėjų mintys
Rinkimų dieną saulė nepagailėjo šilumos ir spindulių, tačiau iki 11–12 val. Jonavos gatvės atrodė tarsi būtų apsnūdusios – praeidavo vienas kitas žmogus. Tądien net automobiliai nezujo.
Tačiau pavyko pakalbinti kelis sutiktus praeivius, keliaujančius atlikti pilietinę pareigą. Jonavietis Pranas prisipažino balsuosiąs už „naujus vėjus“. „Prezidento poste norėčiau matyti energingą ir drąsų šalies vadovą. Nepeikiu dabartinio, bet jam trūksta drąsos, atrodo, tarsi kažko bijotų. Gal konservatorių nemalonės vengia, tai ir nusileidžia jiems. Prezidentas turi būti stiprus, nebijoti pokyčių ir nenusileisti konservatoriams“, – poziciją išsakė garbaus amžiaus rinkėjas.
Jonavietė Regina apgailestavo, kad nėra Socialdemokratų partijos atstovo. „Kas bebūtų iškeltas, būčiau už jį balsavusi. Kai sužinojau, kad ši politinė jėga nekels savo kandidato, pasirinkau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą. Ir tą patraukė. Už ką balsavau, nesakysiu, tik patikinsiu, kad Prezidentu turi būti vyras, o ne moteris. Taigi, spėkit, kam atidaviau savo balsą. Drąsiam, teisingam ir aktyviam politikui, su kuriuo nori susidoroti valdantieji“, – paslaptingai kalbėjo moteris.
Kalbinti žmonės buvo geros nuotaikos, iš jų veidų matėsi, kad rinkimai – tai šventė, nes gali laisvai, nesibaimindami išreikšti savo valią. Tačiau ne vienas stebėjosi socialdemokratų sprendimu – nekelti savo kandidato. Tai, jų žodžiais tariant, „kažkoks nesusipratimas“.
„Popieriniai“ stebėtojai
Šie balsavimai skyrėsi nuo kitų nebent tuo, kad iniciatyvos nerodė stebėtojai, kurių Jonavos rajono rinkimų apylinkėse, galima sakyti, nebuvo. Tiesa, stebėti rinkimus užsiregistravo 10 asmenų, atstovaujančių LVŽS.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vienas stebėtojas buvo paskirtas (o gal pats pasirinkęs) rinkimus stebėti trijose ar net penkiose apylinkėse. Sunku įsivaizduoti tokį vikrų vyriškį, kuris tuo pačiu metu galėtų būti keliose rinkimų apylinkėse. Stebėtojas – tai žmogus, kuris neatitraukia akių nuo rinkimų komisijos darbo, stebi balsų skaičiavimą ir t. t.
Kyla klausimas: o kodėl savo stebėtojų nedelegavo kitos partijos, kur jų dėmesys rinkimų skaidrumui ir teisingumui? Artėjant rinkimams, Lietuvoje net Stebėtojų gildija įsikūrė tam, kad nebūtų daromi pažeidimai balsavimo ir balsų skaičiavimo metu. Ar tokia situacija išliks ir antrame ture, kur, kaip tikimasi, vyks itin arši kova?
Dvi savaitės prabėgs labai greit, tačiau kiekvienam rinkėjui apsispręsti, kam įteikti Prezidento mandatą, laiko turėtų pakakti. Tikėtina, kad antrojo turo rinkimuose pilietinę pareigą atliks ir tie, kurie į apylinkes neatėjo gegužės 12-ąją.
Irena BŪTĖNAITĖ
