Jonavos turizmo ir verslo informacijos centras neįprastai pažymėjo Tarptautinę gido dieną ir jonaviečius pakvietė susitikti 9-ojo maršruto autobuse. Per maždaug pusvalandžio trukmės ekskursiją gidė Jūratė Valeišienė pasakojo tiek apie dabartinę, tiek apie praeities Jonavą. Kelionė su gide buvo nemokama, o keleiviams tereikėjo nusipirkti miesto autobuso bilietą.
Įdomu tai, jog kelionė autobusu nebuvo užsakyta specialiai, tad gidės pasakojimo klausėsi ne tik tie žmonės, kurie specialiai atvyko į ekskursiją, bet ir 9-ojo maršruto autobusu savo reikalais važiavę keleiviai.
Pirmą kartą apsilankė muziejuje
Trečiadienį surengtos dvi tokios ekskursijos, tačiau, sako gidė J. Valeišienė, galbūt ateityje bus galima svarstyti jų surengti daugiau: „Manau, kad galėtume pasirinkti ir kitą maršrutą – tikslinį ir be keleivių. Tik reiktų pagalvoti, kur ir ką galima aplankyti. Turime įdomių vietų, objektų, kur galima praplėsti akiratį. Šį kartą pasirinkome 9-ojo maršruto autobusą, nes jis važiuoja Jonavos senamiesčiu.“
Neįprasto formato ekskursijoje dalyvavo kelios dešimtys jonaviečių, buvo ir svečių iš Vilniaus. Pasak gidės, toli gražu ne visi miesto ir rajono gyventojai žino savo krašto istoriją, ne visi yra buvę Jonavos krašto muziejuje, ne kiekvienas žino, pavyzdžiui, kad miesto Ramybės skveras yra buvusios kapinės ir kitų istorinių akcentų.
„Po kelionės autobusu norinčius kviečiame užsukti į muziejų ir ten pratęsti pažintį su Jonava. Buvo tokių žmonių, kurie patį pirmą kartą apsilankė muziejuje, susipažino su Jonavos arklių pašto stoties istorija“, – kalbėjo gidė.
Idėja kilo pernai
Gidė J. Valeišienė pasakojo, kad suorganizuoti ekskursiją miesto autobusu jos su kolege sugalvojo dar pernai, kai buvo minima „Diena be automobilio“.
„Tada mes su kolege sėdome į autobusą ir šiuo maršrutu važiuodamos svarstėme: o kodėl nesuorganizavus miesto gyventojams tokios apžvalginės ekskursijos, kurios metu nereikės varginti savo kojų? Miestiečiai prisimins Jonavos miesto įkūrimą, kas nežino – sužinos, kaip Jonavoje atsirado didikai Kosakovskiai, kas buvo štetlas, o važiuodami pamatysime ir aktyvaus laisvalaikio miesto objektų“, – sakė gidė.
Turizmo ir verslo informacijos centro specialistai savo idėja pasidalino su bendrovės „Jonavos autobusai“ vadovu Otaru Urbanu. Jam ši mintis patiko ir taip atsirado bendra iniciatyva.
Istorijos ir pokyčių miestas
Kelionės po Jonavą metu J. Valeišienė ne tik pasakojo miesto istoriją, tačiau akcentavo ir dabarties miestą, kuriame veikia vienas moderniausių baseinų Lietuvoje, miestą, kurio gyventojai garsėja aktyviu gyvenimo būdu: „Tai – aktyvaus laisvalaikio ir sporto miestas, kuris 2023 metų vasarą pripažintas kaip didžiausių pokyčių miestas.“
Gidė taip pat atkreipė dėmesį į J. Ralio gimnaziją, kurios auklėtiniai yra sukūrę spektaklį „Daina nuo Vilijos iki Neries“ pagal Grigorijaus Kanovičiaus romaną „Miestelio romansas“. Be to, jau balandžio mėnesį Jonavos krašto muziejus pakvies į šios gimnazijos mokinio Nojaus Žusino karpinių parodą.
Autobusui važiuojant link Šmatų kapinių – dar vienas miesto akcentas. Tai – senasis vandens bokštas, kuris dabar paverstas laipiojimo siena.
Priminti ir Jonavos tvenkinių pavadinimai, faktas, jog Jonava vieną dieną per metus tampa respublika. Tiesa, ne šiaip respublika, o Jonų.
Mieste – nė vieno tilto
Daugiausiai dėmesio skirta Jonavos miesto istorijai ir miesto įkūrimui: „Jonava turi gražių legendų. Viena iš tokių – kad prie Neries gyvenę Jonas su Joniene turėjo karčiamą, kurioje mėgo lankytis praeiviai. Tačiau Jonavos miesto istorija yra rimta ir tikra.“
Gidė pasakojo, kaip Kosakovskiai įkūrė Jonavos miestą, kodėl jo įkūrimui pasirinkta rugpjūčio 8-oji diena, kaip Marijona Kosakovskienė gavo tokią privilegiją – kurti Jonavos miestelį su kassavaitiniais turgumis, kasmetinėmis mugėmis ir čia gali gyventi laisvi įvairių religijų žmonės.
„Įkurtas miestelis labiau panašėjo į kaimą, o ne į miestą, nes nebuvo prekybos, verslų, o žmonės, gyvenę prie Neries, vertėsi upine žvejyba, plukdė medieną. Įdomu tai, kad Jonava, įsikūrusi prie Neries, neturėjo tiltų.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje broliai Vileišiai pastatė geležinkelio tiltą, o netoliese šalia – ir plento tiltą. Bet juo jonaviečiai nesinaudojo, nes buvo nuošalyje, toli nuo miesto centro, todėl žmonėms patogiau liko naudotis keltais ir valtimis“, – kalbėjo gidė.
J. Valeišienė papasakojo, kaip Jonava tapo žydų miesteliu – štetlu, kada ir kokiomis aplinkybėmis į Jonavą ėmė kraustytis žydų šeimos. Galbūt ne visi žino faktą, kad miesto gaisrinės pirmieji statytojai taip pat buvo žydai, o greta veikė ir žydiška pirtis.
„Turtingiausia buvo Kauno gatvė, o vargingiausia – Bravoro (dabartinė Klaipėdos) gatvė. Jonavoje dažnai kildavo gaisrai, nes tai buvo medinis miestelis, daugiausia medinių pastatų. 1905 metais šioje gatvėje kilo vienas iš didžiausių gaisrų, kuris per 15 minučių apėmė visą miestelio centrą – nuo dabartinės Klaipėdos gatvės iki Neries. Miestas sudegė“, – apie Jonavos istoriją kalbėjo J. Valeišienė.
Ekskursija baigėsi Jonavos miesto centre, o turintieji laiko ir noro pakviesti pasakojimą apie Jonavą pratęsti Jonavos krašto muziejuje. Lankytojams taip pat siūlyta apžiūrėti Skarulių dvarvietės radinius, užsukti į krašto muziejaus etnografijos skyrių ir susipažinti su įdomiu objektu – kraičio kubilu.
Jonavos r. savivaldybės inf.
Mindaugo Perecko nuotr.
