
Neseniai Ruklos kultūros centre surengtoje popietėje „Meilė žmogui ir Tėvynei“ didžiąją dalį klausytojų sudarė Paupio globos namų gyventojai, turėję galimybę pasiklausyti rajono poezijos klubo „Šaltinis“ skaitomų eilėraščių ir dainų, artimai pabendrauti su kūrėjais. Kadangi renginio data buvo pasirinkta vasario 15-oji, įsiterpusi tarp Šv. Valentino ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienų, tad visas dėmesys buvo skiriamas tauriausiam jausmui – meilei.
Popietė lyrikos pasaulyje – tai atgaiva sielai
Ruklos įgulos kapelionas Saulius Kasmauskas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, pasveikino Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir, vadovaudamasis teologijos bei filosofijos teorijomis, aptarė laisvės sampratą. Anot jo, „laisvė – tai vidinis gebėjimas protu ir laisva valia pasirinkti gėrį arba blogį“. Asmuo, pasirinkęs tą gėrį, jam įsipareigoja. Taip pasielgė lietuvių tautos didžiavyriai, 1918 m. vasario 16-ąją savo parašais patvirtinę Aktą, pasauliui paskelbdami savo siekį kurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurioje mes gyvename.
Ruklos seniūnė Vilma Karoblienė, pritardama kapeliono mintims apie laisvę, apsistojo ties meilės sąvoka. Jos teigimu, meilė – stipriausia, nesukuriama, savaime atsirandanti psichologinė būsena. Jei ne šis jausmas, seniūnės nuomone, galbūt šiandien mes neturėtume laisvos ir nepriklausomos Lietuvos, neminėtume Vasario 16-osios. „Meilė visada vedė ir ves žmogų į heroizmą ir pasiaukojimą. Ir dėl to turime būti dėkingi tiems, kurie mus atvedė čia, kur šiandien esame“, – sakė V. Karoblienė.
Po tokios jausmingos įžangos, poezijos ir muzikos šventę pradėjo Ruklos kultūros centro meno mėgėjai, parengę literatūrinę kompoziciją pagal Viljamo Šekspyro sonetus.
„Šaltinio“ klubui vadovaujanti Galina Plytnikienė pasidžiaugė gausiu klausytojų būriu, padėkojo už pagarbą poezijai, išreiškiančiai meilę viskam, kas yra šalia: gamtai, žmogui, Tėvynei. „Dėkojame organizatoriams už gražų sumanymą į renginį pakviesti globos namų gyventojus. Tikime, kad ši popietė pakylės kiekvieno čia dalyvaujančio žmogaus dvasią, suteiks ramybės ir vilties ateinančiai dienai. Sveikatos, puikios nuotaikos ir gražios bičiulystės“, – linkėjo sambūrio pirmininkė G. Plytnikienė.
Tą popietę meilę žmogui ir Lietuvai savo posmais išsakė poezijos klubui atstovavę Vytautas Riaubiškis, Vilius Plytnikas, G. Plytnikienė ir Irena Nagulevičienė. Jaukų muzikinį foną suteikė Viliaus dainuojamos dainos, kurioms melodijas sukūrė jis pats.
Nuaidėjus paskutiniam šventės akordui, klausytojai neskubėjo skirstytis – daugelis jų dar norėjo pabendrauti su kūrėjais, dėkojo renginio sumanytojai, meno vadovei Vilmai Praškevičienei ir svečiams iš Jonavos už jiems skirtą dėmesį ir galimybę atsidurti jaukiame lyrikos pasaulyje. „Ačiū jums, kad atvykote ir dovanojote mums tiek gražių žodžių. Šis laikas buvo sielos atgaiva ir visiškas dvasinės laisvės pojūtis“, – po šventės įspūdžiais dalijosi globos namų gyventojai.
Įdomios parodos
„Šaltinio“ klubo nariai apžiūrėjo Ruklos kultūros centre veikiančias parodas, traukiančias kiekvieno atėjusiojo dėmesį. Koncertų salėje lankytojus pasitinka Ukrainos moksleivių piešinių paroda „Angelai, kurie laiko dangų“. Ekspozicijoje – Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko mieste dešimtmetį organizuojamo konkurso „Dievui – geriausi darbai“ jaunųjų menininkų nupiešti paveikslai. Konkurso idėją sumanė dailininkas, muzikantas, penkių vaikų tėvas Jeremas Stiacyk. Jame dalyvavo dailės studijų ugdytiniai iš kelių Ukrainos miestų ir pateikė per penkis tūkstančius kūrinių. Analogiškos ukrainiečių parodos jau vyko Švedijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, kitur, per 60 kūrinių atkeliavo į Lietuvą.
„Surengti parodą Ruklos kultūros centre mums pasiūlė ukrainiečių atstovė, norėjusi darbus eksponuoti Ruklos maldos namuose, bet koplyčioje nėra tokios erdvės, tai pagalvojome, kad šiam reikalui labai tiktų kultūros centras, – pasakojo V. Praškevičienė. – Šie ukrainiečių piešiniai pardavinėjami internete, tad norintieji juos gali įsigyti ir papuošti savo namų interjerą. Iš čia šie darbai bus išgabenti į Lietuvos Respublikos Seimą arba į Prezidentūrą.“
Kaimyninės šalies menininkų kūrybos kampelį papildo ir Ruklos mokyklos-daugiafunkcio centro molio būrelio, vadovaujamo Vandos Bartkevičienės, sukurti dideli angelai. Džiugu paminėti, kad talentingų moksleivių pagaminti kūriniai yra dalyvavę angelų parodoje Vilniuje. „Sostinėje eksponavome ir nertus, pagamintus iš atliekų, ir molio būrelio meniškus darbus. Prie gražios ukrainiečių piešinių parodos prisijungė ir individualūs Ruklos gyventojai, ir mokiniai, ir vaikų darželio auklėtiniai, ir VšĮ „Deko Resto“ iš Jonavos“, – supažindino renginio organizatorė.
Rankdarbių kūrimo paslaptys
Kultūros centro fojė akį traukia rankdarbių būrelio, veikiančio kultūros centre, narės Vilmos Daukšienės nerti rankdarbiai. Būrelio lankytojai, jaučiantys prielankumą kūrybai, iš įvairių medžiagų gamina Užgavėnių kaukes, mielus suvenyrus, įvairias smulkias grožybes, kurios tampa dovanėlėmis ir pamalonina svečio sielą. Pasak būreliui vadovaujančios V. Praškevičienės, branduolį sudaro apie dešimt mažųjų miestelio gyventojų, bet kartais susirenka jų dvigubai tiek.
Supratusi, kad rankdarbiai vilioja vis daugiau mergaičių, vadovė pripirko barbių, tapusių „modeliais“, ir ėmė mokyti siūti joms drabužėlius. Įdomiausia tai, kad rūbeliai kuriami, nenaudojant pagrindinių priemonių – adatų ir siūlų. Pakanka turėti įvairiaspalvių medžiagų atraižų, jas suderinti ir surišti mazgeliais. Dešimtys nuostabiomis suknelėmis papuoštų lėlių tvarkingai ilsisi joms skirtame kampelyje. Pradinių klasių moksleivės net kūrybos devizą turi – „Be adatos, siūlelio sukūriau suknelę“.
Vaikai, susirinkę į rankdarbių būrelio užsiėmimus, gali pasidžiaugti ne tik savo kūryba, bet ir „pakalbinti“ akvariumuose plaukiojančias auksines žuveles ir baltą „drakoną“. „Vaikams reikia ir atsikvėpti, nes iš mokyklos jie keliauja į Dienos centrus, o iš ten atskuba kurti rankdarbių. Tad tos mažos žuvytės, plaukiojančios vandenyje, visiems mažiesiems lankytojams teikia ramybės, kelia nuotaiką. Smagu matyti vaikų spindinčias akytes“, – sakė būrelio vadovė Vilma.
Įstaigoje galima pasigrožėti patraukliais Deimantės Praškevičiūtės, Austėjos Kuznecovaitės, daugelio kitų vietos gyventojų skoningais rankdarbiais.
Rukloje yra nemažai prieglobstį radusių Ukrainos karo pabėgėlių. Anot meno vadovės, kol žmonės apsiprato, lankydavo užsiėmimus kultūros centre. „Pagal galimybes padėjome ir rūbais, ir įvairiais buities reikmenimis. Prie kultūros centro organizavome vasaros vaikų stovyklą – išmokome daug lietuviškų žaidimų, ratelių, kūrėme rankdarbius. Dabar žmonės apsiprato, susirado darbus, turi savarankiškus užsiėmimus, tad ir tos pagalbos jiems nebereikia. Bet ryšiai ir bendravimas nenutrūko – ukrainiečiai ateina į renginius kultūros centre, padėkoja už geranoriškumą, nuoširdžią paramą ir dėmesį jiems. O rankdarbių būrelio užsiėmimus lanko ir romų tautybės berniukai, kurie mielai prisijungia prie visų vaikų veiklos. Mes visi gyvename draugiškai, patardami vieni kitiems. Gyvenimas labai įdomus“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Irena BŪTĖNAITĖ