Vasario 16-ąją Jonavos kultūros centras sukvietė jonaviečius į 106-osioms valstybės atkūrimo metinėms skirtą renginį „Lai girios Lietuvai siaudžia“. Šventės metu susirinkusiuosius pasveikino rajono Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir jo pavaduotoja Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis. O vietos meno mėgėjų kolektyvai padovanojo įvairius žanrus jungiantį koncertą. Iškilmingame minėjime rajono Savivaldybės įsteigta „Nepriklausomybės stelos“ nominacija už Lietuvos tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimą apdovanotas karininkas Aleksiejus Gaiževskis.
Lietuva pasaulio dėlionėje
Scenos gilumoje įrengtame ekrane viena paskui kitą plaukė nuotraukos ir pavardės tų, kurie 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo Aktą ir padėjo tvirtus pagrindus mūsų šalies laisvei. Solistei Saulei Imbrasaitei užvedus Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, himno giesmė išsiliejo ir iš susirinkusiųjų krūtinių.
Rajono meras M. Sinkevičius pabrėžė, kad prieš 106-erius metus grupės drąsių vyrų pasirašytas Aktas buvo žinia visam pasauliui apie laisvą, demokratišką ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tai, mero pastebėjimu, buvęs didžiulis istorinis virsmas, žygdarbis, kurį atliko signatarai su Jonu Basanavičiumi priešakyje, o jų priimto sprendimo dėka šiandien galime švęsti laisvę.
M. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad laisvė nėra duotybė ir amžina. „Norėdami ją turėti, turime dirbti, stengtis, aukotis. Rusijos agresijos ir karo prieš Ukrainą metu turbūt visi suprato, kad demokratija ir laisvė gali greit subyrėti ir išnykti, kadangi piktų užmačių vedini diktatoriai gali sugalvoti mūsų laisvę pavergti, – kalbėjo meras. – Todėl, galvodami apie laisvę, turime stiprinti mūsų valstybę nebūtinai atliekant žygdarbius ar didelius darbus. Tiesiog turime puoselėti valstybinę kalbą, prisiminti mūsų istoriją, kurti, auginti jaunąją kartą, būti valstybiškai nusiteikusiais savo šalies piliečiais. Tai stiprina mūsų valstybę.“
Parlamentaras E. Sabutis, dalydamasis mintimis, paragino pagalvoti, kaip „iš šios dabarties visi kartu pereisime į tokią ateitį, kurios patys norėtume“. Jo manymu, galvodami apie Lietuvą, esame mintyse sudėlioję savo reginį. Svečias teigė neabejojąs, kad kiekvienas yra matęs, kaip vaikai dėlioja jiems nupirktą dėlionę, lavinančią dėmesį ir mąstymą. Mažyliams siūlomos paprastos dėlionės, augesniems jos būna sudėtingesnės.
„Jei įsivaizduotumėte Lietuvą kaip dėlionę pasaulyje, suprastumėte, kad tai yra labai sudėtingas uždavinys. Pagalvokime: Lietuvoje yra apie tris milijonus tautiečių, dar apie milijonas asmenų, laikančių save lietuviais, gyvena svetur. Bet visi sueiname į vieną dėlionę. Ar ji yra puiki? Ne visada. Ar sugebame sueiti vienas su kitu – sutarti, susiderinti, pažinti? Tikrai ne. Bet būdami kartu – iš pradžių šeimoje, paskui bendruomenėje, mieste, savo valstybėje, dėliojame tą dėlionę, kuri niekada nesibaigs. Tik nuo mūsų priklausys, ar šioje dėlionėje matysime savo valstybę“, – svarstė parlamentaras E. Sabutis.
Laureato pristatymas
Renginio vedėja režisierė Ieva Kuodelytė-Saudargienė priminė Prezidento Valdo Adamkaus žodžius, pasakytus viename jo interviu: „1918 m. vasario 16-ąją į dirvą įmesta sėkla niekada nebuvo sunaikinta. Ji gyvuos ir ateityje, nes ateinančios kartos lygiai taip pat narsiai gins laisvą žodį, laisvo žmogaus gyvenimą ir taip garantuos Lietuvos egzistavimą.“
Ji pastebėjo, kad tie žodžiai pildosi – virsta darbais, ir tai matome mūsų Jonavoje. Mūsų krašte yra žmonių, kurie dirbo ir dirba Lietuvai, skleidžia tautiškumo idėjas, demonstruoja savo ir ugdo kitų pilietiškumą, savimonę, telkia bei dvasiškai stiprina bendruomenę.
Jonavos rajono savivaldybė, pagerbdama tokius žmones, pernai įsteigė unikalų, tik mūsų miestui būdingą „Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimą. Laureatams įteikiama Panerių gatvėje stovinčios akmeninės stelos mažoji kopija, kurią sukūrė skulptorius Gintaris Česiūnas. 2023-iaisiais, minint Vasario 16-ąją, pirmoji nominacija buvo įteikta aktyviam visuomenės ir politikos veikėjui, mūsų krašto metraštininkui, Jonavos kultūros ir istorijos žurnalo „Taurosta“ redaktoriui Vytautui Venckūnui. Šių metų nominantą pristatė mero pavaduotoja Birutė Gailienė.
„Didžioji dalis mūsų, esančių šioje salėje, neturėjome prabangos gimti Nepriklausomoje Lietuvoje. Dėka Aukščiausiojo, mūsų tautos didvyrių, dabar turime laisvę, tikiuosi, ją turės ir ateities kartos. Sveikinu visus šios didžios šventės proga ir džiaugiuosi, galėdama pateikti keletą faktų apie šių metų „Nepriklausomybės stelos“ laureatą“, – kreipėsi vicemerė.
Šių metų nominacijos laureatu tapo jonaviečiams gerai pažįstamas Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas A. Gaiževskis, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjęs 1991-ųjų sausį, kai, būdamas tik 17 metų, kartu su bendraminčiais atskubėjo ginti mūsų šalies Parlamento. Jis yra vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, „Geležinio vilko“ brigados kūrėjas ir „Geležinio vilko“ Garbės ženklo kavalierius, Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos narys, vadovavęs LDK Vytenio batalionui Marijampolėje, Jungtinio štabo kovinių operacijų paramos skyriui, daugiau nei trejus metus Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centrui, vėliau Jonušo Radvilos mokomajam pulkui. Dalyvavo dviejose tarptautinėse operacijose Afganistane.
Yra baigęs Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, JAV sausumos pajėgų kariuomenės vadų ir vyresniųjų karininkų koledžą ir Baltijos gynybos koledžo vadų ir aukštesniųjų karininkų kursus. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu, Sausio 13-osios atminimo medaliu ir kt., jam suteiktas Leavenworth (JAV) miesto garbės piliečio vardas (studijuojant JAV koledže). Laureatas A. Gaiževskis yra politinės istorijos autobiografinės knygos „Tarp dangaus ir žemės. Taip gimsta kariai, 1991–1992 m.” autorius.
Vicemerė prisipažino, kad tai tesanti maža dalelė pulkininko nuveiktų darbų, nes išvardyti visus būtų sudėtinga. Apdovanojimus įteikė abu rajono vadovai ir Seimo narys.
Įpareigojanti nominacija
„Matydamas tiek daug susirinkusių žmonių – nuo vaiko iki garbaus amžiaus, neabejoju, kad suprantate laisvės sąvoką ir ją nešiojatės savo širdyse. Ačiū jums, kurie atėjote pasidžiaugti Lietuvos laisve ir ją švęsti kartu. Ačiū rajono Savivaldybei, dėkui, kad mane nominavote. Tai ne mano, bet mūsų bendražygių apdovanojimas, o man tai yra asmeninis įsipareigojimas, nes tarnauju jau 34 metus Lietuvos kariuomenėje ir toliau tarnausiu. Šiuo metu tarnauju Šiaurės Rytų divizijoje, NATO divizijoje, kuri gina vieną iš svarbiausių NATO Šiaurės regionų. Esu paskirtas į labai atsakingas štabo viršininko pareigas, – sakė plk. A. Gaiževskis. – Šis apdovanojimas mane įpareigoja ginti, saugoti, tęsti pradėtus darbus, toliau vykdyti tai, ką pradėjau būdamas 17-os metų 1991-aisiais sausio mėnesį, ir perduoti vaikams nepriklausomą ir laisvą Lietuvą. Esu visiems dėkingas, kad tapau antruoju tokio garbingo apdovanojimo nominantu.”
Karininkas pastebėjo, jog „Nepriklausomybės stelos“ įsteigimas suvienija žmones. Anot jo, tokį apdovanojimą sukūrė viena politinė jėga, jo kandidatūrą pateikė kita, o nominaciją įteikė trečios atstovai. „Tai reiškia, kad vardan valstybės susijungia visos mūsų šalies partjos. Vienybė – tai didžiausias džiaugsmas, laimė ir jėga”, – pabrėžė karininkas A. Gaiževskis.
,,Tegul šis apdovanojimas tampa didžiausiu įvertinimu laisvės puoselėtojams, o jaunajai kartai – svajone ir įkvėpimu savo darbais kurti valstybę“, – linkėjo I. Kuodelytė-Saudargienė.
Oficialiąją šventės dalį pakeitė JKC centro, Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ir Jeronimo Ralio gimnazijos kolektyvai bei solistai – sukosi šokėjai, skambėjo muzika, dainos, Antano Baranausko eilės, kurias lydėjo gamtos vaizdai didžuliame ekrane. O šventę baigė visų programos dalyvių bendra daina „Žemėj Lietuvos“, į kurią įsiliejo ir susirinkusiųjų balsai.
Jonavos kultūros centro direktorius Sergejus Jefimenka padėkojo visų kolektyvų vadovams puokštėmis gėlių.
Irena BŪTĖNAITĖ
