Paskelbtas Miesto naujienos

Nakvynės namų žmogus – tai atskiras pasaulis

Trečiadienis, 14 February 2024 15:59 Parašė 

Jonavoje, Girelės gatvėje, veikiantys Nakvynės namai niekada nebūna tušti. Tai išsigelbėjimo vieta tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių prarado nuosavą būstą, galbūt niekada jo neturėjo ar sugrįžo iš įkalinimo įstaigos.  Laikina pastogė gyvena pagal savo vidaus taisykles ir tvarkas, kurių čia esantieji žmonės privalo laikytis. Apie Nakvynės namų kasdienybę, galimybę pasinaudoti šios įstaigos paslaugomis,  gyventojų norą keisti savo gyvenimo būdą patirtimi pasidalijo Nakvynės namų direktorė Ingrida Malciuvienė.

Įstaigos tikslas

Nakvynės namai įsteigti 1992-aisiais. Daug metų įstaiga veikė S. Dariaus ir S. Girėno gatvės Nr. 1A pažymėtame pastate. Tačiau Europos Sąjungos finansavimo sąlygos reikalavo, kad nakvynę teikianti įstaiga privalo būti iškeldinta iš daugiabučio. Tad nuspręsta statyti atskirą pastatą, kuriame prieglobstį rastų savo būsto neturintys asmenys. Pradėjus statinio renovaciją S. Dariaus ir S. Girėno gatvės daugiabutyje, gyventojai buvo  įkurdinti Čičinų kaime buvusio vaikų darželio patalpose. 2015-aisiais duris atvėrė nauji Nakvynės namai Girelės gatvėje.

Tai Savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti socialinės priežiūros  paslaugas rajono gyventojams. Jos tikslas – organizuoti rūpinimąsi asmenų gyvenimu, siekti jų dalyvavimo darbo rinkoje, stiprinti motyvaciją savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti glaudų ryšį su bendruomene ir t. t.

Ne kiekvienas Nakvynės namų paslaugomis besinaudojantis žmogus linkęs atvirai papasakoti savo istoriją. Daugelis jų teigia nenorį prisiminti praeities, kurioje mato ne tik savo, bet ir jo artimos aplinkos žmonių paklydimų bei klaidų. Tačiau nėra nė vieno, kuris neigtų šios laikinos gyvenamosios vietos reikalingumą. 

Benamių nemažėja

Nakvynės namuose gali prisiglausti 54 asmenys, tiek ir buvo numatyta statant pastatą Girelės gatvėje. Šiuo metu čia gyvena 45 gyventojai.

„Dar keturi jonaviečiai domėjosi gyvenimo sąlygomis, būtinais dokumentais, norint kurį laiką gauti jaukią pastogę. Jiems paaiškinome, ką turėtų susitvarkyti, kad galėtų čia  gyventi. Visi žadėjo pagalvoti. Matysime, ką jie nuspręs. Yra  kategorija žmonių, kurie tikrai neturi savo pastogės ir, tikėtina, nori įsikurti pas mus. Bet, supratę, kad čia teks ne tik miegoti, bet ir palaikyti švarą – maudytis, tvarkytis, laikytis vidaus taisyklių, suklūsta, nes iki šiol jie to nedarė. Vadinasi, tokios sąlygos jų netenkina, tai dažniausiai pažada ateiti, bet taip ir „pamiršta“ sugrįžti...“, – sako įstaigos direktorė.

Dabar Nakvynės namuose yra šešios 60–73 m. amžiaus moterys. Vyrų pulke vyriausiam gyventojui – 75-eri, jauniausiam  – 37-eri.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai asmenis iš gatvės atgabena specialiųjų tarnybų automobiliai. „Laimei, tokie atvejai nėra dažni. Jei asmuo blaivus, jam nereikalinga medikų priežiūra, tai gali ramiai naktį praleisti mūsų įstaigoje. Bet turime žinoti, kad Nakvynės namai – socialinės priežiūros, o ne blaivyklos paslaugas teikianti įstaiga. Tad pristačius neblaivų asmenį, mūsų darbuotojos turi nemažai rūpesčių, – pasakoja I. Malciuvienė. – Kiekvienas atvejis yra individualus, sprendimas priimamas išsiaiškinus situaciją. Iš gatvės patekę žmonės pernakvoja ir iškeliauja rytą. Vieniems mūsų  įstaigos paslaugų net nereikia, nes jie turi namus, bet kartais atsitinka taip, kad nebesugeba jų rasti, o kitiems gatvė yra gyvenimo būdas.“

Laikino  apgyvendinimo laikotarpis trunka  iki septynių parų. Socialinės priežiūros paslaugų sutartis sudaroma 12 mėnesių. Tačiau jeigu per tą laiką gyventojui  nepavyksta išspręsti problemų, sutartis gali būti pratęsta.

„Žmogui, atsidūrusiam skurdo rate, reikia didelių pastangų iš jo išbristi. Mūsų įstaiga neužsidaro ir šiltuoju metų laiku, nes joje gyvena nemažai neįgaliųjų, pensinio amžiaus senolių“, – aiškina pašnekovė. 

Priklausomybių konsultantai

Pasitaiko atvejų, kai dėl gyventojų piktnaudžiavimo ar agresyvumo sutartys yra nutraukiamos. „Kiekvienam apsigyvenusiam žmogui aiškiname taisykles, padedame įsilieti į vidaus gyvenimą, prisitaikyti. Dažniausiai pradžia būna graži, ir tai džiugina mūsų  įstaigos bendruomenę. Bet, žiūrėk, praeina kuris laikas, ir žmogus nusprendžia, kad jis nebetvarkys kambario, bendrų patalpų, pradeda grasinti darbuotojams, gyventojams. Kitaip tariant, mėgina įvesti savo taisykles, ignoruoja geranoriškus pokalbius. Taigi tenka atsisveikinti su tais gyventojais, kurie nuolat ir  piktybiškai nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių“, – apgailestauja I. Malciuvienė.

Ne paslaptis, kad dalis Nakvynės namų gyventojų piktnaudžiauja alkoholiu ar kitokios rūšies kvaišalais, tad labai daug dėmesio skiriama priklausomybių prevencijai. Praėjusių metų pabaigoje įstaigos direktorė baigė priklausomybių konsultantų mokymus ir pateikė prašymą įtraukti ją į Respublikinio priklausomybės ligų centro konsultantų sąrašą. Dirbant su priklausomais asmenimis šie mokymai itin naudingi, praplečia problemos suvokimą.

„Nereiktų manyti, kad priklausomi asmenys gali būti tik benamiai, turintys mažai pajamų. Priklausomybės nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo, nei turtinės padėties – susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Priklausomybių konsultantų veikla grindžiama žemo slenksčio paslaugų teikimo principu. Tad ypač svarbu, kad kreiptis į priklausomybių konsultantus žmonės gali be gydytojo siuntimo, konsultantai dirba tik mokslu pagrįstais metodais, laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų. Tačiau niekas priklausomam asmeniui nepadės sveikti, jei jis pats nebus orientuotas į pokytį, motyvuotas mažinti vartojimą ar visai nebevartoti. Šaunu, jei išorinė motyvacija virsta vidine asmens motyvacija keisti savo gyvenimą. Tačiau turime suprasti, kad alkoholizmas labai klastinga liga su daugybe jos formų. Alkoholizmas – neigimo liga. Nes pripažinti, kad aš esu alkoholikas sudėtinga. Aš galiu pats negerti, va, norėsiu ir negersiu – girdime, aš dabar būsiu kitoks. Yra buvę atvejų, kad žmogus negėrė tris ar daugiau mėnesių, o po to vėl sugrįžo. Ir po susilaikymo laikotarpio kritimas žemyn dar skaudesnis. Tačiau visada džiaugiamės, jei pavyksta atstatyti ryšius su artimaisiais, jei artimieji nenusisuka, o dalyvauja pagalbos procese, nors ir kaip jiems tai bebūtų sudėtinga. Bet ir žinome, kad kartais vienintelė veiksminga priemonė siekiant pozityvių rezultatų – kai jau visi būdai išbandyti: supakuoti daiktai ir padėti už durų. Ilgą kelią turi nueiti artimieji, kad užtrenktų paskutines duris ir pro jas daugiau neįsileistų tokio savo sūnaus ar dukros. Deja, bet kartais tai vienintelė veiksminga priemonė, siekiant pozityvių rezultatų“, – žiniomis dalijasi priklausomybių konsultantė I. Malciuvienė.

Sudėtingos problemos

Pasak įstaigos direktorės, pasitaiko asmenų, kurie ateina prašyti pagalbos neturėdami dokumentų. Tokie žmonės nedrausti socialiniu draudimu, negali gauti medicininių paslaugų, negauna jokių pajamų nei išmokų.

„Šiuo metu turime Baltarusijos pilietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, bet jo asmens dokumentas nebegalioja. Teiravomės Baltarusijos ambasadoje, ką mums tokiu atveju daryti? Buvo pasiūlyta šiam asmeniui vykti į Baltarusiją ir pasidaryti asmens dokumentą. Bet jis neturi lėšų nei bilietui, nei mokesčiui už nakvynę. Taigi šio žmogaus situacija labai sudėtinga, bet vis tiek ją turėsime kažkaip išspręsti“, – patirtimi dalijasi įstaigos vadovė ir primena, kad prieš apsigyvenimą Nakvynės namuose būtina pasidaryti plaučių nuotrauką – neturintiems socialinio draudimo asmenims sveikatai pasitikrinti lėšų skiria rajono Savivaldybė.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius pavedė Nakvynės namams vykdyti iš pataisos įstaigų paleistų asmenų socialinės integracijos antrojo etapo organizavimo ir vykdymo funkciją.

„Dar žmogui esant bausmės atlikimo vietoje, per įstaigos socialinius darbuotojus konsultuojame telefonu. Pas mus atvyksta bausmę atlikę asmenys arba probuojami asmenys, kurie neturi kur grįžti. Konsultuojame juos apie galimybę gauti pagalbą rajone, padedame susitvarkyti einamuosius reikalus, sprendžiame įvairius probleminius klausimus. Deja, bet ne visada šios mūsų pastangos apvainikuotos sėkme, turime ir skausmingų patirčių“, – apgailestauja Nakvynės  namų direktorė.

Galvos skausmu tapo ir gyventojų maitinimosi klausimas. Asmenys, kuriems teikiamos Nakvynės namų paslaugos, maisto produktus sau įsigyja patys. Nuo pernai metų pabaigos sumažėjus paramai iš „Maisto banko“, įstaiga nebegauna pieno, mėsos, sūrio, konditerijos, kulinarijos gaminių. Paramos didžiąją dalį sudaro vienokios ar kitokios daržovės ir vaisiai, kurie greitai sugenda ar jau net būna pradėję gesti, duonos gaminiai. Gauti produktai išdalijami įstaigos gyventojams.

„Mūsų tai visiškai nedžiugina. Anksčiau iš gatvės atėjusiam žmogui galėdavome pasiūlyti bent jau karštos sriubos išsivirti, dabar ir to nebeliko, turime tenkintis duonos ar batono riekele. Gaila, bet neišvengiame atvejų, kai žmogus, patekęs tiesiog iš gatvės, lieka alkanas, nes neturime kuo numalšinti jo alkį“, –  mintija Nakvynės namų vadovė.

Džiugios akimirkos

Įstaigos darbuotojai stengiasi sudominti  gyventojus įvairiais užimtumo renginiais, įtraukdami juos į švenčių organizavimą. Pavyzdžiui, drauge puošė patalpas Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms, dabar ruošiamasi paminėti Vasario 16-ąją, smagiai pasitikti Užgavėnes. Neatsisakoma ir išvykų – grupė gyventojų dalyvavo Šiluvos atlaiduose, aplankė Grūto parką ir Druskininkus, Tauragės pilį ir šio krašto apylinkes, prasmingai laiką leido Jonavoje surengtuose renginiuose.  Nakvynės namų bendruomenė papildė Kalėdinių eglučių miestelį savo eglute ir tokiu būdu prisidėjo prie miesto papuošimo bei didžiųjų švenčių laukimo.

Pasak direktorės, „labai smagu matyti šviečiančias akis, išvykos džiaugsmą, norisi parodyti gyventojams, kad gyvenimas gali būti ir kitoks, ne vien tik neblaivus, pačioje įstaigoje turime įsirengę salytę, kurioje organizuojame susirinkimus, mokymus, renginius.“

I. Malciuvienė pasidžiaugia ir netikėtais, malonumą teikiančiais atvejais. Pernai į įstaigą atėjo žmogus, kuris prieš pusantrų metų buvo pašalintas iš Nakvynės namų už nuolatinį vidaus taisyklių nesilaikymą. „Vyras atėjo mums padėkoti už praeityje suteiktą pagalbą. Žinote, kai jį pamatėme, net nepažinome – tarsi būtų visai kitas žmogus, – prisimena pašnekovė. – Pernai iš mūsų į naują gyvenimą išėjo vienas kitą suradusi pora, dar viena moteris sėkmingai pakeitė gyvenimą gerąja kryptimi. Mūsų žiniomis, jiems viskas gerai sekasi. Toks grįžtamasis ryšys teigiamai veikia ir visus darbuotojus. Gaila, kad tokie atvejai būna nedažni.... Labai norisi, kad gyventojai matytų kitokį gyvenimą ir patys jį kurtų. Skaudu matyti, kai protingi žmonės nyksta akyse dėl savo gyvenimo būdo. Sunku, kai ateina pagalbos prašyti jauni žmonės, linkę į narkotikus, lošimus, bandę žudytis. Artimieji būna praradę bet kokias viltis. Tam, kad būtų gerai, reikia daug valios pastangų. To mes ir siekiame.“

Irena BŪTĖNAITĖ