– Laba diena, – pasisveikina būrelis mokinukų.

– Laba! – atsakau.

– Kaip laikotės? – prabyla grupelės, akivaizdu, lyderis.

– Gerai. O kaip jūs?

 – Mes irgi gerai, – atsiliepia choru ir nurūksta šaligatviu.

O aš, išėjusi pasivaikščioti senučiukė, šypsausi. Gal ir nebūčiau jums rašiusi, bet šiandien vėl su manim pasisveikina du mokinukai: „Laba diena! Laba diena!“

Nežinau, kurios progimnazijos – Raimundo Samulevičiaus ar Justino Vareikio – vaikai, bet akivaizdu, kad sveikintis su vyresniaisiais paskatinti pedagogų. O gal tėvų? Nesvarbu. Tačiau šie vaikai piešia mūsų – senukų – veiduose šypseną.

Močiutė