Jonavos rajone, Žeimių ir Kulvos seniūnijose, vėjo elektrinių parką planuojančios statyti tarptautinės atsinaujinančios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai supažindino vietos gyventojus su poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Susirinkimas vyko Barupės mokyklos-daugiafunkcio centro salėje ne tik gyvai, bet ir nuotoliu. „Ignitis renewables” Aplinkosaugos ir leidimų projektų vadovė Agnė Kniežaitė-Gofmanė paaiškino įmonės ambicingus tikslus, plečiant atsinaujinančią energiją, Emilija Musteikytė išsamiai papasakojo apie paramą vietos bendruomenėms, o PAV vertinimo ataskaitą pateikė „Infraplanas“ ekspertai-konsultantai Tadas Vaičiūnas ir Raminta Survilė. Svečių komanda atsakė į gyventojų pateiktus klausimus.
Svarbiausi siekiai
Iki 2030 metų žaliosios energetikos lyderė „Ignitis renewables“ planuoja pastatyti mūsų rajono Žeimių ir Kulvos seniūnijose iki 25 vėjų elektrinių parką. Bendrovė yra lyderė ne tik mūsų šalyje, bet veiklą vysto Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Kaip teigė A. Kniežaitė-Gofmanė, įmonė ambicinga ir toliau plėtoti atsinaujinančią žaliąją energetiką, siekdama prisidėti prie globalių tikslų, tokių kaip klimato kaitos mažinimas. Plėtodama naujus projektus, bendrovė įgyvendina strateginį visos „Ignitis grupės“ tikslą iki 2030 metų pasiekti 4–5 gigavatus instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios, taip užsitikrinant ir nepriklausomybę, ir klimato kaitos švelninimo siekį.
„Siekdami šių ambicingų tikslų, atėjome į Jonavos rajoną, norėdami čia išvystyti vėjo elektrinių parką. Savo projektais norime, kad jie būtų tvarūs, palankūs aplinkai ir naudingi kiekvienam žmogui. Kiekviena ūkinė veikla turi poveikį aplinkai, todėl norime supažindinti šio regiono žmones su to poveikio vertinimo rezultatais, kuriuos išdėstys šio svarbaus dokumento rengėjai, ekspertai iš „Infraplano“, – kreipdamasi į gyventojus, sake A. Kniežaitė-Gofmanė.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Kaip jau minėta, Jonavos rajone iškils 25 vėjo elektrinės. Žeimių seniūnijoje 24 suksis ir gaudys vėją Pėdžių, Kuigalių, Barsukinės, Liepkalnio, Blauzdžių, Svalkenių, Aklių, Normainėlių kaimuose, o viena elektrą gamins Kulvos seniūnijos Jonkučių kaime.
Kiekvienam gyventojui rūpi savas kiemas, ne vienas nerimauja dėl galimo triukšmo, šešėliavimo ar kitokio poveikio. Tačiau ekspertai, atlikdami tyrimus, vadovaujasi specialiomis modeliavimo programomis ir tokiu būdu gali labai tiksliai nustatyti, koks bus triukšmo lygis veikiant vėjo elektrinėms.
„Triukšmo modeliavimas atliktas atsižvelgiant į vėjo elektrinių modelį, taško koordinates bei techninius vėjo elektrinės parametrus, įvertintos triukšmui jautrios vietovės, gyvenamieji pastatai ir jų aplinkos. Skaičiavimai atlikti esant 10 metrų per sekundę vėjui. Nakties triukšmo ribinė vertė yra 45 decibelai. Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias triukšmo lygis siekia 41,4 decibelus ties sodyba Barsukinės kaime. O kitose gyvenamosiose vietovėse triukšmo lygis yra dar mažesnis. Todėl neigiamas poveikis dėl planuojamos ūkinės veiklos neprognozuojamas“, – supažindino aplinkosaugos ekspertas.
Gyventojai sunerimę ir dėl didelių sparnų, kurie sukelia šešėlių mirgėjimo efektą. Tačiau, pranešėjo teigimu, didesnis nei leistina šešėliavimų mirgėjimo poveikis pasireikš trims sodyboms 3–37 valandas per metus. Siekiant to išvengti, veiklos vystytojas įdiegs šešėliavimo mažinimo priemones, t. y. stabdys vėjo elektrinę tuo metu, kai bus didžiausia šešėlių tikimybė. Vertintojų išvada – taikant šešėliavimo mažinimo priemones, reikšmingas neigiamas poveikis gyventojams nenumatomas.
Žalingo poveikio nėra
Poveikio aplinkai vertinimą sudaro daugelis komponentų – oras, klimatas, vanduo, dirvožemis, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, saugomos teritorijos, kraštovaizdis, materialinės vertybės ir t. t.
Pristatydamas PAV ataskaitą, ekspertas atkreipė dėmesį, kad poveikis dirvožemiui nenumatomas. Pabaigus statybas, teritorija bus sutvarkyta iki pradinės būklės. „Kraštovaizdis, kuriame planuojamos vėjo elektrinės, nepatenka į saugomas zonas – jos bus nutolusios gerokai daugiau nei du kilometrai. Nuo mūsų suplanuotų vėjo elektrinių artimiausias kraštovaizdžio panoramos apžvalgos taškų – Stabaunyčiaus k. – yra nutolęs 18 kilometrų ir 700 metrų pietvakarių kryptimi”, – supažindino ataskaitą pateikęs ekspertas.
Artimiausi gyvenamieji pastatai nuo planuojamų elektrinių nutolę 628–1978 m atstumu. Pavyzdžiui, Liepkalnio apylinkėse vėjo elektrinės stovės per 1081 m atstumą nuo gyvenamųjų pastatų, Jonkučių kaimo sodiečius nuo elektrinės skirs 750 m, Normainėlių gyventojus – 730 m ir pan.
Anot bendrovės atstovų, saugiu atstumu statomos vėjo elektrinės nekuria žalingo sveikatai magnetinio lauko ir neskleidžia neigiamą poveikį galinčio turėti infragarso, kadangi vėjo elektrinių technologijos sparčiai tobulėja ir tampa vis labiau draugiškesnės aplinkai.
Tiriant poveikį paukščiams bei šikšnosparniams į pagalbą teko pasitelkti ornitologus, kurie sparnuočių judėjimą stebėjo visus metus. Rekomenduota statybos darbus pristabdyti paukščių perėjimo metu.
Atsiveria naujos galimybės
Bendrovės „Ignitis renewables“ bendruomenių projektų koordinatorė E. Musteikytė priminė, kad asociacijos, įsikūrusios netoli vėjo elektrinių parkų, gali pretenduoti į tiesioginę finansinę verslo vystytojo teikiamą paramą bendruomenėms, kultūros, ugdymo įstaigoms. Tai gali padaryti rašydamos projektus paramai ir teikti juos „Ignitis renewables“.
„Pati bendradarbiavimo pradžia – neformalūs edukaciniai projektai: partnerystė, karjeros galimybės, dalyvavimas bendruomenių šventėse. Paaiškiname, kad, prasidėjus elektrinių statyboms, teikiame finansinę paramą bendruomenėms. Tokį modelį taikome jau dvejus metus. Šiemet Lietuvos bendruomenėms skyrėme apie 250 tūkstančių eurų paramą. Visoms prašiusioms paramos bendruomenėms parama buvo suteikta, – pasakojo E. Musteikytė. – Pavyzdžiui, Vidmantų bendruomenė (Kretingos r. – I. B.) įgyvendino net tris projektus – gavo lėšų gatvės apšvietimui pakraunamomis saulės baterijomis, mokyklos futbolo stadionui įrengti, pagaliau mūsų lėšos prisidėjo prie bažnyčios statybos. Kitos asociacijos prašo paremti bendruomenių namų statybą. O, tarkime, Mažeikiuose mūsų parama padėjo įsirengti jų buveinėje šildomą kondicionierių, san. mazgus, dušus, kuriais gali naudotis ir miesto gyventojai bei svečiai. Dabar bendruomenė turi jaukią erdvę ir priima piligrimus. Ateinančiais metais mažeikiečiai ketina įrengti gatvių apšvietimą saulės pakraunamomis baterijoms, sumanė įrengti suoliuką, kuriame bus telefono įkrovimo įranga. Jurbarke finansuojame bendruomenės namų statybas, finansų skiriame įvairiems edukaciniams projektams.“
Anot pašnekovės, „Ignitis renewables“ finansinė parama atveria daug galimybių bendruomenėms. „Mes planuojame ateitį 30–36 metams, tai ir organizacijos, patenkančios į vėjo elektrinių teritoriją, gali nusipiešti savo ateitį ir įgyvendinti projektus kartu su mumis. Parama keliauja ne į miestus, ne į rajonų centrus, bet į bendruomenes.
Juk ateiname į kaimynystę, o vėjas yra resursas, tai ir ieškome vertės visiems. Džiaugiuosi atsakingai vystoma atsinaujinančia energetika. Ateiname dešimtmečiams, tai ir siekiame tvarios ir draugiškos kaimynystės su visuomene. Pokyčiai visada kelia nerimą. Bet Žeimių ir Kulvos seniūnijos turi puikų galimybių potencialą. Norėtųsi, kad mūsų įmonės planuojama veikla padrąsintų kurtis tegul ir mažas bendruomenes – bendradarbiaudami turėtume puikius rezultatus”, – kvietė E. Musteikytė.
Ambicingas siekis
PAV pristatymas – tai pirmas žingsnis į projekto įgyvendinimą. Paskui šis dokumentas pateikiamas įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, saugomų teritorijų tarnybai, Savivaldybei, kultūros paveldo departamentui ir t. t., kol galiausiai lemiamą išvadą padarys Aplinkos apsaugos agentūra. Iki statybų pradžios praeis nemažai laiko.
Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ planuojamų statyti vėjo elektrinių galia sieks iki 8 megavatų , stiebo aukštis bus 180 m, rotoriaus su mentėmis skersmuo – iki 200 m. Bendras elektrinės aukštis su pakelta mente sudarys 280 m.
Vėjas – neišsenkantis išteklius, leidžiantis gaminti švarią energiją, kuri padeda mažinti oro taršą ir lėtinti klimato kaitą. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, pernai vėjo elektrinėse pagaminta elektra sudarė 13,5 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojamo kiekio. Ateityje siekiama iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Visai tikėtina, kad Jonavos rajonas bus minimas tarp tų, kurie pritaria ir dalyvauja vėjo elektrinių projektuose.
Irena BŪTĖNAITĖ
