Sparčiai dylant 2023-iųjų kalendoriams, rajono poezijos klubo „Šaltinis“ nariai, vildamiesi, kad drakonas jiems suteiks kūrybinės energijos ir nuoširdžios bičiulystės pliūpsnį, jau aptaria idėjas ateinančių metų laikotarpiui. Tad dabar pats metas pažvelgti į šio sambūrio nueitą kelią, prisiminti susitikimus su klausytojais, pasidalyti mintimis apie ateities galimybes.

Bejausmių žmonių nėra

Ne kartą teko girdėti, kad menininkai – dailininkai, poetai, muzikantai, kitų meno sričių talentai  – erdvėje esančias detales mato kitaip, negu tie, kurie vadovaujasi taisykle „darbas-namai“. Tačiau, nepaisant šio skirtumo, ir vieni, ir kiti svajoja, fantazuoja, kažko siekia, liūdi ir džiaugiasi. Skirtumas galbūt yra tas, jog vieni savo jausmus bei mintis išreiškia viešoje erdvėje, sakykime, kurdami eilėraščius ar tapydami paveikslus, o kiti užsidaro individualiame pasaulyje, tarsi pasislėpdami nuo visuomenės savame kiaute. Bet (neabejoju) nėra nė vieno bejausmio žmogaus.

Po susitikimų su klausytojais ne kartą teko išgirsti apsilankiusiųjų poezijos vakare nuostabą, kad eilėraščio mintis juos privertė krūptelėti ir susimąstyti. Vadinasi, poezija yra paveikus literatūros žanras, tik svarbu jame tariamą žodį išgirsti ir jį perleisti per savo suvokimo prizmę.

Norisi prisiminti keturioliktą kartą Pakruojyje suorganizuotą poezijos ir muzikos šventę „Tegul auga ir žydi žodis“, vykusią rugpjūčio mėnesį. Tai šio lygumų krašto literatų klubo „Židinys“ renginys, sukviečiantis nemažai kūrėjų iš visos Lietuvos.

Rugpjūtį vykusi šventė ant Kruojos kranto atnaujintoje sinagogoje sulaukė labai daug svečių iš įvairių Lietuvos kampelių. Savo eilėraščius, atėjusius iš širdies gilumos, vieni kitiems dovanojo ir aukštaičiai, ir žemaičiai.

Pakruojo poetams vadovaujanti Edita Kurauskienė kasmet stengiasi suburti grupę savo narių ir dalyvauti jonaviečių organizuojamose šventėse, o šaltiniečiai, gavę kvietimą, įsipareigoja nenuvilti savo bičiulių ir darda per pusantro šimto kilometrų į Pakruojo miestą. Šiemet Jonavos klubui „Šaltinis“ atstovavo šių eilučių autorė, Zita Riaubiškienė ir Vytautas Riaubiškis. Jonaviečiai buvo sutikti labai šiltai, jų poezijos žodį palydėjo gausūs aplodismentai. Tokiam dėmesiui nemažai įtakos turėjo ir tai, kad svečiai iš Jonavos skaitė įtaigiai, raiškiai, išsaugodami ir pritaikydami kiekvienam žodžiui reikiamą tonaciją.

Šventėje skambėjo labai įvairi poezija, turėjusi ir politinių atspalvių, ir asmeninių motyvų, ir pašmaikštavimų, bet visos temos ir potemės susiliejo į vieną mintį – meilę gyvenimui, kurį delnuose laikome šiandien. Tad sinagogoje jausmai pasireiškė ir nuriedėjusia ašara, ir atlaidžia šypsena, ir nuoširdžiu juoku.

Vakarai seniūnijose

Visą rugsėjo pirmąją savaitę Jonavoje vyko įvairūs renginiai, skirti šio miesto 273 metų sukakčiai paminėti. Jau tampa tradicija, kad juos papildo poezijos klubo „Šaltinis“ surengtas poezijos ir muzikos vakaras. Šiemet jo programa vadinosi „Prie poezijos šaltinio“, o scenarijų parengė tuometė sambūrio pirmininkė Jovita Rutkauskaitė.

Į Ramybės skverą susirinkę jonaviečiai ir svečiai įdėmiai klausėsi posmų, kuriuos skaitė „Šaltinio“ literatai. Šventėje dalyvavo gausus jų būrys, tai: Valentina Kašauskienė, Albina Jefimenko, Aloyzas Vaznaitis, Albinas Pavasaris, Jolanta Dedelienė, Petras Zlatkus, Marius Glinskas, Ingrida Gedvilienė, J. Rutkauskaitė, Kaune gyvenanti jonavietė Justina Zaleckaitė-Ostreikienė, upninkietė Danguolė Vasiliauskienė, Galina ir Vilius Plytnikai iš Bartonių k. (Šveicarijos sen.).

Kiekvienas kūrėjas turi savo stilių, pasirenka  temą eilėraščiui, tačiau jų tekstai nėra dirbtiniai ar per prievartą išspausti iš minties ir suguldyti ant popieriaus. Tai nuoširdi  poezija, neprisotinta formulių ar užsienietiškų žodžių.  Daugelis šventėje dalyvavusių klubo narių savo poeziją skyrė gimtosios Jonavos temai.

Šiemet Jonavos rajono kūrėjų sambūris sulaukė nemažai pakvietimų dalyvauti seniūnijų organizuojamuose teminiuose vakaruose. Praėjusį birželį vasarą kartu su Šveicarijos kultūros centru ir kaimo bendruomene „Šaltinio“ klubo nariai įsiliejo į poezijos ir muzikos  šventę „Poezija sielai“ dailininko dr. Jono Butkevičiaus sodyboje-muziejuje Dumsiškių kaime.

Spalio mėnesį šaltiniečiai dalyvavo susitikime su eilėraščių gerbėjais Ruklos bibliotekoje, kur ne tik patys skaitė savo kūrybą, bet ir klausėsi šio miestelio literatų sukurtų eilėraščių. Keliolika metų „Šaltinio“ klubą sieja bičiulystė su Čičinų kultūros centru, organizuojančiu tradicinę šventę „Laiškai rudeniui“, kurioje šiemet sambūriui atstovavo grupė aktyvių jo narių.

Savo žodžiais iš sielos, sugulusiais į poezijos posmus, poetinės sielos jonaviečiai dalijosi Pagyvenusių žmonių dienai skirtoje šventėje Kulvos kultūros centre, kurioje dalyvavo ne tik kulviškiai, bet ir pulkas Bukonių bendruomenės meno mėgėjų. Poezijos skaitymo maratoną tęsė Upninkų kultūros centras, renginį dedikavęs Aukštaitijos metams. Tą lapkričio pavakarę nei svečiai iš Jonavos, nei patys kultūros darbuotojai dar nežinojo, kad tose patalpose susitikome paskutinį kartą, nes, aukciono būdu pardavus pastatą, Upninkų KC  perkeliamas į buvusios pagrindinės mokyklos patalpas.

Džiugu, kad veiklą atgaivinęs Šveicarijos klubas „Prie kavos“ atnaujino ryšius su „Šaltiniu“ ir neseniai surengė bendrą vakarą „Aš – beržas, lietuviškas beržas“, kuriame skambėjo Aukštaitijos poeto Pauliaus Širvio tekstais sukurtos dainos, rajono kūrėjų prisiminimai ir eilėraščiai.

Nauja pirmininkė

Klubo žinomumas priklauso nuo jo dalyvių aktyvumo ir dalyvavimo veikloje.  Džiugina itin aktyvūs, tik šiemet klubo bendruomenę papildę Galina ir Vilius Plytnikai. Šie meninės sielos žmonės ne tik kuria prasmingas eiles, bet ir dainuoja, pritardami gitara. Nepaisydami atstumo nuo Bartonių kaimo iki organizuojamo renginio vietos, jie niekada neatsisako ir savo nuoširdžia kūryba paliečia klausytojų širdis, įliedami į jas gėrio, šviesos ir vilties spindulių.

Klubas skaičiuoja ketvirtą dešimtmetį. Daugiau kaip 30 metų jam vadovavusi šių eilučių autorė prieš trejus metus pasitraukė iš pirmininkės pareigų. Nuo tol šis literatūrinis sambūris nėra tikras dėl savo ateities, kadangi per dvejus metus pasikeitė dvi jaunos vadovės.  Tačiau mes, ištikimi klubo nariai,  asociacijos pirmininkės pareigas patikėję G. Plytnikienei, viliamės suradę aktyvų ir visuomeninei veiklai atsidavusį žmogų. Visi mes naujajai vadovei turime padėti savo tolerantiškumu, pasiūlymais, atsiliepti į jos prašymus, o svarbiausia – nusimesti didybės mantijas nuo savojo ego.

Didžiuojamės kelių dešimtmečių patirtimi, esame parengę ir išleidę penkis gana solidžius almanachus, turinčius išliekamąją vertę. Tikime, kad mes, „Šaltinio“ sambūrio nariai, išsaugosime šį meninės pakraipos darinį. Juk poezijos klubas yra viso rajono kultūros dalis.

Tegul ateinantys metai būna turtingi kūrybinių minčių, pagarbos vienas kitam, asmeninių sėkmių ir džiugių akimirkų. 

Irena NAGULEVIČIENĖ,

„Šaltinio“ klubo garbės pirmininkė

--------------------------------------------------------------------------

Lina ŽUVININKAITĖ

 

Snaigė
Nusileidžiu snaige šiandien vakare
Ant tavo langų apšviestų.
Kad pabūčiau šalia, žvelgčiau dar į tave
Paslapčia pro atvirą langą.
Aš norėčiau nukristi ir ant tavo lūpų,
Kad pajaustum švelnų drėgnumą.
Nusileist ant akių ir ant tavo delnų,
Kad pajausčiau šilumą tavo.
Ir ištirpt tavyje susigėrus į tavąjį kūną.

****************

Justina ZALECKAITĖ-OSTREIKIENĖ

Ruduo

Kai tylų vakarą suskamba

Minčių lietus šaižia gaida

Ir palytėdamas tau ranką

Prasiveržia skaudžia rauda,

Laukimo šleifas vangiai velkas,

Sutrauko laikančias grandis.

Tik žvakės žiburėlis menkas

Padengia prietemoj grindis.

Margom spalvom išdžiūvę lapai

Suvirpina jautrias stygas,

Lyg feniksas pakyla drąsiai,

Išliedamas naujas eiles.

Žinojimas viduj atgimsta,

Kas benutiko, kas nutiks...

Kaip upė seklumoj nurimsta

Ir atneša šviesias viltis.

Vienatvė – pakeleivis prastas,

Bet reik mokėti ją priimt.

Gyvenimo spalvingas raštas,

Kurį kiekvienas turim pint.

**********************

Aloyzas VAZNAITIS

X  X  X

Tiesiog žinau,

Braidai

Auksinėj lapų jūroj,

Renki rausvus

Klevų lapus,

Šilta ranka

Su ilgesiu apglostai

Sušalusius, drėgnus.

Tiesiog žinau,

Skaitai

Savas mintis,

Pakibusias rūkuose,

Braidai

Rudens melodijoj

Jausmingoj.

Šiek tiek ilgu.

Gerumas sieloj braido.

Tiesiog žinau –

Ruduo

Kiekvieną dieną.

Aš rudenį stebiu.

Jame – tave

Bebraidant

Ir glostant beržą

Šilta ranka,

Tartum mane,

Norėdama paguosti.

Tiesiog žinau,

Ruduo

Ir mes jame,

Pilni gerumo

Ir rudens pilnatvės.

*******************

Laimutė ŠATIENĖ

Kai laikas sendina...

Kai laikas sendina metus,

Vis norisi sugrįžt vaikystėn,

Kur mėlynas dangus aukštai, aukštai,

Kur rasos plovė mano pėdas.

Ir viskas taip arti, arti,

Kai ryto saulės spinduliai

Man šildė trapią, nepažintą sielą.

Aš mintimis prabėgu tais takais

Į klasės suolą, savo namo kiemą,

Kur ant suolelio sėdi dar mama,

Vis laukdama kada sugrįšiu.

Kai laikas sendina metus,

Matai, kad viskas jau praėjo

Ir lauko pievų patalai

Šiltai, šiltai jau neužkloja.

O, mano metai – jūs nostabūs,

Ir jūsų dovanos labai prasmingos.

Išmokau pamokas seniai,

Bet visgi norisi sugrįžt vaikystėn...

****************

Irena NAGULEVIČIENĖ

Kyrie eleison

Pasikeiskim, sakau, mintimis –

Šuliniai ims kvepėt žaliom mėtom.

Pasileiskim per pievą basi

Pradalgės nukirstos glamonėti...

Ten,  rasotoj žolėj nupjautoj,

Aimanuos pavėlavusios aistros,

Kol dangaus angelai užgiedos

Šventą giesmę –

o „Kyrie eleison“.

Ta giesmė nusipraus rūkuose,

Pasitiks kasdien vėstantį geismą,

Tik paveikslai ant sienų kartos –

Nusidėjai...

O Kyrie eleison!

**************

Danguolė VASILIAUSKIENĖ

Margas paukštelis

Išėjusi vasara pasiėmė gėlą –

Paukščių rikiuotę pilkam danguje,

Miškai balzgani, nuo rūko pamėlę,

Liūdesys lietumi skleidžiasi žmoguje.

Išbluko pievos, išlytos gėlės,

Lapai kalba po kojomis,

Tuščiuose laukuose viešpatauja vėjas,

Tamsa ir vienatvė kvatojasi.

Ir tada suvoki, kad esi tu vienas –

Margas paukštelis atviruke.

Vėjas nuglosto rausvas ražienas,

Mintys paskęsta palšam rūke.

***************

Vilius PLYTNIKAS

Tiesa

Seniai, seniai, vos atsiradus žmogui,

Iš kosmoso platybių atsklendė tiesa.

Tiesi, šviesi – didžiausias priešas blogiui,

Bet išmetė iš žemės ją tamsa.

Visatos užkaboriuos blaškėsi šešėliuos

Tiesos paklydęs  Dievo šviesulys.

Šėtonas pagriebė, pamanė vėlei

Tamsoj beribėj tiesą uždarys.

Bet krenta žemėn ji mediniu kryžium,

Į Sibiro gulagų perštinčias rankas,

O Pauliaus Beržu Lietuvon sugrįžus,

Ilgai laukta, atgimsta vėl tiesa.

 Ir vėl plienu pabandoma sutrypti,

Ji auga viltimi lietuvio širdyje.

Mirtis – melagė gal ir amžinybėj liks dar,

Bet amžiams liks skaidri minties tiesa.

 Gi nelabasis lepina ir vėl kvailius apgaule.

Šventuoliais tampa niekšai, valdovais – pinigai,

Bet ji – vienintelė tiesa visam pasaulyje,

Tarp melo dūmų šviečia amžina šviesa.      

*****************

Galina PLYTNIKIENĖ

Smuikas                                                                     

Pagriežk man  smuiku apie meilę,

Apie pavasario pažadintus jausmus,

Ir plakančioj širdy staiga, savaime

Šilti prisiminimai man pabus.

Pagriežk, kad prisiminčiau aš vaikystę,

Rankas taip meiliai supančias mane,

Užmirštus praeities balsus išgirsčiau,

Tyras svajones likusias sapne.

Dainavo smuikas, juokėsi, liūdėjo,

Garsai kerėjo, ir girdėjau aš

Kaip jūra ošė, kaip beržai šlamėjo

Ir lietūs bėrė smulkias dulkeles.

Stygas tu dar palieski švelniai stryku,

Ir ašara išdžius paklydusi, lengva.

Pažadinti jausmai akies kampely liko.

Garsai pavirto nuostabia spalva.