Šiemet veiklą pradėjusi naujos kadencijos Taryba jau susidėliojo darbus ir ėmėsi vykdyti įsipareigojimus savo rinkėjams, parodžiusiems didžiulį pasitikėjimą socialdemokratų partija ir į rajono valdžią delegavusiems 17 šios politinės jėgos atstovų. Per 70 proc. rajono gyventojų mero poste norėjo matyti turintį patirtį Mindaugą Sinkevičių.
Naujos kadencijos Taryba darbą pradėjo balandžio mėnesį. Rajono Savivaldybės tarybą sudaro 25 politikai, iš kurių net 17 yra socialdemokratai. Nors ir kitoms politinėms jėgoms buvo siūlyta vienytis ir jungtis į bendrą valdančiąją daugumą, tačiau kitų partijų išrinktieji nepanoro būti tame pačiame darinyje, tad, panašu, kad socdemai rajono problemas sprendžia vieni. Suprantama, savo pasiūlymus teikia ir du likę opozicijoje asmenys bei šeši politikai, nepasiskelbę nei opozicija, nei panorę būti valdančiosios daugumos sudėtyje.
Metams einant į pabaigą, paprašėme mero M. Sinkevičiaus, kuris neseniai perrinktas antrą kadenciją eiti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) prezidento pareigas, pasidalyti įžvalgomis apie įgyvendintus projektus rajone bei planus ateičiai.
Teisingi sprendimai
Pasak mero, tikrai yra džiuginančių dalykų, patvirtinančių, kad Jonavoje vyksta nemažai teigiamų pokyčių.
„Pernai, galima sakyti, praktiškai rajono biudžeto lėšomis pastatytas ir įrengtas baseinas yra sėkmingas projektas. Gruodžio 15-ąją, minėdami šio objekto pirmąją veiklos sukaktį, galėsime įvardyti, kad baseiną per metus aplankė daugiau kaip 100 tūkstančių lankytojų. Manau, kad tai didžiulis pasiekimas ir įrodymas, jog tas statinys rado vietą jonaviečių ir aplinkinių rajonų gyventojų širdyse ir pateisino visų lūkesčius. Čia žmonės gali stiprinti sveikatą bei pramogauti, neišvykdami iš rajono ir neieškodami baseino kitose Lietuvos vietose. Praktika rodo, kad sprendimas pastatyti baseiną Jonavoje buvo teisingas ir reikalingas“, – sako meras.
Vieni darbai yra vizualiai matomi, tarkime, Lietavos g. sutvarkymas, atsiėjęs per tris milijonus eurų. „Nebuvo taip paprasta ją sutvarkyti, nes valstybė menkai prisidėjo prie jos finansavimo, didžiąją dalį investicijų, įgyvendinant šį projektą, sudarė Savivaldybės lėšos. Pasibaigus vienos ar kitos gatvės rekonstrukcijai, neretai pasipila priekaištai dėl gatvės pločio, kitų pokyčių. Bet Lietavos gatvės remontas tokių neigiamų vertinimų nesulaukė, jų nėra. Vadinasi, ir šis projektas yra pavykęs – miestą ir pagražina, ir papuošia, ir sudaro saugesnes sąlygas eismo dalyviams. Be to, išsiplėtė dviračių ir pėsčiųjų takai, kuriuos Lietavos gatvėje jau išbando šios transporto priemonės gerbėjai. Tai nuteikia maloniai“, – pasidžiaugia pašnekovas.
Prie gerų darbų priskirtinas ir praėjusioje kadencijoje pradėtas, bet neseniai baigtas laiptų nuo Šlaito gatvės į Rimkus remontas. Pasak mero, ši atkarpa ilgą laiką buvo apleista, neprižiūrėta ir avarinės būklės. Šių laiptų sutvarkymas – dar vienas teigiamas žingsnis, gerinant jonaviečių gyvenimo kokybę.
„Džiugu ir tai, kad neatitrūkstama nuo daugiabučių namų renovacijos bei aikštelių prie jų įrengimo. Dėl tokios pažangos visoje šalyje Jonava patenka tarp lyderių. Aikštelės prie daugiaaukščių plečiamos nuolat. Jeigu kiti miestai neranda resursų ir galimybių tokiems projektams, investuoja į gatvių atnaujinimą ir panašiai, aikštelių klausimus nukeldami vėlesniam laikui, mes kasmet ieškome vidinių resursų, kaip sutvarkyti ne vieną daugiabučio kiemą. Turiu pripažinti, kad Jonavoje įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės kur kas geriau atrodo nei Laikinojoje sostinėje. Tokių aikštelių, kokias tenka matyti Kaune, mūsų mieste seniai nebėra. Tai nereiškia, kad viskas jau padaryta ir pasiekta. Tų netvarkytų ar nepraplėstų kiemų, reikalaujančių nemažų investicijų, dar turime. Nuosekliai planuojame tolimesnį aikštelių tvarkymą, tad tikrai ateis diena X, kai aplinka prie daugiabučių tenkins visus jų gyventojus.“, – samprotauja rajono vadovas.
Meras pastebi, kad kiekvienais metais skiriama nemažai lėšų vaikų žaidimų aikštelėms įrengti. Neseniai Rimkuose įrengta nauja erdvė, kurioje laisvalaikį leidžia ne tik vaikai, bet ir krepšinio mėgėjai, o senjorai naudojasi jiems skirtais treniruokliais.
M. Sinkevičius pasidžiaugia ir visuomenės dalyvavimu miesto gerinimo klausimuose: „Mes tampame vis atviresni, demokratiškesni, įtraukdami bendruomenę, atskiras tikslines grupes į įvairių sprendimų priėmimą ir finansavimą iš biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, siūlome gyventojams teikti idėjas, balsuoti už jas, išrinkti projektus, kurie būtų naudingi gyventojams. Akivaizdu, kad jonaviečiai tampa drąsesni, aktyvesni ir pasiūlo puikių projektinių idėjų.“
Sudėtingi projektai
Tiek vietos gyventojai, tiek ir miesto svečiai pastebi skoningai tvarkomus gėlynus, estetinį miesto patrauklumą. Pavasarį Jonavą apkloja pražydusių krokų kilimas, šiemet gėlių įvairovė papuošė Vytauto gatvę, atnaujintas gėlynas ir jo apšvietimas miesto centre, prie pagrindinio žiedo. Bet tos mažos dekoratyvinės detalės ir augmenija, jų integravimas į miesto puošimą liudija, kad Jonava siekia būti žalia, puošni ir džiugintų akį. Tam tarnauja bendrovės „Jonavos paslaugos“ specialistų komandos sumanumas.
Dar šiemet startuos Rimkų parko tvarkymas. Darbų sėkmė priklausys nuo neprognozuojamos gamtos. „Norėjosi, kad darbai prasidėtų pavasarį ar vasarą, tačiau iškilo komplikacijų su buvusiais rangovais, spartą stabdė ir ribotos finansavimo galimybės, nes ši teritorija bus rengiama tiktai Savivaldybės biudžeto lėšomis. Tos aplinkybės suplanuoto projekto vykdymą nukėlė į metų pabaigą. Jei orai bus palankūs darbams, tikrai dar šiemet pasistūmėsime į priekį rengdami Rimkų parką. Taigi, šio objekto realizavimas bus baigtas, matyt, tik ateinančių metų viduryje ar antrajame pusmetyje“, – mintija pašnekovas.
Mero teigimu, šiemet norėta nuveikti daugiau darbų miesto pliaže, išardant dalį konstrukcijų. Bet to realiai padaryti nepavyko. „Paplūdimys dar laukia savo laiko, ir aš tikiu, kad ankstyvą pavasarį turėsime rangovą, kuris teritoriją pakeis į modernesnę, šiuolaikiškesnę, kur bus takai, poilsio zonos. Kitais metais pamatysime pasikeitusią vasaros poilsiavietę“, – patikina M. Sinkevičius.
Yra dalykų, kurių šiandien nematome, bet jie atsivers ateityje. Galbūt ne visi susimąsto, kokią svarbą turės vykstantys procesai per 40 ha sklype ties Venecijos kaimu. „Ši teritorija ruošiama būsimiems darbams – iškirstas miškas, plyti tuščia laukymė, – supažindina rajono vadovas. – Būtent šioje didelėje erdvėje kviesime įsikurti verslus. Jau esame „užmetę meškeres“ ir ieškome investuotojų, kurie galėtų ateiti ir kurti Jonavoje darbo vietas. Panašu, kad ateinančiais metais prasidės paruošiamieji darbai verslui ateiti. Tikimės, jog 2024 pabaigoje arba 2025-ųjų pradžioje prasidės verslo gamybos patalpų statybos. Vadinasi, tas plotas, kurį mes skiriame pramonės zonai, per artimiausius kelerius metus bus įveiklintas. Reiškia – atsiras per šimtas naujų darbo vietų tiek Ruklos gyventojams, tiek jonaviečiams. Mūsų dėmesio centre yra ne išorinė puošyba, bet ekonominis rodiklis, nes Jonavos rajonas Kauno regione pagal nedarbo lygį vis dar „lyderiauja“. Viliamės, kad atėjęs naujas verslas palengvins ne vienos šeimos finansinę padėtį.“
M. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad atsirado besidominčiųjų mūsų rajone nebenaudojamais karjerais, kuriuose norima įrengti lenktynių trasą. „Ši tikimybė kol kas yra dar labai miglota ir garantuoti, jog tai neliks tik utopija, šiandien dar negalima. Tačiau tikrai dedamos nemenkos pastangos, kad Upninkų seniūnijoje esančiame Rizgonių karjere galėtume turėti lenktynių trasą, savo parametrais gal net geriausią Lietuvoje. Jeigu taip įvyktų, tai Jonava būtų žinoma ne tik dėl trąšas gaminančios „Achemos“, puoselėjamos baldų pramonės, bet ir kaip sporto miestas – turime Sporto areną, šiuolaikišką stadioną su tribūnomis, kelis futbolo aikštynus su natūralia ir dirbtine veja, baseiną, slidinėjimo trasą, kalnų dviračių trasą. Taigi yra visos sąlygos jonaviečiams aktyviai praleisti laisvalaikį“, – konstatuoja jis.
Mūsų rajone vyksta intensyvios geležinkelio „Rail Baltica“ statybos, sukeliančios nemažai nepatogumų kai kurių vietovių gyventojams. „Tiltas, kuris kirs Neries upę, bus didžiausias ir ilgiausias Lietuvoje, jo statybos vyksta ne taip greit, kaip norėtųsi, jį pastatyti planuojama 2026 metų pabaigoje. Šiuo metu daug konstrukcijų bei inžinerinių dalykų atliekama po žeme. Tačiau, tikiuosi, kad ateinančiais metais jau pamatysime tilto kontūrą ir jo konstrukcijas virš žemės. Žeimių kryptimi jau plika akimi matyti vėžės kontūrai. Taigi procesas yra ir džiuginantis, nes valstybinis projektas neužstrigo Jonavoje. Bet suprantame ir gyventojus, kuriems statybos sudaro nepatogumų – juk sunkiasvoris transportas kelia ne tik triukšmą, dulkes, bet ir gadina kelius. Mes, būdami reiklūs savo rajono šeimininkai, reikalausime, kad darbų pabaigoje kelių būklė būtų ne prastesnė, nei iki statybų pradžios“, – su situacija supažindina meras.
Biudžetinių įstaigų iniciatyvos
Meras teigiamai atsiliepia apie biudžetinių įstaigų iniciatyvas, nelaukiant nurodymų iš „viršaus“. Tarkime, Jonavos ligoninė siekia būti energetiškai nepriklausoma, tad įsirengė virš stogų saulės elektros modulius ir gamina savo įstaigai elektrą.
„Malonu, kad įstaiga, vadovaujama sumanaus direktoriaus Gedimino Ramanausko, investuoja ne tik į ūkinę dalį, bet ir deda visas pastangas, kad ligoninė išliktų. Pavyzdžiui, gimdymų padidėjimas mūsų Akušerijos skyriuje rodo pasitikėjimą rajono medikais ir visu personalu. Tiesa, Savivaldybė taip pat įdėjo nemažą indėlį, kad tas skyrius būtų modernus, šiuolaikiškas ir patrauklus, todėl reklamas skelbiame tiek Kėdainiuose, tiek Ukmergėje, kituose Lietuvos rajonuose, kviesdami gimdyves atvykti gimdyti į Jonavą. Analizuodami dešimtmečio statistiką, matome, kad pokyčiai yra labai dideli. Iki metų pabaigos tikimės dar labiau pagerinti turimą rekordą, galbūt pasieksime net 500 gimdymų kartelę, o prieš kelerius metus registravome tik apie 300 naujagimių mūsų ligoninėje. Tai iš tiesų didelis Akušerijos skyriaus specialistų ir viso kolektyvo, kurie nebuvo atsainūs ir ėmėsi iniciatyvos padėčiai pagerinti, nuopelnas.
Akivaizdu, kad ligoninė deda pastangas išlikti, o Savivaldybė stengiasi ją turėti, tad nemažai investavome ir į Akušerijos-ginekologijos skyriaus higienos patalpų įrengimą, naujos medicininės įrangos įsigijimą ir taip toliau. Šiuo metu jau yra užsakytas kompiuterinis tomografas, galbūt metų pabaigoje jis jau pasieks ir ligoninę. Tokia investicija yra įrodymas, kad mūsų rajonui reikia ne tik slaugos, bet ir gerų gydymo paslaugų. Manau, kad keičiantis aplinkai, investuojant į įrangą, keičiasi ir aptarnavimo kokybė, ir kultūra, ir požiūris į pacientą“, – mintimis dalijasi M. Sinkevičius.
Pasak mero, naujasis 2021–2027 m. finansinis laikotarpis jau įpusėjo, bet ne visi europiniai pinigai pasiekė ir ne visos programos startavo. „Noro tvarkytis yra, stabdo tik finansinės galimybės, bet ruošiamės europinių pinigų atėjimui. Įgyvendinami projektai aprėps daug sričių – nuo dviračių takų iki socialinių paslaugų plėtros, vandentiekio ir nuotėkų tinklų tvarkymo, nes naujuose rajonuose ne visi turi nuotekas ir vandenį, tai su Europos Sąjungos finansavimu pasirūpinsime, kad naujų kvartalų gyventojai turėtų būtiniausius patogumus gyventi ir kurtis.
Inovacijas, kainuojančias ne vieną milijoną eurų, planuoja Šilumos tinklai. Kaip pavyzdys yra Ruklos miestelis, kuris šiuo metu šildomas dujomis, bet netolimoje ateityje Ruklos katilinėje bus įdiegta „oras-vanduo“ sistema. Galiu pasidžiaugti atsinaujinančiu mūsų miesto autobusų parku – iki šių metų pabaigos jau turėsime septynis elektra varomus autobusus. Tuo Lietuvoje gali pasigirti retas miestas. Europos Sąjungos finansai padės pakeisti nemažai dalykų ir, neabejoju, turėsime gerų rezultatų. Dabar gyvename pasiruošimo laikotarpyje, rengiame dokumentus, o praktiniai darbai atsivers ateinančiais ar dar kitais metais“, – supažindina pašnekovas.
Jis patenkintas bendrovės „Jonavos paslaugos“ atsinaujinimo paieškomis – apšiltinamas ir atnaujinamas prastai atrodęs administracijos pastatas, įmonė savo ūkį papildys nauja šiukšliaveže už kelis šimtus tūkstančių eurų. Pertvarkas planuoja ir „Jonavos vandenų“ įmonė, kuriai vadovauti pradėjo Jolita Gumaniukienė. Mero žodžiais tariant, „gera matyti, kad įstaigos ir įmonės gyvena ne tik šia diena, bet ir ateitimi, galvoja apie teikiamų paslaugų pagerinimą ir keitimąsi“.
Žvilgsnis į kaimą
Meras atkreipia dėmesį, kad kaimiškosios vietovės nėra užmirštos. Jo teigimu, kiekviena seniūnija gauna dalį lėšų, kurias skiria būtiniausiems darbams atlikti, įsigyja tai, ko labiausiai reikia. Rajono vadovą džiugina aktyvios bendruomenės, dalyvaujančios biudžeto projektuose. Pavyzdžiui, bendruomenės iniciatyva Užusaliuose sutvarkyta prieplauka, vaikų žaidimo aikštelės, tilteliai į tvenkinį. Gavusi projektinį – Dalyvaujamojo biudžeto – finansavimą, įrengtas erdves turės Žeimių bendruomenė.
„Nėra taip, kad kaimai palikti likimo valiai ir viskas koncentruojama į rajono centrą. Galbūt seniūnijoms reikėtų daugiau investicijų, bet reikia laikytis logikos, kad mieste gyvena du trečdaliai gyventojų, kaimiškose vietovėse – vienas trečdalis. Tai ir suprantama – didesnių projektų koncentracija yra centre. Nemanau, kad atokiau miesto gyvenantys sodiečiai kažkaip yra diskriminuojami ar užmiršti. Visi turi savų poreikių, gaila, kad biudžeto piniginės svoris nulemia investicijų paskirstymą“, – akcentuoja M. Sinkevičius.
Visų savivaldybių problema – keliai
Antrą kadenciją eidamas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigas, mūsų rajono vadovas susirūpinęs Vyriausybės požiūriu į kelių būklę šalyje. Apmaudu, tačiau kitais metais nebus įgyvendintos jau sudarytos sutartys tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir savivaldybių. Vadinasi, nebus šimtų suplanuotų projektų bene visose šalies savivaldybėse, nors įsipareigojimai patvirtinti parašais.
„Šie projektai nėra strateginiai, karinės infrastruktūros ar valstybinės reikšmės. Tai – kasdienį žmonių gyvenimą turėję pagerinti darbai: naujos ir suremontuotos gatvės, šaligatviai, saugios perėjos, viadukai, asfaltuoti žvyrkeliai. Šių projektų tiesiog nebebus – ketinama neįgyvendinti daugiau kaip 130 bendradarbiavimo sutarčių, kurių bendra vertė sudaro apie 180 mln. eurų, – apgailestauja M. Sinkevičius. – Apie tokį savo sprendimą Vyriausybė neinformavo nei savivaldybių vadovų, nei gyventojų. Vadinasi, gyventojams duoti pažadai nebus įvykdyti. Tai liečia ir Jonavos rajoną. Juk ir mūsų savivaldybėje kitais metais numatyta įgyvendinti kelis projektus, susijusius su keliais. Šiandien abejojame, ar pavyks tai padaryti. O kaip paaiškinti žmonėms, kodėl duoti įsipareigojimai nebus vykdomi? Daugumai miestų, miestelių ar rajonų gyventojų visiškai nesvarbu, kam priklauso vienas ar kitas kelias ar tiltas – valstybei ar savivaldybei, respublikinės jis reikšmės, rajoninės ar vietinės. Jam svarbu gauti kokybišką ir saugią viešąją paslaugą. Kas iš to, jei merai sakys, kad kalta centrinė valdžia, o toji – kad valstybės prioritetai šiuo metu kiti. Situacija nuo to nesikeičia, o gyventojų interesas turėtų būti abiejų valdžios grandžių reikalas.”
Baigdamas pokalbį, M. Sinkevičius pasidžiaugia, kad rajono gyventojai tampa vis aktyvesni, o kartu ir reiklesni. „Miesto puoselėjimas ir augimas nėra vien tik vietos valdžios reikalas, pirmiausiai – tai gyventojų lūkesčių atliepimas. Jonaviečių aktyvumas lūkesčius išsakant ir kartu prisidedant prie jų išpildymo tikrai nemažas. Linkiu aktyvaus įsitraukimo į rajono reikalus „nepamesti“ ir toliau. Juolab kad ką tik išrinkti ir vietos seniūnaičiai – tiek mieste, tiek rajone. Gyventojai gali drąsiai kreiptis į juos su savo rūpesčiais, džiaugsmais, pasiūlymais, kurie nenuguls kažkur lentynoje, bet pasitarnaus ir toliau puoselėjant Jonavą“, – linki meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius.
Irena BŪTĖNAITĖ
