Šilų kaimo gyventojai, sodybas turintys netoli bendrovės „Beržų kompleksas“, skundžiasi bjauriais kvapais, sklindančiais iš minėto ūkio. Žmonės bandė kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tikėdamiesi sulaukti pagalbos, tačiau dėl biurokratinių barjerų ir nesuprantamų jiems naujovių atsimušė „kakta į sieną“. Šiliečiai teiraujasi, ką daryti žmogui, neturinčiam aukščiausiojo kompiuterinio raštingumo, ir kodėl šiuo metu susidariusi tokia situacija, kai žmogus verčiamas spręsti problemas ne gyvai, o per atstumą, elektroniniais paštais ir t. t.
Dusinantis tvaikas
Maždaug už trijų kilometrų nuo UAB „Beržų kompleksas“ gyvenantis Egidijus Sinkevičius vieną birželio sekmadienį kieme pajuto baisią, dusinančią smarvę, kuri tai atlėgdavo, tai vėl kartodavosi maždaug kas 15–20 min. Gyventojas piktinasi, kad, esant aukštesnei oro temperatūrai, nebegali nei langų atidaryti, nei kieme laiką leisti. „Dvokas priklauso nuo vėjo krypties – pučiant rytų ar šiaurės rytų vėjui. Būna taip, kad naktį pabundame nuo dusinančio tvaiko. Blogiausia, kad tas dvokas kartojasi. Suprantu, kad ferma yra ferma, ten gali būti visokių nemalonių kvapų. Jų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau tokių nemalonumų tikrai dar neteko patirti. Gal pradėjo dirbti pagal naują sistemą? Tai jų reikalas, bet mes norime gyventi kokybiškai, o ne uostyti smirdalus“, – sakė E. Sinkevičius.
Jam antrina dar arčiau (maždaug už kilometro) valdas turintis Saulius Jakimavičius. Anot jo, dažniausiai smarvė ateina savaitgalių vakarais. „Esu bene arčiausiai nuo komplekso gyvenantis žmogus, tai žinau, ką reiškia kvėpuoti smirdančiu oru. Kartais būna taip, kad net gerklę spaudžia. Laimei, tas dvokas neatsklinda kas vakarą. Antraip – nebūtų įmanoma ir į kiemą išeiti. Nemalonių kvapų esame ir anksčiau patyrę, bet tokio baisaus smirdėjimo tikrai neteko jausti“, – nemalonia patirtimi dalijosi šilietis.
Be to, netoliese esantis Paberžės piliakalnis traukia turistų dėmesį, pasigrožėti akį viliojančiais peizažais neretai čia apsilanko užsieniečiai, užfiksuoti svarbiausią gyvenime įvykį šioje gražioje vietoje trokšta jaunavedžiai su palyda, čia organizuojamos įvairios šventės ir t. t. Visai tikėtina, kad visi jie gali patirti smirdančio oro tvaiką, susigadinti nuotaiką, o vėliau paskleisti pranešimus viešojoje erdvėje apie patirtus kvapus ir sumenkinti vietovės patrauklumą.
Skundas nebuvo nagrinėjamas
Pasak E. Sinkevičiaus, neapsikęsdamas tokio gyvenimo, kai savaitgaliniai „aromatai“ tapo vos ne tradicija, kreipėsi į atsakingas institucijas, kad išsiaiškintų, kas čia šiemet nutiko.
„Pirmiausia nusprendžiau paskambinti į Aplinkos apsaugos departamentą ir informuoti apie tuos kvapus, galvoju, gal imsis kokių profilaktinių priemonių, gal pasidomės situacija. Neradęs budinčios tarnybos telefono, pasukau vienu nurodytu numeriu. Malonus balsas patarė apie tai pranešti pagalbos telefonu 112. Paskambinau, atsakė, kad mano numerį užfiksavo ir su manimi susisieks tas, kam priklauso rūpintis šia problema, – pasakojo E. Sinkevičius. – Taip, po poros dienų sulaukiau skambučio Iš NVSC, darbuotoja sakė, kad jai pavesta ištirti mano nusiskundimą, tačiau jo priimti negali, nes neatitinka pateikimo forma. Atvirai pasakysiu – nustebau. Paaiškino, kad elektroniniu laišku atsiųs programą, kurią turėsiu įdiegti savo kompiuteryje, ten rasiu priedą, kurį turėsiu užpildyti ir nusiųsti. Tiesa, prieš tai jau buvau nurodęs tikslias datas ir laiką, kada jaučiamas dvokas. Pasirodo, kad to negana – reikia sėsti prie kompiuterio, įdiegti jų programą ir pildyti jų nurodomą formą. Tik tada galiu tikėtis dėmesio ir tyrimo.“
Šilų gyventoją sudomino, kaip bus atliekamas tas tyrimas? Paaiškėjo, kad, gavus pagal reikalaujamą formą užpildytą prašymą, bus sudaryta komisija, kuri atvyks į vietą ištirti faktų. Nenustačius dvoko, bus konstatuojama, kad faktai nepasitvirtino ir skundas nebus nagrinėjamas. „Tokia eiga man pasirodė neįtikėtina ir niekinė. Juk dvokas, kaip minėjau, priklauso nuo vėjo krypties. Kai komisija sugalvos atvažiuoti, gal vėjas pūs iš kitos pusės ir tos smarvės nesijaus, vadinasi, bus padaryta išvada, kad aš išsigalvojau. Tai kam dar siųsti antrą prašymą? Aš tikrai nekaltinu NVSC darbuotojos nei kitų jame dirbančių asmenų. Suprantu, kad tokią tvarką nustatė valstybės klerkai, tokia valdininkų sukurta sistema sumažina darbo apimtis ir augina biurokratizmą“, – samprotavo E. Sinkevičius, pridurdamas, kad atsakymą „Dėl skundo nenagrinėjimo“ jam atsiuntė ir NVSC prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas.
„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamentas, siekdamas išnagrinėti Jūsų skundą, gautą 2023 m. birželio 12 d. (persiųstas iš Aplinkos ministerijos) dėl į Jūsų gyvenamąją aplinką sklindančio kvapo, 2023 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Jus dėl papildomos informacijos pateikimo.
Atsižvelgdami į tai, kad per nustatytą terminą papildoma informacija NVSC Kauno departamente negauta ir vadovaudamiesi Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių 7 punktu informuojame, kad Jūsų skundas nebus nagrinėjamas“, – rašoma atsakyme.
Toliau jame nurodoma, kad skundo autorius šį sprendimą gali skųsti pasirinktinai vienai iš kelių aukštų institucijų – NVSC prie SAM arba tiesiog SAM, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Be to, paaiškinama, kad „dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje per vienerius metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo turite teisę pateikti skundą LR Seimo kontrolieriui /.../“.
NVSC komentaras
Pakomentuoti situaciją redakcija paprašė NVSC prie SAM Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėją Jurgitą Arbočienę, kuri paaiškino, kuo vadovaujamasi priimant gyventojų skundus ir kokie reikalavimai keliami priimant nusiskundimus. Pateikiame jos pateiktą išsamų atsakymą.
„Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis.
NVSC pranešti apie ūkinės komercinės veiklos veiksnius, atsirandančius gyvenamojoje aplinkoje ir visuomeninės paskirties pastatuose ir galinčius turėti įtakos sveikatai galite šiais būdais:
a) atvykti į NVSC (būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą);
- b) atsiųsti paštu ar per pasiuntinį. Skundas (pranešimas) turi būti pasirašytas jį teikiančio asmens arba jo atstovo (prie skundo, siunčiamo paštu ar per pasiuntinį, turi būti pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija);
- c) atsiųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. pasirašyto skundo skaitmeninę kopiją arba skundą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus (paryškinta autorės), arba suformuotą tokiu būdu, kuris leistų skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti skundo autentiškumą (per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklo informacinę sistemą https://epristatymas.lt);
- d) pateikti per įgaliotą atstovą, kuris turi papildomai pateikti savo tapatybę ir atstovavimą liudijančius dokumentus.
NVSC, gavus asmens (asmenų) prašymą, pareiškimą, skundą, kuriame skundžiamasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore, sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri organizuoja skundo tyrimą – vyksta į pareiškėjo skunde nurodytą gyvenamąją aplinką ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietą ir įvertina, ar pareiškėjo gyvenamosios aplinkos ore bei ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje yra jaučiamas kvapas, ar šis kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ūkine komercine veikla.
Prašymai, dėl iš ūkinės veiklos metu skleidžiamų kvapų į gyvenamąją aplinką nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis.
Gyventojų prašymuose, dėl juntamo nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, būtina nurodyti šiuos duomenis: pareiškėjo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis; ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą; kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
Prašymai, dėl jaučiamo nemalonaus kvapo, nenagrinėjami, kai: prašymai pateikiami nagrinėti ne pagal kompetenciją, tai yra tuomet, kai kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz., iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.); pareiškėjas nepateikia trūkstamos, būtinos skundo, dėl nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėjimui informacijos; jei nustatoma, kad kvapų kontrolės metu ne daugiau kaip prieš vienus metus buvo atliktas ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija neviršijo didžiausiosios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygos po kvapo koncentracijos modeliavimo nepakito.
Informuojame, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kontroliuoja gyvūnų laikymo vietas, Aplinkos apsaugos departamentas vykdo mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų priežiūrą. NVSC vykdo kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, taip pat ir tai, kaip laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose ir taršos leidimuose nustatytų sąlygų dėl kvapų valdymo.
Informuojame, kad NVSC 2020 m. liepos mėn. buvo gautas skundas dėl UAB „Beržų kompleksas“ veiklos metu skleidžiamų kvapų.
NVSC veiklos sritis ir kompetenciją galima rasti https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys“.
Siaurėja paslaugų spektras
O dabar grįžkime prie esmės. Ką daryti žmogui, kuris neturi kompiuterio arba nemoka naudotis įvairiomis programomis – jas įdiegti, pildyti ir t. t.? Atsakymas vienas – tylėti ir kęsti susidariusius nepatogumus.
Anot S. Jakimavičiaus, E. Sinkevičius tikrai gerai išmano kompiuterių sistemą, bet „ir jis pasiklydo“, negalėjo atsidaryti reikiamos programos. „Paprastam žmogui tokie skundų pateikimo reikalavimai būtų tragedija. Kvapo nepasversi, nei pagal spalvą pastebėsi. Jis juk nematomas ir galima tik užuosti. Kai tokia padėtis be išeities, aš pradėjau ieškoti prietaiso kuris fiksuotų datą, laiką ir parodytų oro užterštumą skalėje. Nežinau, kaip man pasiseks, bet rankų nuleisti neketinu. Kiekvienas pilietis, įsikūręs bet kurioje teritorijoje, turi teisę į jį tenkinančią gyvenimo kokybę. Biurokratizmas naikina pasitikėjimą institucijomis. Neteko girdėti, kad policija nereaguotų į telefoninius pranešimus, jai juk nereikia pildyti elektroniniu paštu specialių formų. O čia – kažkoks užburtas ratas”, – stebėjosi S. Jakimavičius.
Ir vis tiktai kyla klausimas: kodėl žmogui užkirsta teisė išsiaiškinti visus klausimus gyvai, bendraujant su, tarkime, NVSC ar kitų įstaigų specialistais? Kodėl jis laikomas tik darbo jėga, neatsižvelgiant į asmeninius interesus? Kodėl reikia nueiti kryžiaus kelius, kad būtum išklausytas ir suprastas? Prieš rinkimus žadėję mažinti biuriokratijos voratinklius, gręžtis į žmogų, padėti jam įvairiose situacijose, išrinktieji, panašu, užmiršo juos.
„Periferijose uždaromos institucijos, kurių paslaugos iki šiol reikalingos. Pavyzdžiui, nebeliko vadinamų elektros tinklų, dujų ūkio, kai kurių bankų. Norintis išsiaiškinti iškilusį klausimą žmogus priverstas važiuoti į Kauną ar Vilnių. Ir Jonavoje ne į visas įstaigas pateksi, kada panorėjęs. Sakykime, turi klausimą dėl mokesčių, pirmiausia privalai iš anksto užsiregistruoti ir tik tada laukti savo eilės. Taip buvo nuspręsta prieš COVID pandemiją, tas pats išliko ir dabar. Įsigalėjo nuotolinis darbas, teko girdėti, kad net egzaminus laikyti ar apsiginti diplominius darbus aukštosiose mokyklose leidžiama nuotoliniu būdu“, – dalijosi nuomone jonavietis Edvardas S.
Šilų incidentas su kvapais patvirtina biurokratizmo lygį mūsų šalyje, o sudėtingi ir daugeliui nepasiekiami reikalavimai skundui dėl kvapų pateikti atveria valdžios ir provincijoje gyvenančių piliečių žmogaus atskirtį. Ar ne laikas įstatymų leidėjams, nutarimų priėmėjams, parlamentarams ir ministrams nusileisti ant žemės, pabendrauti su žmonėmis, įsiklausyti į jų kasdieniškas patirtis, pastabas, pasiūlymus ir suvokti, kad visi jie nori gyventi gražioje, jaukioje ir sveikoje aplinkoje, kur kiekviena paslauga būtų prieinama čia ir dabar?
Užklausimą šia tema nusiuntėme LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului, tačiau net ir po priminimo jokio atsakymo iš šio politiko ar kitų jo komandos narių nesulaukėme.
Centralizavimo pasekmės
Kaip teigė savo vardo nenorėjęs atskleisti vienas politikas, tokias pasekmes atnešė įstaigų centralizavimas. O tai reiška, kad paslaugos nuo žmogaus tolsta, nes įvairių institucijų valdymas yra sukoncentruojamas didmiesčiuose, kuriuos provincijoje gyvenančiam žmogui nelengva pasiekti – tai kainuoja ir laiką, ir transportą, ir lėšas.
„Įsigilinus į situaciją, atrodo, kad valdžia bėga nuo žmogaus, tolsta nuo jo, jis paliekamas vienas gyventi su savo bėda. Tačiau reikalingi turi jaustis ne tik tie, kurie gyvena Vlniuje, Kaune, bet ir periferijoje. Bet sprendimų priėmėjai skaičiuoja pinigus. Vadinasi, viskas atsiremia į buhalteriją. Kuo mažiau bus darbuotojų, palaikančių ryšį su žmogumi, tuo mažiau algų reikės mokėti. Tai ir yra svarbiausia centralizacijos esmė. Pripažinkime, tokie sprendimai – politinės valios klausimas. Vargu, ar atsiras jėga, kuri rajonuose atkurtų tai, kas buvo iki koronaviruso pandemijos, nekalbant jau apie urėdijų reformą, elektros tinklus ar kitas ūkine veikla užsiimančias įmones. Pasigirsta balsų, kad seniūnijose nebereikia bibliotekų, paštai jau uždaryti, visi girdėjo apie sveikatos apsaugos reformą, kuri tolina medicinos paslaugų prieinamumą žmogui. Galima vardyti ir daugiau nemalonių faktų. Bet tokia yra šiandienė mūsų realybė. Tai, kad žmogus negali pateikti skundo dėl dvoko paprastai, manau, yra visiškas nesusipratimas. Matyt, į šį atvejį, o tokių analogų Lietuvoje yra ir daugiau, turėtų sureaguoti Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai priklauso Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir peržiūrėti skundo priėmimo reikalavimus. Antraip, galvoju, biurokratizmas dar labiau suklestės. Jokie kompiuteriai, jokie elektroniniai paštai nepakeis gyvo bendravimo su žmogumi“, – komentavo pašnekovas.
Irena BŪTĖNAITĖ
