Uždaroji akcinė bendrovė INIKTI pradeda įgyvendinti projektą, kuriame Kulvos seniūnijoje numatyta pastatyti keliolika vėjo jėgainių. Vietos bendruomenė, rugpjūčio pabaigoje internetinėje erdvėje perskaičiusi pranešimą apie planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo pradžią bei numatomus pokyčius jų gyvenamojoje vietoje, raštu kreipėsi į „Ekosistemos“ bendrovę, išvardydama argumentus, prieštaraujančius statyboms. Praėjusią savaitę aptarti susidariusią situaciją su Kulvos bendruomenės nariais atvyko šio projekto vadovė Agnė Kavaliauskaitė ir projektų vadybininkas Redas Pilsudskis.
Priklauso nuo vertinimo rezultatų
Minėtame pranešime nurodoma, kad Kulvos seniūnijoje numatoma pastatyti nuo 4 iki 12 pavienių vėjo jėgainių, kurių kiekvienos nominali galia yra iki 6 MW, sparnuotės diametras – iki 180 m, o aukštis su pakelta mente – iki 270 metrų. Poveikio aplinkai vertinimą ir sprendimus dėl PŪV poveikio aplinkai priima Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Atkreipiamas dėmesys, kad visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl PAV – pateikti klausimus, susipažinti su visa informacija, turi teisę teikti pasiūlymus Poveikio aplinkos vertinimo dokumentų rengėjui, šiuo atveju UAB „Ekosistema“, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Jeigu AAA priims sprendimą, kad projekte planuojamos vėjo jėgainės atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo turto apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ūkinę veiklą numatytoje teritorijoje bus leidžiama vykdyti. Jeigu sprendimas bus neigiamas, įstatymuose įtvirtinti leidimai negali būti išduodami ir tokia veikla negali būti vykdoma.
Projektas numato, kad iki artimiausių kaimų teritorijų ir pavienių sodybviečių planuojamos statyti vėjo jėgainės būtų nutolusios apie 0,3 km (300 m) ir didesniu atstumu. Internete patalpintame projekto žemėlapyje nurodyta 17 taškų, žyminčių vėjo jėgainių statybą Kulvos seniūnijoje.
Keitimus riboja Specialusis planas
Anot projektų vadybininko R. Pilsudskio, tiek daug objektų tikrai nebus. „Mūsų planuose – pastatyti keturias vėjo jėgaines. Bet kadangi poveikio aplinkai vertinimas yra ilgas procesas, iš karto pasižymėjome keletą variantų, kad, gavę išvadas, galėtume greičiau išspręsti klausimą. ESO tinkluose esame rezervavę 18 megavatų, tad norėtume pastatyti 4 vėjo jėgaines po 4,5 megavato galios. Dvylika jėgainių būtų statoma tada, jeigu vieno objekto galia siektų 1,5 MW. Žmonės, įsikūrę nuo jėgainės vieno stiebo aukščio atstumu, turi teisę prieštarauti, be jų sutikimo statyba nebūtų galima. Jeigu gautume dėl to nepritarimų, ta lokalizacijos vieta būtų atmetama. Todėl šiandien mums svarbu išgirsti jūsų nuomonę apie numatomus pokyčius, stengsimės atsakyti į visus klausimus“, – susitikimą pradėjo R. Pilsudskis, pridurdamas, kad dvi jėgainės numatomos arčiau Vanagiškių, o kitos dvi – arčiau Kulvos kaimo.
Gyventojai domėjosi, kodėl tie „malūnai“ statomi prie sodybų, bet nepatraukiami arčiau miško, kur nėra nė vieno žmogaus, ar prie Rail Baltica vėžės. Anot kulviškių, ten niekam netrukdytų, ko lįsti į žmonių valdas? Kaip teigė R. Pilsudskis, projekto keitimus riboja Jonavos rajono savivaldybės „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas“ (Toliau – Specialusis planas – I. B.), kuriame numatyta vėjo jėgainių statyba, tad jo ir būtina laikytis. Tačiau Kulvos gyventojai pasirodė nesą „tamsūs“ žmonės ir pareiškė, kad Specialusis planas yra patvirtintas prieš dešimtmetį, o šiandienos sąlygos ir gyvenimas yra labai smarkiai pažengę į priekį įvairiose srityse. Jų nuomone, valdininkai, pasirašę po dokumentu, galimai turėjo savo asmeninių interesų, ateičiai numatydami savų valdų neliečiamumą ir pan.
Kulvos bendruomenės pirmininkė Karolina Petrenčiuk-Naujokienė teiravosi, ar INIKTI neketina kalbėtis su Savivaldybe dėl naujo leidimo, ar čia jau padėtas taškas? A. Kavaliauskaitė paaiškino, kad „leidimo galima prašyti tiek Specialiojo plano, tiek ir ne Specaliojo plano ribose“. „Tačiau mes leidimo koreguoti projektą ne Specialiojo plano ribose tikrai negausime. Todėl yra vienas kelias – tilpti į Specialiojo plano nuostatas“, – pabrėžė projektų vadovė.
Prieštaraujantys argumentai
Kulvos seniūnas Ramūnas Gudonavičius supažindino projekto rengėjus su Kulvos seniūnijos geografine padėtimi ir jos perspektyvomis. „Kulva – sena gyvenvietė, skaičiuojanti per 640 metų. Joje gyvena apie 550 gyventojų. Jie turi planų 10-čiai, 15-kai ar net ir 20-čiai metų. Jūs kalbate apie rajono Specialųjį planą, bet seniūnija turi detalųjį planą, kuriame numatyta plėtra būtent į tą pusę, kur planuojamos statyti vėjo jėgainės. Kitur plėstis galimybių nėra. Vienoje kryptyje veikia fermos, dirbtuvės, džiovyklos, pramonės sandėliavimo patalpos, į Trakų pusę – gyvulininkystės fermos, į parko pusę – geomorfologinis draustinis. Mums likusi viena kryptis plėtrai, bet jėgainių statyba užkerta kelią plėtimuisi. Detaliojo plano taip paprastai nepakeisi. Tai kodėl į jį neatsižvelgiama? Juk auga vaikai, ateis nauja kartą, norės turėti savo ūkius, savo valdas, o kur jiems dėtis, jei nebus galimybės kurtis? Visas kaimas taps įkaitais. Kas bus po 15–20 metų?“ – argumentuotai kalbėjo R. Gudonavičius.
Bendruomenės pirmininkė K. Petrenčiuk-Naujokienė teigė prisiimanti atsakomybę kreiptis į Savivaldybę ir išsiaiškinti planuojamų statybų derinimą su Specialiuoju planu. „Statomos vėjo jėgainės, kažkas gauna pridėtinę vertę, pinigus. O kodėl nematomas paprastas kaime gyvenantis žmogus? Jeigu už 400 m nuo jo namų pradės suktis milžiniški sparnai, keliantys vibraciją, garsą, veikiantį psichologiškai, tai sveikatos tikrai nepagerins. Mes privalome priimti sprendimą, kad nebūtų bloginama žmonių gyvenimo kokybė“, – kalbėjo ji.
Kompromisų paieškos tęsis
Susirinkusiuosius papiktino ir nustebino projekto vadovės informacija apie tai, kad ketinimų protokolas jau pasirašytas, gautas verslo statybos leidimas. Kulviškiai pažėrė daug klausimų: ar tai nėra vežimo statymas prieš arklį? Ar toks veiksmas yra teisėtas? Ar tame procese neturėjo dalyvauti seniūnas, bendruomenės pirmininkė? Kodėl apie projektą pradėta kalbėti tik dabar? Kodėl prieš rengiant pokyčius seniūnijoje niekam nerūpėjo žmonių nuomonė? Tokių ir dar daugiau klausimų lavina užgriuvo atvykusius projekto rengėjus, kurie turėjo aiškintis, kad viskas yra teisėta ir daroma pagal įstatymą.
Keliolikos jėgainių parkas jau sukasi Žeimių seniūnijoje. Kulvos gyventojai, palaikydami glaudų ryšį su netoli šių objektų gyvenančiais žmonėmis, teigia, kad netoli tų „malūnų“ įsikūrusiems sodiečiams daromas didelis neigiamas poveikis – mat sukdamiesi jėgainių sparnai sudaro šešėlius, jaučiama vibracija, itin jautriai reaguoja elektros prietaisai ir t. t. Kaimo gyventojai sunerimę dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo, nes šalia vėjo jėgainių ne tik bus draudžiama statyti gyvenamuosius namus, bet ir juos renovuoti, nebus galima keisti žemės paskirties, rengti rekreacinių zonų ir t. t.
Tie argumentai, kuriuos nusiuntė bendruomenės atstovai bendrovei „Ekosistema“, išdėstyti jų rašte, gyventojai parašais patvirtino savo nepritarimą vėjo jėgainių statybai.
Bendruomenės nariai aktyviai gynė vietovę, kurioje ūkininkauja, turi savo verslą, kuria ateitį vaikams ir anūkams. Anot jų, Kulvos kraštas – tarsi būtų kokia tuščia teritorija, kurioje galima daryti ką tik užsimanius. „Netoli veikia Grunto valymo įmonė, Gineikiuose įrengta dumblo perdirbimo įmonė, šiuo metu ruošiamasi nutiesti geležinkelio Rail Baltica vėžę. Dabar dar ir vėjo jėgainės pradės trukdyti ramybę“, – savo poziciją išsakė jie.
Ne vienas žmogus svečiams pateikė konkretų pavyzdį, kai Ragožių kaimo gyventojai privertė geležinkelio projekto rengėjus jį pakoreguoti taip, kad nebūtų nemalonumų gyventojams. Žmonių nuomone, visada galima rasti abiem pusėms – gyventojams ir projekto rengėjams – teigiamų galimybių, tačiau būtina kalbėtis.
Todėl susirinkimo dalyviai vieningai sutarė, kad nedelsdami išdėstys savo poziciją raštu ir pateiks „Ekosistemai“, Aplinkos apsaugos agentūrai ir rajono Savivaldybei. Ar pavyks įveikti projekto sumanytojus, parodys ateitis, bet kulviškiai pasirengę ryžtingai kovai. „Kokioje valstybėje gyvename, jeigu žmogus prisimenamas tik tada, kai ateina rinkimai?“ – skirstydamiesi iš sueigos, kalbėjo Kulvos kaimo sodiečiai.
Irena BŪTĖNAITĖ
Vitos Radionovienės nuotr.
