Jau šį šeštadienį, rugsėjo 23 d., startuoja 2023-2024 metų Lietuvos futsal A lyga, kurioje vėl varžysis dešimt komandų. Visgi, šiemet lygoje įvyko ir kai kurių pokyčių. Joje šiemet varžysis dvi naujos komandos: „Kėdainiai United“ ir Kauno r. FC „Hegelmann“. Prieš naujojo sezono startus savo mintis apie artėjančias varžybas salės futbole išsakį jau kelis metus prie Jonavos „Vikingai“ komandos vairo stovintis treneris iš Ukrainos Aleksandas Danylenko. Šis treneris pasidalino  mintimis ne tik apie komandos komplektaciją, bet ir apie jos priešsezonio varžybas, supertaurę ir amžiną kovą su „Kauno Žalgiriu“, regresuojančiu teisėjų darbu...

- Kas pasikeitė komandoje lyginat su praėjusiu sezonu?

-   Pirmiausia, tai mūsų komandą dėl įvairiausių priežasčių paliko Taras Onufrak, Vladimiras Derandiajevas, Jonas Ulberkis, Konstantin Bondarenko, Benas Spietinis, Dominykas Daunoravičius... Kiekvieno sava istorija, bet nė su vienu neatsisveikinome. Tai buvo abipusis sutarimas, vieni – dėl šeimininkių aplinkybių, kiti – dėl kitų jiems žinomų priežasčių. Visiems labai dėkoju už tą praleistą laiką, kai  jie žaidė „Vikinguose“, kai atnešė naudą ir sėkmę. Dabar linkiu jiems sėkmės gyvenimiškame ir sportiniame kelyje.

- Kas užims vietas vietoje išėjusių žaidėjų?

- Pas mus pirmą kartą atvyko Pietų Amerikos salės futbolininkų grupė. Kai aš dirbau Lenkijos komandoje, būtent ten teko savo treniruojamoje ekipoje turėti kolumbietį           Tachack Moreno Helver Smith, kurį jau turime ir „Vikinguose“. Taip pat mes ieškojome žaidėjo į vadinamąją „stulpo“ poziciją“. Pasirinkimo buvo, bet mes apsistojome ties dar vienu kolumbiečiu Hernandez Silva Francisco Stiven. Mes  dar dirbame papildomai, nes reikia dar įveikti jiems aklimatizaciją. Manau, kad ateityje su šiaip žaidėjais bus tik teigiamas rezultatas. Džiugu, kad po ilgesnės pertraukos į komandą grįžo jonavietis Almantas Vansevičius, taip pat iš Gargždų grįžo Genaras Samsonikas, kuris į „Vikingus“ įtraukė ir savo brolį Armandą. Be to, artimiausiu metu dar laukiame vieno kolumbiečio žaidėjo, kurį dėl įvairiausių priežasčių pasikvietėme paskutiniu momentu.

- Kada prasidėjo pasiruošimas naujajam salės futbolo sezonui?

- Pirmajame rugpjūčio dešimtadienyje jau pradėjome judėti su esamais žaidėjais. Į salę atėjome mėnesio pabaigoje ir nesiskundėme treniruočių kiekiu. Pradžioje treniravomės su tiek žaidėjų, kiek tuo metu turėjome ir stengėmės kuo greičiau išbristi iš sudėtingesnės situacijos.

- Per pasiruošimą sezonui buvo draugiškų rungtynių?

- Šiemet draugiškus susitikimus pradėjo vėliau nei praėjusiais metais. Visgi, šiemet buvo aukšto lygio susitikimai su gan pajėgiais varžovais. Iš pradžių vykome sužaisti mačo su kažkada mano treniruojama Bialystoko komanda, o po to jau Jonavos arenoje priėmėme labai jau pajėgią Rygos salės futbolo klubą, prieš kurį teko pripažinti jo pranašumą. Nežiūrint į galutinį rezultatą (2:5), tai buvo gan naudingos rungtynės. Norėjosi daugiau tokių mačų, bet tuo metu Lietuvoje treniruojasi ir ruošiasi naujam sezonui gal tik dvi-trys komandos.

- Lietuvos salės futbolo sezonas jau prasidėjo supertaurės rungtynėmis. Ar „Vikingams‘ tenkino užimta antroji vieta?

- Varžybos vyko naujojoje Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo centro arenoje, kur būtent nustebino vietos „Akmenės kraštas“ komanda. Į varžybas vykome apie juos  nieko nežinodami, nes pasirodo, ekipa stipriai sustiprėjo atvykusiais futbolininkais iš Brazilijos. Sužaidėme labai gerą ir judrų susitikimą ir mums truputį pasisekė. Buvo dideli greičiai ir nors rungtynes laimėjome po permainingos kovos, bet tuomet jau matėme spragas žaidime. Rungtynės baigėsi apmaudžiai, nes mūsų trumpas atsarginių suolas dar sutrumpėjo, kai traumą gavo kolumbietis Tachack Moreno Helver Smith. Kalbant apie patį finalą, tai mūsų buvo tik septyni žaidėjai ir rimčiau pasipriešinti „Kauno Žalgirio“ klubui buvo sunkiai įsivaizduojama. Rungtynes pradėjome ne taip, kaip mes norėjome, nes varžovai greitai pasinaudojo spragomis gynyboje ir pirmavo jau net ir 4:0. Kaip dažnai būna tokiose rungtynėse, nelieka nepastebėti rungtynių teisėjai, kurie jau ne pirmą kartą parodo savo žemą teisėjavimo lygį. Laimingai baigėsi momentas, kai varžovų futbolininkas iš Brazilijos žaidė grubiai prieš Gytį Vasylių, kurio trauma neaišku kuriam laikui pašalino jį iš komandos rikiuotės. Prieš mano akis buvo šis momentas, kur teisėjo verdiktas tikrai turėjo būti raudona kortelė. Bet jau daugelį metų su šiuo varžovu vykstantys susitikimai daugeliu atvejų būna konfliktiški, tai vyksta ir dėl teisėjų darbo ir tai dažniausiai klaidos ir konfliktinės situacijos ne mūsų naudai. Dabar jau rimtai galvojame į mačą su Kauno komanda spalio pirmai dienai pasikviesti tarptautinę teisėjų komandą, nes nėra pasitikėjimo šalies teisėjų brigadomis. Mes prašysime federacijos ir tikėsimės jų sprendimas bus palankus. Auga komandų pajėgumas, didėja teisėjavimo kaštai, bet jų teisėjavimo kokybė neteikia pasitikėjimo, nes daromos labai grubios klaidos, kurios įtakoja galutiniam rungtynių rezultatui.

Jei prisimenant supertaurės finalą su žalgiriečiais, mums tikrai buvo labai sunku žaisti prieš pilnos sudėties komandą, nes mūsų „Vikingų“ rotacija tebuvo šeši-septyni žaidėjai. Mes kentėme, mes žaidėme, mes ne simuliavome. Jei mes kritome ir neatsikėlėme, tai mūsų žaidėją tiesiogiai nešė iš aikštės. Nepaisant į rezultatą, aš visiems vaikinams esu dėkingas už tvirtą kovą, už – teigiamas emocijas, už – pasiaukojimą, už – elgesį aikštelėje...

- Kaip reaguojate į pasikeitimus Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijoje?

 - Jei sąžiningai, tai pradžioje visus pasikeitimus  priėmiau su didžiuliu optimizmu, bet į vadovo postą ateina žmogus, kaip daugeliui žinoma, savo gerais darbais žinomas net ir Europos salės futbole. Tikėjausi kažkokių teigiamų pokyčių, nes be tvarkos vykę praėję čempionatai, kentėti nebeleido. Apgailestauju, jog kažkokių pasikeitimų nevyko, viskas vyksta tokiu pat ritmu ir Europoje Lietuva pirmoji užbaigia savo čempionatus kovo mėnesį. Tokios šalys kaip Gibraltaras, Islandija finišuoja balandį ar gegužę. Be to, pirmą kartą susiduriu su situaciją, kad asociacijos prezidentas vienu metu yra ne tik asociacijos prezidentu, bet ir vieno ar kito klubo vadovu. Be tuo pačiu momentu aš tikiuosi jo pareigingumu, sąžiningumu ir tai, kad jis į visus klubu žiūrės objektyviai ir įves tvarką Lietuvos salės futbole.

- Pagalba komandai dalyvauti įvairiose salės futbolo varžybose.

- Kaip visada, didžiausios finansinės pagalbos sulaukiame iš rajono savivaldybės, kuriai dėkingi už pagalbą. Ne ką svarbu, kad mums padeda ir Jonavos sporto centras, kurio vadovai suteikia ne tik galimybes mums sporto arenoje treniruotis, bet ir priimti varžovus respublikiniu ar tarptautiniu lygiu. Mes atstovaujame Jonavą ir garsiname jos vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Klubo vadovas Ramūnas Rudžianskas, kurio vadovaujamas UAB „Ramidonas“ yra vienas pagrindinių klubo rėmėjų. Kurie mums padeda, mes siekiame įgyvendinti jų lūkesčius aikštelėje.

- Kokie komandos tikslai šiam sezonui?

 - Paskutiniu metu „Vikingai“ demonstruoja aukšto lygio žaidimą ir dažnai kovoja įvairiuose finaluose, tai šiemet vėl  tikslai nusimato panašus, kai taurės varžybose ir čempionate pradžiai pasiekti finalą. Dabar labai sunku apie tai kalbėti, nes šiemet labai daug komandų sustiprėjo, suvažiavo legionieriai iš Brazilijos. Manau, kad ir kitos komandos taip pat sau iškėlė maksimalius tikslus. Manau, kad šis čempionatas buvo visiškai nepanašus į kitus praėjusius, bus daug kovos ir netikėtų rezultatų. Mes tai žiūrime su optimizmu, nes tikiu, kad su laiku komanda gerins savo žaidimą dėka sunkaus darbo treniruotėse.

- Čempionato startas rugsėjo 23 d.

- Jau šį šeštadienį su nauja komanda iš Kėdainių nuo 14.00 val. pradedame čempionatą ir norime pakviesti sporto mėgėjus, šeimos narius, draugus į Jonavos sporto areną palaikyti mūsų komandą. Noriu pažadėti viena, kad kiekvienose rungtynėse mes kovosime, būsime motyvuoti ir stengsimės savo žaidimu bei sėkmėmis, pergalėmis džiuginti ir sirgalius, ir visus miesto žmones, bent kiek besidomintiems sportu.

Su treneriu bendravo ir tekstą paruošė Kęstutis Putelis