Paskelbtas Renginiai

A. Merkevičiaus tapybos albumas – dovana sau ir Jonavos kraštui

Ketvirtadienis, 08 June 2023 16:03 Parašė 
A. Merkevičius: Tapyba nėra re-alus gyvenimo atspindys,  arba visa tiesa apie melą ir meną... A. Merkevičius: Tapyba nėra re-alus gyvenimo atspindys, arba visa tiesa apie melą ir meną...

Jonavoje gyvenantis dailininkas Aidaras Merkevičius išleido pirmą savo darbų albumą. Leidinio pristatymas, surengtas Viešojoje bibliotekoje, parodė, kad tapybos mūzos lydimas jonavietis turi labai daug draugų ir gerbėjų – į šventę atėjo ne tik bendraminčiai, jį pažįstantys miesto gyventojai, bet pasveikinti menininką motociklu iš Prancūzijos atidardėjo ir pats geradaris Howard Fazakerley, prieš beveik tris dešimtmečius Aidarą, kaip tapytoją, „išvedęs“ į pasaulio platumas.

Įgyvendinta idėja

Vakaro metu A. Merkevičius sakė, kad Idėja išleisti savo tapybos albumą jam kilo maždaug prieš šešerius metus. Aidaras žinojo, kad tai esąs „nepigus malonumas“, tad savo idėja pasidalijo su Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktoriumi Vytautu Venckūnu, kuris palaikė dailininko iniciatyvą ir pats ėmėsi maketuotojo darbo.

„Išleisti tapybos darbų albumą kur kas sudėtingiau, negu spaudai parengti literatūrinį leidinį. Juolab kad ir pats autorius pasirodė esąs labai reiklus. Be to, ir man tai buvo nauja, tačiau labai maloni  patirtis. Norėjosi, kad šis jonaviečio albumas būtų patrauklus ir nuo kitų skirtųsi savitumu – gal formatu, gal kokia kita detale. Sumanėme paveikslus įdėti į rėmelius, ir tai pasiteisino, nes tas įrėminimas visą dėmesį sukoncentruoja į paveikslą. Dirbome atsakingai ir dėmesingai – šiandien turime, galima sakyti, gerų pažįstamų bendro darbo vaisių. Šįvakar galima tik pasidžiaugti, kad Jonavoje yra puikių,  talentingų žmonių, puoselėjančių meną. O kiekvienas leidinys turi išliekamąją vertą, tad su Aidaro kūryba galės susipažinti ir ateinančios kartos. Tikiuosi, kad jo pavyzdžiu paseks ir kiti Jonavos krašto tapytojai“, – kalbėjo „Taurostos“ redaktorius.

Kūrinių patrauklumas

Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis prisipažino dar nevartęs  A. Merkevičiaus albumo ir  nėra įsigilinęs į jo tapybą. Parlamentaro nuomone, „menininkas yra tas žmogus, kuris išeina iš formato ir visiems parodo savąjį, kokį jis pats mato“. „Linkiu kiekvieną kartą, nors ir kaip ten būtų sunku, rasti išėjimą iš formato, o kai išeisite iš jo, visiems įrodysite, kad esate menininkas. Tad puikios kūrybinės sėkmės ateityje“, – linkėjo renginio svečias. 

Meno pasauliui neabejingas jonavietis Feliksas Paulauskas, sveikindamas savo bičiulį,  atkreipė dėmesį, kad tikro meno pasaulyje yra labai mažai, nors įvairios kūrybos turime daug. Anot jo, „esame individualistai ir egoistai, tad labai svarbu, kiek kūrinys yra profesionalus, originalus ir aktualus, kas viename ar kitame kūrinyje pagauna ir užkabina“.

Feliksas prisipažino, kad, peržiūrėjęs visą albumą ir pamatęs dešimtis paveikslų vienoje vietoje, pajuto „traukiantį kabliuką“, verčiantį mąstyti ir ieškoti. „Aidaras netapo abstrakcijų, jis tapo figūras. Sveikinu ir džiaugiuosi. Kuo daugiau turėsime tapytojų albumų, tuo daugiau turėsime į ką pasižiūrėti“, – samprotavo jis.

Eriko Imbraso muzikos projekto „Vėjai“ dainomis Aidarą  pasveikino gitaristas Erikas, vokalistas Gediminas Januškevičius ir perkusininkas (būgnininkas) Artiomas Ivanovas.

Susirinkusieji stabteldavo ties A. Merkevičiaus ant drobių nutapytais paveikslais, klausėsi autoriaus kuklaus pasakojimo apie tapytojo gyvenimą, vartė dar dažais kvepiantį naują albumą. o H. Fazakerley, į vakarą atvykęs motociklu ir sukoręs apie 3000 kilometrų, džiaugėsi bičiulio iš Jonavos pasiekimais.

Kaip teigė leidinio autorius, albumo leidimą finansavo rajono Savivaldybė. Pasak A. Merkevičiaus, nė vienas verslininkas į prašymus paremti neatsiliepė, todėl tapybos albumas išleistas tik keliasdešimties egzempliorių tiražu. Visi tekstai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.

Per tris dešimtmečius

A.Merkevičius laikomas šiuolaikinio moderniojo meno atstovu, kurio paveiksluose galima įžvelgti ekspresionistinės tapybos bruožų.

Nuo 1991-ųjų dailininkas pradėjo rengti personalines parodas Jonavoje, Kėdainių rotušės, Kauno dailininkų sąjungos galerijose, Vilniaus „Lango“, „Skliautų“, „Arkos“ parodų salėse. Kiekvienas pasirodymas viešojoje erdvėje, eksponuojant paveikslus salonuose ar galerijose, buvo tarsi laiptai, skatinantys kopti aukščiau ir kurti toliau.

Pažintis su svečiu Howard iš Didžiosios Britanijos, 1995-aisiais viešėjusiu Lietuvoje, atvėrė kelius į parodas Škotijoje, Anglijos miestuose, dalyvavimą tarptautiniuose meno festivaliuose.

Didžiosios Britanijos meno pasaulis sudarė geras sąlygas ne tik eksponuoti savo darbus, bet ir gyventi bei kurti šioje valstybėje keliolika metų,

„Nemėgstu atviro ir realaus vaizdo. Drobėse stengiuosi išsaugoti paslaptį, palikti vietos interpretacijai ir sąmoningai įtraukti žiūrovą į jo paties evoliuciją“, – sakė tapytojas A. Merkevičius, kuriam 2012 m. Lietuvos kultūros ministerija, įvertinusi talentą ir gebėjimus, suteikė Meno kūrėjo statusą.

Profesionalo  įžvalgos

Pirmasis dailininko A. Merkevičiaus nutapytų paveikslų albumas atskleidžia autoriaus filosofiją, jo idėjų įvairovę ir netikėtą spalvų derinį, žadina žiūrovo vaizduotę ir kviečia surasti raktą į paslaptį, slypinčią meistriškai sukomponuotame siužete.

Vertindamas A. Merkevičiaus kūrybą, tapytojas prof. Pranas Griušys pabrėžia, kad Aidaras remiasi ekspresionizmo patirtimi, skatinančia eksperimentinę tapybinę raišką. „Aidarui tiesa yra tai, kad jo meninėje raiškoje svarbiausia yra ne mėgdžioti natūrą, bet pasirinktų spalvų ir formų deriniu išreikšti kylančius jausmus. Savo kūryba Aidaras klausia, ar negalima būtų dar labiau išgryninti vizualinę tapybinę raišką, atsisakius realių temų ir ėmus vaizduoti tik spalvų ir tapybinių formų santykius, jų sąveiką. Jo darbuose spalva nėra realaus pasaulio atspindys. A. Merkevičiui svarbu ir jis akcentuoja psichologinį grynosios spalvos poveikį, tam tikrą vienos sąmonės ryšį su kita“, – komentuoja tapytojas P. Griušys.

Profesorius laiko Aidarą drąsiu, besimėgaujančiu tai virpančio, tai trykštančio dažo poveikiu, nes neretai agresyvi tapybos faktūra sąveikauja su beveik skaidriais dažo sluoksniais. „Piešybinės užuominos neilgai primena mums atpažįstamą pasaulį ir gana greitai ištirpsta ekspresyviosios raiškos siautulyje“, – teigia profesionalus dailininkas.

Albume išspausdinti 1994–2022 m. tapyti darbai, todėl kiekvienas šio žanro gerbėjas turi galimybę palyginti autoriaus kūrybinius pokyčius ir asmenybės brandą.

Irena BŪTĖNAITĖ