Paskelbtas Renginiai

Neringos Dambrauskienės akvarelės darbų paroda „Basa per rasą“

Ketvirtadienis, 01 June 2023 12:23 Parašė 

Neringos Dambrauskienės darbai žiūrovus pritrenkė akvarelės meno bruožais ir subtilybėmis, jie spindi tam tikromis šio stiliaus detalėmis. Paroda „Basa per rasą“ džiugina spalvomis, modeliavimu, struktūra, potepiais ir išraiška. 

Autorės darbai išsiskiria iš kitų jos JKC Meno galerijoje buvusių parodų. Kylantys vaizdai leidžia pamatyti žmogaus ir gamtos platybių susiliejimą, vienybę, harmoniją ir paslapties pasirinkimą.  Neringa Dambrauskienė  –  išradinga stulbinančiai meno sričių įvairovei,  turi unikalią brandumo ir nuolatinio augimo savybę. Ji gali būti aistringa ir šalta, liūdna ir linksma, bet visada sąžininga sau, kuri sėkmingai įveikė menui

pavojingus impulsus bei situacijas, pilnatviškai subrendo ir įgyvendino daug daugiau savo meninių idėjų. 

Atviras laiškas su akvarelės meistre, dailininke, tapytoja, pedagoge Neringa Dambrauskiene apie meistrystės paslaptis, kūrybą ir kur gimsta spalvos.

Kaip Jūs nutarėte surengti parodą Jonavoje?

„Jonava yra mano gimtasis miestas. Baigiau Jonavos Janinos Miščiukaitės keturmetę meno mokyklą. Nestokojau entuziazmo: dalyvaudavau įvairiuose piešimo konkursuose. Šiame krašte esu surengusi ne vieną parodą. Didžiąją dalį savo gyvenimo pragyvenau Žeimių miestelyje ir tik paskutinius keturis metus gyvenu Zarasų rajone. Ir iš tiesų labai džiaugiausi pasukusi kūrybiniu keliu, galbūt todėl norėjosi savo pirmąją akvarelės parodą,  surengti gimtajame krašte.“

Akvarelė. Kodėl ji? 

„Nes jį lengva,  skaidri, jautri,  kaprizinga, nemėgstanti klaidų, nenuspėjama, nepasiduodanti kontrolei, švelni ...  taip,  kaip kylant saulei, eitum basa per rasą... Vanduo. Liejimas akvarele tarsi savotiškas ritualas. Todėl gamtos grožiui perteikti pasirinkau ją.  Kylantis rūkas, bundančios žemės kvapas, paukščių klegesys, kai virš galvos girdisi skambus genio kalenimas, šen ir ten, arčiau ir toliau, miške tarytum iškilmingai bumsi skambantys būgnai . Sustoji, įsiklausai, nurimsti ir visame tame ištirpsti, tavęs čia nėra ...  atsiveria durys atsakymams, nurimsta alkanas protas ir sušyla širdis. Viskas taip tikra , jautru , gilu...“ 

Kodėl toks radikalus pokytis mene – nuo aliejinės tapybos prie akvarelės liejimo? 

„Miškas keičia mane. Gamtos grožis, rytiniai rūkai virš ežero ir pelkėse prašosi tapomi, aliejus man perteikti gamtai per sunkus, norisi lengvumo, skaidrumo, švelnumo, todėl tam puikiai tiko akvarelė.“ 

Kokia tema, Jums, yra mėgstamiausia: gamta, žmogus, istoriniai faktai?

„Dabar mėgstamiausia tema gamta , miškas. Kiekvienas iš mūsų susimąstome apie gyvenimo prasmę, vis ieškom kažko, vis trūksta. Ir tik tada, kai susilieji su gamta, joje ištirpsti, tampi jos dalimi – randi pilnatvę, tu jau užpildytas. Užpildytas meile, tai būsena -  laimės būsena. Čia atrandi tikrumą, ramybę, harmoniją. Čia viskas taip tikra, natūralu, paprasta ir gilu. Randi atsakymus, kalbiesi su medžiais, juos jauti, apsikabini, nurimsta protas, atsiveria širdis ir tarsi geri viską į save. Kalbiesi su gyvūnais, paukščiais . Antys ryte su tavimi kartu maudosi, drugeliai tupia ant peties, gulbė atplaukusi pasakoja kaip prarado mažylį, išskrisdamos žiemoti visada atplaukia atsisveikinti ir aš žinau, kad tai atsisveikinimas... Dažnai verkiu , net pati nepastebiu kaip rieda ašaros, tiesiog, nuo tikrumo....Kaip bandau tai papasakoti žmonėms, jie nesiklauso arba nesupranta, todėl mano kalba dabar akvarelė.“
 

Daugelyje darbų matosi polinkis į gamtą. Drugeliai, rūkai miške, upelis... Kaip jūs atrandate įkėpimo savo darbams?

„Gyvenant darnoje su gamta, matant jos sezoninius pokyčius, šešėlius ant tako, saulės nubučiuotus pavasarinius žiedus. Ranka siekia teptuko. Viską matuoji per tapybą: va šitą grįžusi iš miško nutapysiu,  dar įdomu ar pavyks pavaizduoti rūką virš pelkės, bet ne tik jį, dar ir tylą, mano mėgstamiausią spalvą – saulėtekį, sielą virpinantį paukščių čiulbesį. Kada žiūriu į savo nulietą darbą, aš jaučiu kiek daug ten įdėta jausmų. “

Ar turite jaunimo besimokančio iš jūsų darbų? Mokinių?

„Akvarele tapau neseniai –  1,5 metų. Ir tik šiemet jau yra numatytos kelios edukacijos.“ 

Koks jūsų mėgstamiausias užsienio akvarelistas dailininkas? 

„Akvarelistė Yuko Nagayma.“

Kokius šių dienų Lietuvos menininkus pakviestumėte vakarienės?

„Kviečiu į plenerus, o ten būna ne tik vakarienės. Man svarbu ką kviečiu, svarbu žmogiškumas ir atvirumas. Šiemet Gražutės sodyboje bus jau penktasis menininkų pleneras kuriame dalyvaus : Jonas Kunickas, Romas Žmuidzinavičius, Vladimiras Nikonovas, Saulius Sabaitis, Ojaras Mašidlauskas, Raimonda Tamo, Arūnas Vilkevičius, Eglė Lipeikaitė, Vidas Cikana. Tai pleneras, kuris palieka ne tik įspūdingus darbus, bet daug juoko, šilumos, meilės, bendrystės.“

Kas buvo Jūsų tapybos mokytojas, mokytoja?

„Prieš pusantrų metų dukrą užrašinėjau į Zarasų Fausto Latėno meno mokyklą. Ten man pasakė, kad yra suaugusiųjų dailės studiją. Pagalvojau, kad tai bus palaikymas dukrai, o ir man bus įsiliejimas į Zarasų bendruomenę. Kad daug dažų nesinešioti nusipirkau akvarelės dėžutę, o ir pačiai buvo įdomu išbandyti ką nors nauja. Taip ir prasidėjo mano kelionė su Ramune Slatkevičiute - Dainiene. Į metų pabaigą atvyko akvarelistė Eglė Lileikaitė. Nežinau ar sutapimas, bet Eglė Antalieptėje nusipirko sodybą ir ten rengia plenerus. Man pasisekė arba taip pildosi svajonės, atvedusios į tavo gyvenimą dar vieną nuostabų, talentingą žmogų. Jos autentiška sodyba, kurios fragmentų yra ir mano darbuose. Ten puikiai leidžiame laiką.“

Ar galite įvardinti bent devynis savo parodoje eksponuojamų darbų-paveikslų pavadinimus?

„Miškas gyvas“, „Miškas rūke“, „Drugelis“, „Prie Samavos upės“, „Samavo ežeras“, „Tarp žemės ir dangaus“, „Miško tyla“, „Susiglauskime ir bus šilčiau“, „Aušra“... 
Vestuvės, namelis, senolė. Ar tai Jums brangūs žmonės?„Namelis , tai Eglės Lipeikaitės sodyba, ten dabar važinėju į plenerus. Vestuvės, senolė - tai Zarasų krašto praeitis iš senovinių nuotraukų.“

Papasakokite apie spalvas, momento suvokimą, nuotaiką?

„Akvarelės spalvos. Kartais stebina, kad su viena, dviem spalvomis gali tiek daug perteikti. Visiška priešingybė tapybos technika aliejui, tai buvo mano išmetimas iš komforto zonos, kai jau esi įpratusi kitaip. Kai plenero metu, piešiant gamtoje, tau nuo vėjo, saulės greitai džiūsta popierius, o nieko pataisyti tu negali, tokia visa būni tame momente, atrodo, kad dalyvauja kiekviena kūno lastelė. Viskas keičiasi, saulė yra, saulė dingo, čia buvo debesėlis, čia jo nėra, šesėliai keičia kryptį. Atrodo, kad degi visas iš vidaus  ir tik nuotraukose pastebi, kad tavo akys šviečia.“

Paveiksle moteris užsidengusi veidą arbatos stikline. Šis paveikslas – moters  paslaptis. Ar tai yra užsklanda apsauganti jautrią sielą? 

„Mergina su puodeliu - mano dukra. Jos akys, žvilgsnis toks gilus, kad tave perveria kiaurai. Norėjau užfiksuoti tą žvilgsnį. Taip auga jautrios sielos žmogeliukas.“

Parašykite, man tai, ką norite pasakyti, o aš Jūsų nepaklausiau?

„Valgau išskirtinai žalią maistą - žaliavalgė (vaisiai, daržovės, laukiniai augalai). Ir kai rytais geriu žolelių arbatą, jaučiu kaip augalai perduoda savo sukauptą informaciją. Taip pasikraunu energijos visai dienai ir nepavargstu.Turiu dar naktinį projektą, noriu apnerti medžius palei kelią, tai neriu iki 3 val. ryto:) “

Susitikimai Meno galerijoje su autoriais būna įvairūs: vieni jų – netikėti, kiti – kruopščiai planuojami. Parodos „Basa per rasą“ atidarymas (2023.05.19 d.) buvo džiugus ir širdžiai įsimintinas. Mieli jonaviečiai, apsilankykite Neringos Dambrauskienės akvarelės darbų parodoje, jos paveikslai įkvepiantys, paliekantys neišdildomą įspūdį, o jau ką kalbėti apie nuoširdų ir atvirą laišką skaitytojams. 

Paroda veiks iki 2023.06.09 d.

Renata Kuliešienė JKC 

Meno galerijos parodų kookrdinatorė