Praėjusio penktadienio vakarą Joninių slėnyje skambėjo gražiausia kino filmų muzika, kurią atliko Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento, Nacionalinės premijos laureato, maestro Gintaro Rinkevičiaus, koncerte skambėjo ir atlikėjų Evelinos Sašenko bei Jeronimo Miliaus atliekamos dainos. Šį jau į trečiąją dešimtį gyvavimo metų kopiančio – XXI – Pažaislio muzikos festivalio koncertą miesto gyventojams ir svečiams padovanojo Jonavos rajono savivaldybė. Tai – didžiulis tradicinis klasikinės muzikos populiarinimo renginys, paįvairinantis mūsų gyvenimą, graži vasaros pabaigos Jonavoje šventė. Pažaislio festivalis laikomas vienu geriausių šalyje. Jo koncertai, rengiami netradicinėje aplinkoje, pavyzdžiui, Joninių slėnyje, sukuria ypatingą atmosferą, kuri leidžia giliau panirti į muzikos gelmes, užmiršti kasdienio gyvenimo dulkes.

Tą penktadienio vakarą skaisti saulė, giedras dangus ir visa aprėpiančios muzikos dvasia lydėjo daugybę susirinkusių jonaviečių ir miesto svečių. Aukšto lygio meno išsiilgusius klausytojus Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras stebino ir džiugino išskirtine atliekamų kūrinių gausa ir įvairove. Nuostabūs atlikėjų E. Sašenko ir J. Miliaus balsai skambėjo daug toliau nei aprėpė renginio koncertinė erdvė. Girdėjome kūrinių ir dainų iš kino filmų „Gladiatorius“, „Karibų piratai“, „Rokis“, „Agentas 007“, „Žvaigždžių karai“, „Mulen ružas“ ir kt.

Pažaislio muzikos festivalis atveria klausytojų širdis ypatinga muzika, pakylėta nuotaika ir nepaprasta aura.

Jonaviečiai audringais plojimais ilgai neleido Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantams ir atlikėjams palikti lauko estrados. Padėkos žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys, LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Maestro G. Rinkevičiui, atlikėjams E. Sašenko ir J. Miliui buvo įteikta gėlių.

Muzika, kurios klausiausi generalinės repeticijos metu Joninių slėnyje, priminė išskirtinę kelionę, jos pabaigoje norėjau pakalbinti maestro G. Rinkevičių. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – malonus, nuoširdus ir paprastas žmogus – netrukus po generalinės repeticijos nulipo laipteliais nuo įrengtos lauko scenos, prisėdo šalia, ir mes pasikalbėjome.

– Gerbiamas dirigente, kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai atvykus į Jonavą?

– Geri, oras puikus. Kada buvau Jonavoje? Neprisimenu, tai buvo seniai. Rodos, važiavau į šunų parodą...

– Pereinant prie Jūsų muzikinės veiklos, būtų įdomu sužinoti, kokiems simfoniniams orkestrams esate dirigavęs ir kokiose šalyse?

– Kiekvienoje šalyje Europoje, JAV, Meksikoje, Honkonge, Tailande. Geriau paklauskite, kur esu dirigavęs, bet ne su tos šalies orkestru: esu dirigavęs Berlyno filharmonijoje, bet ne Berlyno filharmonijos simfoniniam orkestrui.

– Kuo skiriasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos simfoninio orkestro kolektyvai?

– Kiekvienas orkestras skiriasi. Šimtas žmonių, šimtas skirtingų individualybių, šimtas žmonių, pasižyminčių sava kultūra, bendravimo stiliumi, gebėjimais, troškimais. Kiekvienas ypatingas. Nėra vienodumo ar pilkos masės.

– Gal galėtumėte keliais žodžiais apibūdinti Pažaislio muzikos festivalį?

– Pažaislio muzikos festivalis vyksta jau dvidešimt pirmąjį kartą. Jis yra vienas gražiausių savo edukacija, profesionalios muzikinės kultūros puoselėjimu. Jis šviečia.

– Pasidalykite savo kaip dirigento ateities planais.

– Už šešių dienų koncertuosime Valdovų rūmuose. Repetuojame su orkestru LRT sezono pradžiai rugsėjo 23 d. Taip pat ruošiamės violončelininko Davido Geringo 70 m. jubiliejaus koncertui.

– Kaip apibūdintumėte savo kaip maestro kasdienybę?

– Dirigento gyvenime nėra ribų tarp profesijos ir gyvenimo, jie labai persipynę. Iš tiesų tai yra gera profesija: kai darbas įdomus, užmiršti poilsį.

– Vis dėlto kaip Jūs atsipalaiduojate?

– Kai pasikeičia muzikinė programa, kompozitoriai, solistai. Keičiasi istorijos, kurias reikia žinoti apie muziką.

– Tada koks paprastai būna Jūsų laisvalaikis?

– Labai padeda išvykos į gamtą, prie ežero. Mėgstu žaisti lauko tenisą. Patinka vairuoti automobilį.

– Ar turite savo mūzą?

– Ji – mano žmona.

– O talismaną?

– Ne.

– Pabaigoje norėčiau paklausti, ką perduotumėte ateities muzikų kartoms.

– Skatinčiau suvokti, kad žmogus turi tobulėti iki pat mirties ir mylėti muziką. Nuoširdžiai mylėti muziką ir jai atiduoti visą save.

Linkiu maestro G. Rinkevičiui drauge su orkestrais ir toliau džiuginti Lietuvos ir pasaulio entuziastus, turtinti muzikinę kultūrą ir uždegti daug jaunų širdžių atsiduoti muzikai.

Eitvydė PRANEVIČIENĖ