Šią mielą šeimą dažnai pastebėdavau vaikų žaidimų aikštelėje. Du nepaprastai vikrūs berniukai (juos „ganydavo“ tėtis) ir mama su kūdikiu vežimėlyje. Tokie jauni ir... trys vaikai. Vieną sekmadienio popietę toptelėjo mintis: juk tai puiki tema artėjančiai Motinos dienai. Pakalbinau, gal sutiktų pabendrauti? O bendravimas buvo labai smagus: viena akimi – į mane, likusios trys tėvų akys – į vietoje nenustygstančius sportiškus berniukus. Juoko, krykštavimo – į valias. Kadangi pasakojimas skirtas Motinos dienai, šiandien pagrindinė herojė – Agnė Šalomskė.
Meilės istorija
Pradėdama pasakojimą apie pažintį su Kęstučiu, 34-erių Agnė paskaičiuoja su juo esanti kartu jau 17 metų, lygiai pusę savo gyvenimo. O Agnės meilės istorija buvo tokia:
„Prieš 17 metų, gražų rudens vakarą, mano draugės pakvietė nueiti į vieną Jonavoje esantį barą pasėdėti. O draugės draugas pasikvietė Kęstutį. Tad bendroje kompanijoje linksmai leidome laiką. Prie staliuko priėjo nepažįstamas vaikinas, pasiūlė man pašokti, aš atsisakiau, o jis atsisakymo nepriėmė: einam šokti nors tu ką! Kęstutis atsistojo ir šypsodamasis pasakė, kad nelįstų prie jo būsimos žmonos. Mane tai prajuokino, pagalvojau, ko dar užsimanysi? Man – 17 metų, moksleivė, tokio amžiaus buvau gana kukli ir nedrąsi mergina. Kęstutis prisėdo šalia, linksmai pabendravome, paprašė telefono numerio. Grįžusi namo, iš karto gavau žinutę nuo Kęstučio. Kitą dieną paskambino ir kalbėjomės lyg būtume seni pažįstami. Klausia, ką veikiu, sakau, bulves kaime kasu, jis atsako – aš irgi. Pasirodo, kaimus skyrė tik 10 kilometrų. Tai mūsų tėvams ir močiutėms labai patiko“ (šypsosi).
Taip prasidėjo labai graži jaunų žmonių draugystė: pasimatymai, filmai kino teatre, kartu mindavo dviračius, traukdavo žvejoti. Po penkerių metų draugystės Agnė ir Kęstutis išvažiavo į Turkiją. Ten išgirdo „ar tekėsi už manęs?“, o kitais metais atšoko vestuves.
– Šiemet liepos mėnesį švęsime vienuoliktąsias vestuvių metines, plienines. Ne veltui yra posakis „tvirtas kaip plienas“, – šypsosi Agnė Šalomskė.
Laiminga žmona – laiminga šeima
Būsimą trijų vaikų mamą sužavėjo Kęstučio charakterio savybės. Nuo pažinties pradžios jai patiko, kad jis buvo mandagus, gerbiantis save ir aplinką, labai rūpestingas. Visada sakydavo tiesą, neišsisukinėjo nuo klausimų, duodavo konkrečius atsakymus. Kartais būdavo net per atviras, šypsosi Agnė, septyneriais metais vyresnis, tad labai jautėsi, jog yra subrendęs: pasitikintis savimi, žinantis, ką daro, ką gali, tvirtai siekiantis tikslų.
– Tie, kas augina vaikus, žino, kad net ir vienas vaikas kardinaliai pakeičia šeimos gyvenimą. Gimus pirmajam sūnui gyvenimas pasikeitė, bet tikrai tik į gerąją pusę, nes buvo labai lauktas. Širdyje atsirado pilnatvės jausmas, sustiprino ir į mūsų santykius atnešė dar daugiau meilės, supratingumo, rūpestingumo. Pamačiau dar kitą vyro pusę – rūpestingumą, domėjimąsi visa vaiko raida, meilę vaikui... Gerai žinome posakį „Laiminga žmona – laiminga šeima“. Tai aš esu laiminga žmona, – sako Agnė.
Abu tėvai sėkmingai dalijasi malonia šeimine našta: nėra taip, kad Agnė, kaip mama, už viską atsakinga. Abu vienodai rūpinasi vaikais, tik buities darbų mamai tenka daugiau, nes šiuo metu ji namuose, su šešių mėnesių dukrele.
– Aš matau, kad sūnums tėtis yra svarbus vyriško elgesio modelis. Jie kartu žvejoja, žaidžia ir žiūri krepšinį. Sūnūs (8-erių ir 3-ejų metų) su tėčiu gauna daugiau laisvės išbandyti savo jėgas: aukštai lipti, šokti, bėgti, aš labiau dėl to jaudinuosi, – juokiasi Agnė.
Sesės gimimas
Na prisipažinkit, kas, augindamas dvi dukras, nenori susilaukti sūnaus? O turintys du sūnus – dukters? Bet visi vieningai sutaria: svarbiausia, kad gimtų sveikas! Paprašau Agnės papasakoti istoriją apie gandro atneštą sesę.
– Visą nėštumo laikotarpį, ko laukiuosi, nežinojau, norėjau, kad tai būtų paslaptis. Gydytojos paprašiau, kad nesakytų lyties, nors vyras sužinoti ir norėjo. Nusipirkom neutralių spalvų drabužėlių, vežimėlį, lovytę ir kt. Ir štai išaušo diena, kai sužinosime: trečias sūnus bus ar dukra. Gimė dukra, mums – didžiulė staigmena ir lengvas šokas, buvo sunku patikėti. Du sūnus jau turime, o dabar gimė dukra! Kol buvau ligoninėje, prisipirkau visą krūvą mergaitiškų drabužėlių, – juokiasi prisimindama Agnė. – Sūnūs labai laukė sesės, nes abu sakė „brolį aš jau turiu“. Vyresnėlis, pirmą kartą pamatęs sesę, net apsiverkė. Labiausiai džiaugiuosi, kad jokio pavydo nė iš vieno vaiko vienas kitam nejaučiu. Kiekvienas vaikas mums – didžiausia Dievo dovana, esame labai laimingi.
Rūpestinga mama, veikli moteris
Kas turėjo reikalų Jonavos rajono savivaldybėje, tikrai pažįsta Agnę Šalomskę. Ji – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja, kompetentinga specialistė, gera vadovė. Gal kartais griežtoka? Paprašau Agnės papasakoti apie savo darbą, kokios įtakos jam turėjo motinystė.
Pasirodo, dirbti savivaldybėje nuo mažens buvo jos svajonė, nors tuo metu dar neįsivaizdavo, ką ten žmonės dirba, tiesiog atkreipdavo dėmesį į pastatą, matydavo išeinančius ir ateinančius žmones, todėl nusprendė, kad tai – labai rimta įstaiga.
– Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigos labai atsakingos, reikalaujančios daug įdirbio, kompetencijos. Esu atsakinga už savivaldybės strateginių planų rengimą ir įgyvendinimą, finansų politiką ir investicijų planavimą, projektų įgyvendinimą, bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais ir su miesto bendruomene, kt. Iš vaiko auginimo atostogų į darbą grįždavau gana anksti, tai anksti ir vėl priprasdavau prie darbo specifikos ir tempo. Vaikai noriai lankė darželį, tai leisdavo nudirbti suplanuotus darbus. Visada būsi laimingesnis, jeigu nenusiminsi ir nedejuosi dėl to, ko neturi, o džiaugsiesi tuo, ką turi. Tai aš ta linkme ir judu, turiu nuostabią šeimą ir patinkantį darbą, jeigu būsime visi sveiki, viskas bus gerai, – sako Agnė.
Veikli moteris nepasiduoda buities rutinai. Kadangi daugelį metų jaučia aistrą įvairiems namų kvapams, laisvalaikiu gamina namų kvapus ir kvepiančias žvakes. Jai tai – lyg aromaterapija, kuri padeda sukurti jaukią ir ypatingą namų atmosferą. Iš pradžių gamino sau, o dabar jais mielai apdovanoja artimuosius ir draugus.
Rasti laiko užsiimti šia veikla padeda ir trys pagalbininkės – indaplovė, skalbyklė bei džiovyklė, o likusius darbus tenka nudirbti patiems. Sūneliai labai noriai žaidžia su sesute ir ja rūpinasi.
Agnė palygina savo vaikus: sūnūs nuo pat ankstyvos kūdikystės yra nepaprastai energingi, emocingi, ambicingi, mažai miegodavo. Mėgsta bendrauti, būti dėmesio centre, dievina komplimentus, o žaisdami itin aktyviai rodo iniciatyvą ir pyksta, kai kiti vaikai nepaklūsta jų žaidimo taisyklėms. Dukrytė – ramesnė, ilgiau miega, daug juokiasi ir šypsosi, reaguoja į naujoves.
Į klausimą, ar kada galvojo, kad turės tokią didelę šeimą, Agnė atsako:
– Esu vienturtė, o Kęstutis turi dvi seseris. Visada buvome įsitikinę, kad vaikui negera augti vienam šeimoje. Na, kad patys auginsime tris vaikus, prieš santuoką tik pasvajodavome, bet, laikui bėgant, vis daugiau vietos atsiranda širdyje ir namuose. O kai jų trys, – visokių reikalų ir rūpesčių yra tris kartus daugiau. Aišku, tris kartus daugiau yra ir džiaugsmo! Mūsų namuose visada daug šurmulio, juoko, gerų emocijų, o šių emocijų mes nekeistume į nieką.
Atšilus orams visa šeima stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Vasaros savaitgaliai aktyvūs – prie ežerų, Lietuvos pajūryje. Žvejoja, lepinasi saulėje, maudosi, važinėja dviračiais, būna gamtoje. Didelis pliusas šeimai, kad kaime turi sodybą, todėl visada yra kur nuvykti. Mažieji labai mėgsta padėti gaminti maistą, o jiems šiek tiek paaugus planuoja išvykti pailsėti ir svetur. O kai Jonavoje duris atvėrė naujasis baseinas, jis tapo visos šeimos viena mėgstamiausių pramogų!
Mama – geriausia draugė
Agnė sako, kad jos ir mamos ryšys yra labai stiprus, ji – geriausia draugė. Kokius žodžius moteris skiria savo mamai Nijolei Motinos dienos proga?
– Labai norėčiau padėkoti, kad esi mano gyvenime, už tai, kad globoji ir esi tokia rūpestinga ir supratinga. Ką bedaryčiau, visada jaučiu Mamos besąlygišką meilę ir palaikymą. Kai būna sunku, prisimenu, kaip mane apkabindavai ir sakydavai, kad didžiuojiesi manimi. Ačiū, kad išmokei mylėti, – jautriai į mamą kreipiasi Agnė.
Gegužės 7-ąją minime Motinos dieną, Tėvo dieną, kuri bus birželio pirmąjį sekmadienį, sveikinimus skirsime savo tėčiams. Tad, atsisveikindama su triukšminga ir linksma šeima, užduodu Agnei paskutinį klausimą: o kaip švenčiate jūs?
– Kaip ir kasmet tradiciškai visa šeima važiuosime į sodybą pasveikinti tėvelių. Gėlių puokštė, meilės ir padėkos žodžiai, saldainiai, vakarienė ir – neįkainojamas laikas kartu!
Genovaitė NORKIENĖ
