Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos Tautinės muzikos ir šokių ansamblio „Ratilėlis“ koncertinė kelionė į Tarptautinį folkloro festivalį „Les Lumieres de Paris“ -2023 Paryžiuje (Prancūzija) 2023 m. balandžio 10-16 d.
Antros Velykų dienos labai ankstų rytą Tautinės muzikos ir šokių ansamblio „Ratilėlis“ dalyviai išvyko į ilgą kelionę, į Tarptautinį festivalį „Paryžiaus žiburiai“ Paryžiuje.
Pirmas sustojimas Vokietijos mieste Arnštate, kuriame gyveno ir kūrė kompozitorius J. S. Bachas. Nakvojome istoriniame, 400 metų skaičiuojančiame viešbutyje, kuriame taip pat lankydavosi ir J. S. Bacho šeima.
Kitą dieną pasiekėme Paryžių, kuris mus pasitiko lietingomis “džiaugsmo ašaromis“. Ir kiek džiaugsmo buvo, kai tolumoje, pro aplytą autobuso langą pamatėme įžymųjį Eifelio bokštą. Atvykę į viešbutį, susitikome su festivalio organizatoriais ir aptarėme visas kitų dienų ir festivalio detales.
Pailsėję po kelionės, kitą rytą, ruošėmės festivaliui ir visų dalyvių paradui prie Eifelio bokšto. Nušvitusi saulė ir puikus oras, prisidėjo prie šventinės visų dalyvių nuotaikos, kurie su savo šalies ir savo kolektyvo vėliavomis rikiavosi eitynėms aplink Eifelio bokštą. Vyko įspūdinga visų dalyvių fotosesija, tarpusavyje keitėmės dovanomis, darėme bendras nuotraukas. Vakare vykome į Pompidou centre esančią Saint Martin salę, kur vyko visų dalyvių pasirodymai. Dalyvavo 14 kolektyvų iš Serbijos, Gruzijos, Armenijos, Ukrainos, Ispanijos, Bolivijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Mūsų „Ratilėlio“ ansamblis pasirodė pirmasis, tad ovacijų sulaukėme labai daug. Po koncerto laukė visų dalyvių apdovanojimai įspūdingais stikliniais padėkos raštais ir atminimo dovanomis.
Kitą dieną turėjome laisvą laiką susipažinti su Paryžiumi. Ekskursiją pradėjome nuo Triumfo arkos, tada Eliziejaus laukų alėja, Konkordijos aikštė, Tiuirli sodas, įžymusis Luvras, senamiesčio gatvelės, jaukios kavinukės, prancūziškos parduotuvėlės. Vakare plaukėme apžvalgos laivu Senos upe ir dar kartą apžiūrėjome Paryžiaus įžymybes iš upės pusės.
Laikas Prancūzijos sostinėje prabėgo greitai, teko atsisveikinti su Paryžiumi ir kitos dienos ryte išvykome link Vokietijos miesto Niurnbergo. Į Niurnbergą atvykome pavakary, tad turėjome laiko pasivaikščioti po vakarėjančio senojo miesto įžymiąsias vietas – aplankėme senąjį fontaną, miesto rotušės aikštę, šv. Sebaldo bažnyčią ir aikštę, šv. Lorenzo bažnyčią, senojo miesto gynybinę sieną, siauras gatveles ir šiuolaikine parduotuvėles.
Kitą dieną vykome iki Lenkijos miesto Vroclavo. Šiame mieste apsilankėme jau antrą kartą, tad daug kas buvo jau pažįstama. Susirinkome prie miesto Rotušės ir turgaus aikštės, kurios šeštadienio vakarą buvo pilnos žmonių. Pasivaikščioję po aikštę, aplankę suvenyrų parduotuvėles ir kavinukes, patraukėme žymiąja Svidnica gatve ieškoti „Anoniminio praeivio“ skulptūrų. Be mažų nykštukų skulptūrėlių gatvėse, šis miestas garsėja ir „Anoniminio praeivio“ paminklu. Tai dailininko Jerzy Kalina 1977 m. sukurtas paminklas. Ypatinga šiose skulptūrose yra tai, kad artėjant keliui kiekvienas iš praeivių tarsi išnyksta vis giliau ir giliau po žeme. Kai kurie jų patenka į požemį, į pogrindį ir personifikuoja žmones, dingusius per neramumus, o kita dalis, priešingai – išeina iš žemės kitoje gatvės pusėje ir simbolizuoja naują gyvenimą, pergalę prieš režimą. Nors paminklo prasmės aiškinimas turi daug interpretacijų, bet jis tikrai primena praeities laikus ir mūsų keitimąsi.
Dar vieną naktį praleidę Vroclavo viešbutyje, visą dieną keliavę autobusu per Lenkiją, vakare jau galėjome apkabinti mūsų išsiilgusius artimuosius.
Kelionės organizatorė ir ansamblio „Ratilėlis“ vadovė Asta Grigaliūnienė
