Meno galerijoje atidaryta studentų piešinių paroda „Vakar, šiandien, rytoj...“, kurią sudaro dvi dalys. Viena dalis - Kauno kolegijos Menų ir Ugdymo fakulteto studentų piešiniai, kita - sukauptų ir saugomų Menų Akademijos fonde buvusių studentų darbai.
Daugelis piešinių gimę Pelėdų kalne, tarp Justino Vienažinskio pastangomis įkurtos bei pastatytos (1920-1922m.) pirmosios Lietuvoje meno mokyklos pastato sienų. Parodoje matysite iš archyvų atrinktų originalių piešinių atliktų pieštuku, kurie išliko ant pageltusio nuo laiko skudurinio popieriaus. Per šimto metų laikotarpį Meno mokyklos pastate ne kartą viena dailės švietimo įstaiga keitė kitą, bet piešimo dalykas visada buvo vienas pagrindinių visų dailės studijų programų sudėtine dalimi.
Šios parodos kuratorės - KK MUF MA piešimo studijų dalyko dėstytojos Birutė Šležienė ir Sigutė Berneckienė. Jos ne tik tyrinėjančios palikimą, bet ir piešimo meną saugojančios ateities kartoms. Lektorės 2022 m. yra išleidusios albumą, kuris vadinasi „Piešiame Pelėdų kalne“.
Parodoje eksponuojami seniausi (XX a. šešto dešimtmečio) ir naujausi (XXI a. paskutinio dešimtmečio) studentų piešiniai, kaip atspindintys piešinio raidos ir vystymosi pokyčius.
Kalbinu KK MUF MA dėstytoją- lektorę Sigutę Bronickienę:
- Ar tiesa, kad glausta piešinių ekspozicija tik iš dalies gali atspindėti studentų piešimo kaitos procesą? Ar šiandien piešimas praranda savo svarbą? Ar tebetikima jo būtinumu įsigalint skaitmeninėms technologijoms? O koks jis bus rytoj?...
- Šiandien sunku atsakyti, bet norisi tikėti, kad piešimo kaip dalyko mokymasis – svarbus žmogui, plėtojant aplinkinio pasaulio formų ir spalvų suvokimą – siekiant akies ir rankos judesių tikslumo bei tvirtumo, pastabumo ir estetinio skonio formavimosi. Galimybė piešti daiktus ir žmones pasirenkant modelius, nuotraukas, vaizduotę taip, kad jie atrodytų realistiški, naudojant pieštuką ar skaitmenines technologijas yra tikras būdas padaryti įspūdį aplinkiniams. Bet norėdami būti realistais, studentai turi suprasti šviesą ir šešėlį, proporcijas, formą, judesio fiziką, užfiksuoti akimirką, nubrėžti nykstantį tašką. Visa tai duoda studentui akademinis mokslas.
- O kaip piešimo linijos? Ar sutampa dėstytojo ir studento mokymosi linijos?
-Linija yra svarbi – be jos studentų piešiniai neatrodytų realistiški. Sutampančios linijos viena su kita skirtingomis kryptimis sukuria šešėlį, o linijų storiai labai sunki technika ir reikalauja praktikos.Kas liečia dėstytojo ir studento susikirtimo linijas, būna įvairiai. Studentams atrodo, kad dėstytojas per daug reikalauja, o iškilus sunkumams, gaunasi karikatūriškas piešinys ir nukrypstama nuo užduoties, pasirodo jog teisus buvo šalia stovintis kritikas. Tačiau labai džiaugiuosi, kada studentas turi drąsos, suplanuotus savo piešinius atlikti iki pabaigos nenukrypstant nuo sumanyto kurso. Bet visos bėdos dažniausiai užgriūva tuos studentus, kurie nebežino nei kas jie yra, nei ko nori, nei kur eina.
- Grįžkime prie parodos ekspozicijos. Prašau, prieikite prie autorių, kurie jūsų nuomone paliko didžiausią archyvinio paveldo dalį?
- Tai būtų. A. Narvygaitė (1955 m. dėstytojas R.Kalpokas), A. Filipovaitė (IV k. 1956 m. dėstytojas A. Valius), KVĖDARAUSKAS (V kl. 1957 m. dėstytojas S Ušinskas), R.Barkauskas (V kl. 1959 m. dėstytojas A. Vilimas), V.Mačiukaitė (IV kl. 1969 m.). Jaunoji karta K.Bliuvaitė (III kl. 2013 m. dėstytoja B. Šležienė), R. Bendoraitytė ( I kl. 2018 m. mano studentė) ir kt.
- Du eksponuojami piešti paveikslai asocijuojasi su Jonava, vienas primena Skarulių Šv.Onos bažnyčios rūsius, kitas išlikusį Jonavos žydų kvartalo kampinį namą esantį Kauno gatvėje. Panašu?
- Pirmojo, jūsų minėto paveikslo autorius - NEŽINOMAS, manoma ,kad tai yra „Šv. Jurgio bažnyčios interjero fragmentas (2010 m.). Tas namas paveiksle turi savo istoriją: Psichiatrinė ligoninė, Dailės akademija ...
Taigi...Laikas pašėlusiai greit bėga, o dailininkas mina vietoje be galo ilgame bėgimo take, jo darbai piešiniuose užfiksuoti šimtus metų trunkantį laikotarpį ir savo, kaip žmogaus metų pradžią ir pabaigą.
Paroda veiks iki gegužės 12 d.
Renata Kuliešienė, Parodų koordinatorė
