Saulė kasdien kyla vis aukščiau ir savo spinduliais šildo atvėsusią žemę. Kvepia pavasariu... Ne tik pamiškėse, parkuose, tačiau ir vidur miesto smagu klausytis kaip didžioji zylė savo skaidriu balseliu virpina orą – gieda pavasarinę giesmę. Gamta atgimsta ir kviečia arčiau savęs, o ją lankyti itin smagu pėsčiomis. Neskubant, nebėgant, tačiau mėgaujantis ramiai pasivaikščioti specialiai įrengtais pažintiniais takais.
Gamtiniai takai pastaruoju metu itin populiarūs. Tai rekreacinė infrastruktūra, skirta pažintiniam poilsiui, pristatanti ir atspindinti būdingas gamtos floros ir faunos vertybes, išskirtinę krašto istoriją. Pažintiniame take dažnai įrengiami stendai, informacinės rodyklės, apžvalgos aikštelės, lauko baldai, skulptūros ir kiti pažintinę paskirtį atliekantys rekreaciniai elementai.
Keliauti pažintiniais takais didelio pasiruošimo nereikia, tačiau prieš išvykstant vertėtų pasidomėti kur link keliausite. Dažniausiai iki jų galima privažiuoti automobiliu, tačiau esama ir tokių takų, kuriuos pasiekti nėra taip paprasta ir aišku. Tuomet praverčia tikslios koordinatės ar kelio aprašymas. Dauguma takelių yra iškloti medinėmis lentelėms, tačiau kartais reikia prasieiti ir paprastu žemės gruntu, kuris gali būti ir žole apžėlęs, ir šlapias po lietaus. Tad apie tinkamą avalynę vertėtų pagalvoti, nebent atsidūrę gamtoje šiltuoju metu, norėsite basomis kojomis pajausti žemės gyvybę. Taip pat svarbu pažintinio tako ilgis ir maršrutas – žiedinis ar ne? Ar pasivaikščioję prieisite pradžią, ar teks visą maršrutą žygiuoti atgal?
Pažintinius takus lankyti įdomu kiekvienu metų laiku – stebėtis visada rasime kuo. Tačiau pavasarį, kai girdisi parskridusių paukščių garsai, pirmoji žaluma dar nėra tokia vešli kaip vasarą ir todėl daugiau įdomybių galima įžvelgti, be to lengviau praeiti – keliauti ko gero labiausiai traukia. Pažintiniai takai dažnai esti teminiai. Čia jau tik nuo mūsų pačių priklauso, kas labiau domina – pelkių augalija, istorija, o gal mitologija?
Piliakalniai ir mitologija
Sirvėtos pažintinis mokomasis takas. Neperseniausiai įrengtas takas Sirvėtos regioniniame parke (Švenčionių raj.). Juo eidami pamatysime 17 senųjų lietuvių dievų ir mitologinių būtybių. Kalvotas reljefas nuveda iki pelkės, kurią pereisime įrengtu plūduriuojančiu tiltu. O netoliese jau randasi ir vienu gražiausiu Lietuvoje vadinamas Kačėniškių piliakalnis. Nuo šio piliakalnio viršaus atsiveria puiki panorama, ypač jei pasitaiko saulėtas oras. Šis, maždaug 2 km ilgio takas skamba – einant juo galima groti įrengtais paslaptingus garsus skleidžiančiais instrumentais.
Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas – tai tarsi ąžuolo šaka su trimis atšakomis: Mitologinis Žalčio takas, Gamtos takas bei Ąžuolyno atkūrimo takas. Einant Mitologiniu taku, galima susipažinti ir grožėtis skulptūromis iš medžio, vaizduojančiomis senovės lietuvių pagonių dievus ir dievaičius, istorinius ir mitologinius personažus. Gamtos tako atšaka veda pro unikalius ąžuolyno augalus, žvėrių išmintus takus ir tikrąjį medyno vaizdą, o Ąžuolyno atkūrimo takas supažindina su miškininkų darbu saugant ir atkuriant ąžuolyną. 2,2 km ilgio pažintinio tako pabaigoje lankytojus pasitinka paslaptingas Airėnų akmuo – ant šio didžiulio riedulio matomi įspausti ženklai, panašūs į runas, o šoniniame paviršiuje matyti lygiakraštis kryžius, kuris senovėje simbolizavo ugnį arba saulę.
Pūčkorių pažintinis takas. Vos keli kilometrai nuo Vilniaus centro esantis 6 km ilgio takas turi kuo nustebinti. Čia akį traukia Pūčkorių piliakalnis, saulės laikrodis, kariniai bunkeriai ir įspūdinga 65 m aukščio Pūčkorių atodanga.
Kernavės pažintinis poilsinis takas. Itin vaizdingas, su patogiomis poilsiavietėmis palei senuosius X-XI a. pilkapius vinguriuojantis takas pasakoja mūsų protėvių istoriją. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro Aukuro kalnas (piliakalnis), Mindaugo Sostas ir Lizdeikos kalnas (du priešpiliai), Pilies kalnas (papilys), papėdės gyvenvietė ir trys kapinynai.
Saidės pažintinis takas Neries regioniniame parke įrengtas palei nepakartojamo grožio Saidės upelį. Daug paslapčių gaubia netoli upelio esančią menamą šventvietę, kurioje akmenys išsidėstę ratu ir netoliese gulintį Aukuro akmenį. Keliaujant šiuo 1 km ilgio taku, galima aplankyti šalia Saidės ir Neries santakos stūksantį įspūdingų matmenų didįjį Saidės akmenį. Pažintinis takas vingiuoja pro Stirnių piliakalnį, į kurį užkopus galima pasigrožėti nuostabia panorama.
Lietuvos istorija
Nemuno kilpų pažintiniai takai. Kairiąjame Nemuno krante, pietinėje Punios šilo dalyje, šlama Kunigaikščių ąžuolų alėja, kurioje medžiai pavadinti kunigaikščių ir garsių istorinių įvykių vardais. Druskų miške palei Nemuną yra tautodailininkų skulptūromis papuoštas Atminties takas, menantis tremties laikus.
Šventosios aukštupio pažintinė trasa. Lietuvos Šveicarija vadinamame Gražutės regioniniame parke įrengta 10,5 km ilgio trasa vingiuoja palei Antalieptės marias. Ji pasakoja apie dingusius ežerus ir senųjų kaimų likimą. Viena iš įdomiausių pramogų – persikėlimas per Antalieptės marias savarankiškai valdoma pontonine perkėla.
Šauklių riedulyno pažintinis takas. Eidami juo pasijusime tarsi... tundroje. Tai – natūrali paskutinio ledynmečio suformuota 79 ha teritorija, kurioje savo pirmykštėje padėtyje gana tolygiai pasiskirstę slūgso 0,3-1 m ar net 3 m skersmens akmenys. Tarp jų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantys net 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus. Beje, pasakojamos istorijos apie šią vietovę itin intriguojančios. Sakoma, rieduliai – tai pagonių dievų akmenimis paversti švedų kariai. Pažintinis takas 2 km ilgio, turintis ir apžvalgos bokštelį.
Verkių Kalvarijų Kryžiaus kelias. 7 km ilgio Kryžiaus kelias neturi analogų visoje Europoje. XVII a., atsidėkojant Viešpačiui už pergalę prieš rusų kariuomenę, buvo nuspręsta Verkiuose įrengti Kalvarijas. Sovietmečiu 31 koplyčia buvo nugriauta ir tik Nepriklausomybės laikais koplyčios ir vartai atstatyti.
Pelkių egzotika
Mūšos tyrelio pažintinis takas. Žagarės regioniniame parke esantis 3,6 km takas yra pats ilgiausias pelkėje nutiestas lentinis takas mūsų krašte, todėl įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Pelkių ekosistema šiame telmologiniame draustinyje – itin jautri, todėl čia prašoma netriukšmauti, o einant taku nerasime nė vienos šiukšliadėžės.
Varnikų pažintinis takas. Vienas įdomiausių lankytinų objektų – Varnikų botaninio-zoologinio draustinio 3,5 km ilgio pažintinis takas, vedantis per Ilgelio pelkę ( Trakų raj.). Šis takas leidžia pamatyti gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas, suteikti lankytojams žinių apie gamtą, vietos kraštovaizdžio ypatumus, su jais susijusią žmonių veiklą.
Debesnų botaninis takas. Varnelės slėnyje, visai šalia Varnių miestelio, įrengtas 2 km botaninis takas su 12 stotelių.Tai įspūdingas augalijos ir gyvūnijos pasaulis su retomis, nykstančiomis rūšimis.
Juodlės pažintinis takas. Einant 4 km ilgio taku, galima grožėtis Juodlės ežero pelke, kertinėmis miško buveinėmis, pakilti į paukščių stebėjimo ir pelkės apžvalgos bokštelius. Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia sutinkama apie 30 paukščių rūšių. Galiausiai pasiekiamas Juodlės kalnas, iš kurio atsiveria išraiškingas kraštovaizdis.
Čepkelių mokomasis takas. Vieną vertingiausių Lietuvos natūralios gamtos kampelių su puikiu mokomuoju taku galima aplankyti tik su gidu ar gavus specialų leidimą. Keliaudami juo, pamatysime pušynais apaugusias žemynines kopas, susipažinsime su pelkių augalija, iš apžvalgos bokštelio apžvelgsime Čepkelių raisto platybes.
Amalvo pelkės pažintinis takas. Vienoje didžiausių Suvalkijos pelkių – trumpiausias pažintinis takas Lietuvoje. 121 m ilgio tako pradžioje įrengta apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria nuostabi Amalvos pelkės panorama bei tolesnis Žuvinto biosferos rezervato kraštovaizdis, kuriame yra ir kitų lankytinų objektų.
Aukštumalos pažintinis takas. Šilutės rajone Nemuno deltos regioniniu parku vinguriuojantis takas laikomas vienu gražiausių kelių pėstiesiems Lietuvoje. Daugiau nei 1 km ilgio medinis takas nutiestas vietoj ankstesnio, kadaise jungusio čia buvusius pelkinius kaimus. Šią pelkę XX a. pradžioje plačiai išnagrinėjo ir mokslinėje monografijoje aprašė garsus vokiečių pelkėtyrininkas K.A. Vėberis.
Dubravos rezervatinės apyrubės apžvalgos takas. Tai takas per pasakų girią , nes 120 ha miško plote ūkinė žmogaus veikla nevykdoma jau beveik pusšimtį metų. 1,9 km ilgio apžvalgos takas eina įdomiausiomis lankytojams vietomis: auga galiūnės, dangų remiančios pušys, ant žemės – šūsnys uraganų išvartytų medžių ir apšepusių, bespyglių, dar graudžiai stovinčių, bet jau žuvusių eglių guotai. O dalis tako, išgrįsto lentomis eina per aukštapelkės širdį: svaigiai kvepia žydintys gailiai, skurdūs berželiai mosuoja liaunomis šakomis, peržydėję švyliai barsto pelkę savo baltomis galvelėmis, rudenį noksta spanguolių uogos.
Patirtiniai takai
Anykščių šilelio basų kojų takas. Lietuvoje sparčiai populiarėja basakojų takai, t.y. atkarpos, kurias įveikti turi nusispyręs batus. Einant Anykščių šilelio basų kojų taku reikia įveikti ne tik kankorėžių, akmenukų ar smėlio atkarpas, bet ir pelkės ruožą. Be to, palei 1,2 km ilgio taką – A. Baranausko poemos “Anykščių šilelis” ištraukos.
Ilgio ežero pažintinis takas. Dalį Žemaitijos nacionaliniame parke esančio Ilgio pažintinio tako sudaro pojūčių (basakojų) takas, skirtas keliauti basomis kojomis per pelkę, birias dangas, akmenis, rąstus, buomus – iš viso 1,2 km aplink Ilgio ežerą. Jaunieji gamtos mylėtojai gali išbandyti gamtos pažinimo įrenginius „Paukščio lizdas“, „Vabalų viešbutis“, „Medžių pažinimas“, „Miško klasė“ ir kitus.
Germanto ežero pažintinis takas. Takas veda pro Lietuvos tūkstantmečio parką. Germanto ežero pakrantėje (Telšių raj.) įrengta vandens pojūčių zona, maudykla, vaikų žaidimų aikštelė. Take gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000 žingsnelių, 3 mediniai meditacijos nameliai, 5 ugnies pojūčių vietos. Take yra šaltinis.
Šilėnų pažintinis takas. Akmenimis grįstas kelias į dvarą, etnokultūrinis kaimas, kuriame prieš 200 m. pradėtos rišti verbos, Naujosios Rėvos piliakalnis, sūpuoklės poilsio aikštelėje, lietuviškų orchidėjų pelkė – visa tai galima pamatyti Neries regioninio parko, 6 km ilgio pažintiniame take.
Aistringiems gamtininkams
Kamanų mokomasis takas. Šiame Šiaurės Lietuvoje įkurtame rezervate galima lankytis tik su gidu. Tačiau yra unikali galimybė išvysti čia saugomus gyvūnus ir augalus. O nuo 30 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveria tokie pelkės vaizdai, kad nė vieno nepalieka abejingo.
Paplatelės pažintinis takas. Žemaitijos nacionaliniame parke esančiu taku bekeliaujant, prieisime tautodailininkų skulptūromis išpuoštą Sultekio tvenkinį. O pasidairę iš netolies stovinčios regyklos, ažvelgsime vaizdingą panoramą. Jei pasiseks, gal netgi išgirsime reto paukščio – didžiojo baublio - baubimą.
Žuvinto ežero gamtos takas. Žuvinto ežeras garsėja paukščių gausa, bei įvairove ir plaukiojančiomis salelėmis. Link ežero nutiestas 350 m ilgio takas veda tarp aukštų nendrių link apžvalgos bokštelio. Iš jo patogiai galima stebėti ežere gyvenančius ir migruojančius paukščius.
Kadagių slėnio pažintinis takas. Šiek tiek už Kauno, Arlaviškių botaniniame draustinyje, Kauno marių aukštame šlaite, įrengtas pažintinis 1,3 km takas. Jis vingiuoja per įspūdingo dydžio kadagyną ir atveria nuostabius vaizdus į marias. Šlaitų slėnyje gausu rečiausių augalų, o danguje galima pamatyti sklandantį jūrinį erelį.
Pažintinis takas „Barsuko ola“. Ieškant įdomybių Biržų rajone, neilgoje atkarpoje susipažinsime su unikaliu reiškiniu – smegduobėmis, susidarančiomis gruntiniam vandeniui išplovus požeminius gipso klodus. Smegduobių ten rasime net 13!
Žagarės Ozas. Tai ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Jį galima tyrinėti patogiai keliaujant 3,6 km ilgio taku. Smėlinguose šlaituose urvelius rausia vabzdžiai – būtina sustoti ir pasimėgauti smagia akimirka.
Žiegždrių geologinis takas. Jis įrengtas geologiniu požiūriu svarbioje vietoje: nuo Žiegždrių atodangos pro gamtos paminklą – Žiegždrių liepą – iki Kalniškių konglomeratų atodangos. Takas dalinai eina medžio lentelėmis, dalinai miško gruntu, 1,6 km ilgio.
Jurkiškio upelio pažintinis takas. Upelis dar vadinamas Melnyčėlės vardu. Tai vienas įdomiausių Asvejos regioninio parko gamtos objektų. Savo sraunumu ir vingiuotumu jis primena kalnų upokšnį, o dugnas nusėtas rieduliais. Vagoje guli Jurkiškio akmuo, turintis dar ir Puntuko vaiko vardą. Takas medinis ir miško žemės, 1,5 km ilgio.
Žaliasis takas. Šis pažintinis takas vingiuoja šalia Strėvos upės ir žiediniu maršrutu lankytojus veda Spindžiaus mišku (Trakų raj.). Jis jungia ne tik Strėvos įgriūvą, bet ir kitus svarbius objektus, ir padeda nepasiklysti šiose mistika dvelkiančiose apylinkėse... Vienas iš Žaliojo tako siurprizų – Šaltinių kalnelis, iš kurio trykšta net žiemą neužšąlantys šaltinėliai. Ant nedidelės kalvelės karaliauja lietuviškų orchidėjų plantacija. 8 km ilgio take taip pat surasime įspūdingus Drabužininkų pilkapius.
Karmazinų pažintinis takas. Prieš lankytojų akis atsiveria Didžioji Velniakampio kilpa su nuostabiu kraštovaizdžiu. Už Purvės rėvos – plačiausia Neries vieta, pereinama Karmazinų pilkapynu su mitologiniais akmenimis. Keliaudami 6 km ilgio taku, visada būsime miške.
Pajūrio romantika
Naglių pažintinis takas. Einant Naglių gamtiniame rezervate nutiestu 1,1 km pažintiniu taku, išvysime paslaptingą gamtos kūrinį – mirusias kopas. Tai prieš kelis šimtmečius smėliu užpustytų keturių buvusių Kuršių Nerijos kaimų vietos.
Litorinos pažintinis takas. Nepaprastai įspūdingame 3 km ilgio take, esančiame Karklėje, rasime informacijos apie geologinę pajūrio sandarą ir netipišką, Lietuvai nebūdingą mišką. Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo 15 m aukščio skardžio.
Sveikatos takai pajūryje. Žingsniuodami vienu iš trijų sveikatos takų Pajūrio regioniniame parke nuolatos galėsime pasitikrinti, kiek kalorijų jau sunaudojome. Netoli Klaipėdos įrengtą Karklės – Kalotės pajūrio miško sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai. Bendras jų ilgis – 12 km.
Sportininkų džiaugsmui
Šaltinių takas Kačerginėje. Į skirtingo ilgio trasas suskirstytas takas driekiasi per Pyplių piliakalnį, nuo kurio atsiveria žavinga Nemuno ir Nevėžio santaka.
Maironio kelias. Prie Dubysos, kur garsusis lietuvių dainius sėmėsi įkvėpimo, esantis 13 km ilgio takas su mediniu apžvalgos bokštu – netrumpas, bet labai įdomus. Tinka ir pėstiesiems ir dviratininkams.
Zackagirio pažintinis takas. Netoli Marcinkonių esantis vienas ilgiausių šalyje 13,8 km takas dovanoja išskirtinius Dzūkijos vaizdus. Galima grožėtis smėlingais upių krantais, bebrų nameliais, vėjo pustomomis kopomis, paslaptingomis pelkėmis ir dzūkiškais miškais.
Jonavos rajono perliukai
Pažintinių takų Lietuvoje išties daug ir vis įkuriami nauji. Tačiau metai ilgi, norint, galima daug aplankyti, sužinoti, pamatyti. Betgi keletą takelių mes turime ir Jonavos rajone, todėl galime pradėti keliones nuo savo krašto.
Pažintinis takas “Kopa”. Dumsių girioje (Būdų miške) yra susiformavusi viena didesnių Lietuvoje žemyninių kopų. Skurdus vietovės dirvožemis ir nuolatinė žmonių veikla suformavo unikalų, Lietuvoje ypatingai retą kraštovaizdį, būdingą tik pajūrio kopoms ir tolimųjų kraštų dykumoms. Per žemaūges, apkerpėjusias pušeles ir sausiems smėlynams būdingą augmeniją veda 2 km gamtinis pažintinis takas. Neatsitiktinai ši vieta dar vadinama "Lietuviškąja Sachara".
Vėjo supustyta (eolinė) žemyninė kopa yra 80–90 m ilgio, jos aukštis nuo papėdės – 2,5–3 m. Kopa susiformavo po ledynmečio, apytikriai prieš 10 000 metų.
Teigiama, jog tokio tipo kopos Vidurio Lietuvoje yra retos. Dumsių kopa įeina į mišku apaugusį kauburiuotą eolinių kopų masyvą ir išsiskiria tuo, kad iki pat šių laikų vėjas pusto smėlį, dėl to negali įsitvirtinti augmenija. Nurodoma, kad pustomas plotas siekia 3000 m².
“Kopos” tako įrengimo pradžioje buvo pastatyti informaciniai – mokomieji stendai su išsamiai nurodyta vietine fauna ir flora, taip pat jaukūs poilsio suoleliai ramiam pasisėdėjimui. Gaila, tačiau ir stendus, ir suolelius teko panaikinti, kadangi dėl Gaižiūnų poligono plėtros Dumsių kopa atsidūrė šio poligono teritorijoje. Tačiau unikalią vėjo pustomą kopą lankyti ir grožėtis ja leidžiama.
Lokėnėlių piliakalnio takas. Nuostabiai gražiai sutvarkytas Lokėnėlių piliakalnis, stūksantis Jonavos pašonėje, traukia lankytojus kiekvieną laisvą akimirką. Pavasarį statūs piliakalnio šlaitai dabinasi margaspalviais gėlių žiedais, lazdynų žirginiais, sprogstančiais lapuočiais medžiais. Pro išvalytas nuo menkaverčių krūmų properšas atsiveria vaizdai į tolius, aiškiai matosi priešais stūksantis Gudžionių piliakalnis. Užkopus laiptukais viršun laukia poilsio suoleliai, šakas kelia viršun didingų ąžuolų gojelis. O leidžiantis laiptais žemyn kitame piliakalnio šlaite, atsiveria nuostabūs vaizdai į Lokės upelio patvenktą tvenkinį. Įrengtas ant vandens lieptas kviečia atsikvėpti poilsio aikštelėje.
Mažųjų Žinėnų piliakalnis. Tai vieta, menanti baltų laikų šventvietę. Atėjus ūksmingon giraitėn, pasitinka aukštos, išlakiais kamienais pušys ir didingi skėstašakiai ąžuolai, maloniai nuteikia mažųjų miško giesmininkų trelės. Upės paplautame piliakalnio šlaite atsiveria 43 m aukščio skardis su puikiu vaizdu į Neries slėnį ir salas. Miško takelis veda per visą Andriuškonių atodangos ilgį šlaitu žemyn. Gamtiniu atžvilgiu tai viena įspūdingiausių vietų mūsų rajone.
Parengė Jūratė VITKAUSKAITĖ
