Vis daugiau gatvėse, pėsčiųjų takuose prasineša paspirtukai. Smagiai lekia, su vėjeliu. Pėdini neskubėdama, tik švilpt centimetro atstumu pro tave tarsi vaiduoklis. Mintiju, o jei tą akimirką netyčia žengtelėčiau jo pusėn, kas labiau nukentėtų? Mano seni kaulai ar su visu paspirtuku į skrydį pakilęs greičio mėgėjas? Brrrrr... Net šiurpas nukratė.

Todėl labiausiai man patinka tie paspirtukininkai, kurie garsiai leidžia muziką. Energingi bumčikai jau iš tolo perspėja: „Aš atriedu atidundu!“ Tada laiku spėji pasitraukti į šoną ir palieki daugiau erdvės atlekiančiam.

Vaikščiokime ir dundėkime saugiai!

Močiutė