Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

PORTRETAI. Deganti ir uždeganti kolektyvą

Antradienis, 21 March 2023 11:34 Parašė 
JVB direktorė Skirmutė Gajauskaitė JVB direktorė Skirmutė Gajauskaitė

Yra įvairių vadovų. Vieni tik komanduoja, o patys, kai nori – rimtai dirba, kai nenori – tinginiauja. Yra tokių, kurie pavaldiniams tikras pavyzdys: patys pluša iš peties, bet taip pat reikalauja ir iš savo kolektyvo. Skirmutę Gajauskaitę, Jonavos viešosios bibliotekos direktorę, priskirčiau prie pastarųjų ir dar pridėčiau vieną žodį – deganti.

Kultūros ministerijos koridoriuose sklandė gandas, kad jonavietę ruošiamasi nominuoti geriausia metų vadove, tačiau apsižiūrėta, kad ne tik Skirmutės, bet ir viso jos kolektyvo veiklos tokios įsimintinos, jog reiktų kur kas didesnio įvertinimo. Taip praėjusių metų gruodį iš Kultūros ministerijos atėjo žinia, kad Skirmutės Gajauskaitės kandidatūra teikiama Prezidentūrai.

Apdovanojimas

„Alio Jonava“ jau rašė, kad Jonavos viešosios bibliotekos (JVB) direktorei buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Vėliau, mūsų pokalbio metu, Skirmutė ne vieną kartą akcentuos, kad šį medalį ji atnešė kolektyvui, kad apdovanojimas – jų bendros veiklos rezultatas. Ir kukliai nutylės, jog ji – buvo ir yra tas lyderis, kuris „užkuria“ visą kolektyvą, skatina į darbą žvelgti kūrybiškai, nebijoti naujovių, įgyvendinti kuo daugiau kartais iš pirmo žvilgsnio gal ir beprotiškų idėjų.

Paprašius pasidalyti įspūdžiais iš šventės, Skirmutė dar ir dabar negali nuslopinti emocijų:

– Virpėjo širdis, matant tiek iškilių Lietuvos žmonių, atmosfera buvo nereali, kai apdovanojamas Lietuvos kariuomenės vadas, buvęs kultūros ministras, dabartinis Dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, kai apdovanojamas mano mylimiausias poetas Donaldas Kajokas; ašaros akyse atsirado, kai buvo kviečiamas atsiimti medalio sūnus mediko, kuris žuvo atlikdamas pareigą – gelbėdamas jaunuolius. Tikrai be galo daug emocijų, kurias išgyvenau net ir grįžusi į namus. Tas jausmas tikrai išliks ilgam, – pasakoja direktorė.

Ta emocija buvo ir socialiniuose tinkluose, kai Skirmutė parašė, jog šis medalis yra visos bibliotekos komandos darbo rezultatas.

Darbas

Nuo 2004-ųjų JVB vadovaujanti Skirmutė Gajauskaitė pripažįsta, kad, peržvelgus visus metus, tai ir buvo ėjimas link pripažinimo, nes nedirbo vien dėl to, kad dirbtum, o atliko savo pareigą su atsidavimu ir nuoširdžiai. Tą puikiai matė ir kolektyvas: jei vadovas dega darbu, taip pat ir kolektyvas turi degti.

– Man biblioteka yra namai, namai ne tik lankytojui. Svarbu, kad bibliotekoje dirbtų laimingi žmonės, nes jei jie bus laimingi, tada galės kurti gėrį ir jį atiduoti ateinantiems, – sako Skirmutė.

Direktorei svarbu, kad kolektyvas būtų pozityvus, organizuojami psichologijos seminarai, bendros kelionės, žygiai, bendros šventės.

– Galbūt todėl žmogus dirba iš širdies. O tai labai svarbu, – akcentuoja bibliotekos vadovė.

Ir JVB, ir Rimkų bibliotekoje atlikta renovacija. Tuo džiaugiasi visa bendruomenė. Biblioteka su namų kvapu, su gera aura – kas gali būti geriau? Rimkų biblioteka eina tvarios bibliotekos linkme. Tai – ir gyvūnai, ir vaistažolių lysvės, ir klubai. Vyksta tiek veiklų, kad jas sunku išvardyti.

Aktyviai dirba visi 15-ka filialų kaimo seniūnijose. Kasdien kažkas vyksta, apie renginius informuojama socialiniuose tinkluose. Įdomiausia tai, kad JVB veiklą pradeda sekti rašytojai, jie atranda JVB ir sulaukta tokių atsiliepimų: „Jūs dirbate kaip Nacionalinė biblioteka, kaip apskrities biblioteka!“

Prieš keletą metų prijungtas Atvirasis jaunimo centras (AJC), anksčiau dirbęs kiek vangokai, suaktyvintas energingosios direktorės taip įsivažiavo, kad per Jaunimo reikalų agentūrą kasmet savo veikloms gauna apie 20 000 eurų, o jaunimas AJC mielai leidžia laisvalaikį. Nes įdomu.

– Reikia surasti į darbuotojų širdį raktą, kad jie pajustų, jog gali, nors iš pradžių ir būna sunkoka, išgirdus mano reikalavimus, mano matymą, kaip turi būti toliau, o paskui sako: kaip faina! – šypsosi direktorė.

Pradėjusi vardyti visus bibliotekos gautus daugybę apdovanojimų, stabteli, sako, kad gal nereikia, nes kolektyvas dirba ne dėl jų, o žmogui.

Šiltai direktorė atsiliepia apie filialus, kuriuos meiliai vadina mažosiomis viešosiomis bibliotekomis. Jos – kultūros, švietimo, socialinės įstaigos, kadangi žmonės ateina čia ne tik dėl knygų, bet ir prasmingai praleisti laisvalaikį, pasimokyti, pabendrauti.

– Neslėpsiu, didžiuojuosi, kad iš anksčiau buvusios pilkos pelytės su akinukais išaugo kolektyvas. Ne bet koks, o – OHO! – džiaugiasi Skirmutė.

Ne tik knygų guru

Bibliotekininkės dabar ne tik knygų guru, bet ir vaidina, nestandartiškai bendrauja su įvairaus amžiaus lankytojais. Buriasi senjorai (vyriausiam per 95!), šeštadieniais į Šeimadienius su vaikučiais ateina ir mamos, ir jauni tėveliai, vis daugiau jaunimo atranda biblioteką.

Modernios JVB patalpos tampa ankštos, tad daugelis renginių persikelia į Skaityklą. Kraštotyros populiarinimas, skaitmeninis raštingumas – veiklų tiek, kad nebevarginsiu skaitytojo: viską rasite svetainėje www.jonbiblioteka.lt  ir, žinoma, feisbuke.

Direktorė gerai pažįsta savo kolektyvą, žino kiekvieno gabumus ir tai sėkmingai panaudoja: kažkas mėgsta dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kažkas – žaisti su vaikais, kitas – „draugauja“ su technologijomis. Tokio matymo rezultatas – visi dirba su užsidegimu, jausdami darbo teikiamą malonumą ir tuo dalijasi su bibliotekos lankytojais.

Daug galima prirašyti apie veiklas jonaviečių pamėgtoje Knygų terasoje, apie „kalbančią knygų lentyną“ (paspaudus mygtuką galima išgirsti ne tik informaciją, bet ir skaitomą pasaką, pan.). Gal nesumeluosiu pasakiusi, kad visas tas naujoves sėkmingai nusižiūrėjo ne vien sostinė...

– Mažais žingsneliais, bet išaugome tiek, kad pateikėme projektą Lietuvos kultūros tarybai ir dabar jau keleri metai į Jonavą atvyksta profesionalai: aktoriai, muzikantai – ir visa tai nemokamai, – sako direktorė.

Apie save

Nors buvau sumaniusi pokalbį su rubrika „Portretai“, Skirmutė Gajauskaitė, užuot kalbėjusi apie save, minties giją vis nuveda link savo kolektyvo ir jo veiklos. Vis dėlto pavyko „nuvairuoti“ link direktorės asmenybės, tad sužinau, kad jos gyvenime viskas „ėjo tvarkingai“.  Įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, baigė bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas, o suvalkietės kilmę išduoda niekur nedingusi graži lietuviška tartis. Universitetą baigė gerais pažymiais, galėjo likti Vilniuje, tačiau pasirinko Kauno apskritį. Pasižvalgė Kaune, bet, atvažiavusi į Jonavą ir susitikusi su tuomete bibliotekos direktore Jadvyga Rimdeikiene, pasijuto kaip pas mamą... Kurį laiką dirbo Metodinio skyriaus vedėja, vėliau – direktoriaus pavaduotoja.

Pomėgiai? Žinoma, knygos! Kelionės – tai vaje vaje, labai labai! Mėgsta aktyvų poilsį, nes nuo pradinės mokyklos Marijampolėje iki pat universiteto baigimo plaukiojo ir pasiekimų turėjo, bet dabar pagrindinė „priemonė“ – dviratis.

Sūnus Lukas jau suaugęs, gyvena atskirai. Skirmutė turi su juo susijusių svajonių, bet paprašė apie jas nerašyti, tai ir nerašau.

Ateityje? Norisi aplankyti daugiau šalių, žinoma, tobulėti profesinėje srityje ir ne tik.

*** *** ***

Ir vėl JVB direktorė Skirmutė Gajauskaitė prabyla apie biblioteką, kokią ją mato ateityje, kokių turi idėjų. Žvelgiu į vadovę ir mąstau: pasieks. Viską ji pasieks ir įgyvendins. Net neabejoju!

Danutė ŠUKIENĖ