Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Renginiai

2023-ieji – Aukštaitijos metai

Penktadienis, 10 March 2023 11:20 Parašė 

Aukštaitijos metai – puiki proga atkreipti dėmesį į savitas Aukštaitijos tradicijas (sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius papročius, tarmę ir patarmes), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone. 

Pirasis Aukštaitijos vardo pagarsinimas

Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje. 

Pirmasis Aukštaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje aprašytomis lietuvių ir  Ragainės komtūro Liudviko kovomis, vykusiomis apie 1294 m. Tačiau Dusburgiečio kronika buvo užbaigta tik 1326 m., o išleista tik 1679 m.

Pirmuoju reikšmingu Aukštaitijos vardo pagarsinimu tarptautinėje erdvėje reikėtų laikyti 1323-uosius metus. 1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...“. Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis. Taigi, būtent 1323-aisiais Aukštaičių žemės vardas plačiai nuskambėjo Europoje, o šiemet švenčiame šio pagarsinimo 700 metų jubiliejų. 

Aukštaitijos atmintinų metų proga atkreipiamas dėmesys, kad Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kurio raida yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu. Būtent iš šio regiono yra kilęs Mindaugas, tapęs pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu. 

Aukštaitijos metų minėjimo renginiai

Aukštaitijos atmintinais metais visos Aukštaitijos savivaldybės numatė itin daug veiklų.

Šiuos atmintinus metus pradėjo iškilmingas Aukštaitijos metų atidarymo renginys. Jis vyko vasario 24 dieną Švenčionyse kartu su Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmėmis. Aukštaitijos atmintinų metų užbaigimui numatoma Aukštaitijos etnografinio regiono problematikai skirta konferencija, paroda ir koncertas Seime. 

Metų eigoje bus surengtas ne vienas renginys, skirtas aukštaitiškos tapatybės paieškoms ir raiškai. Pavyzdžiui, konferencija „Aukštaitiškos tapatybės paieškos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje, Aukštaitijos tradicinių kapelų šventė „Prie aukštaitiškos klėtelės" Smilgiuose (Panevėžio r.), „Juozapinės aukštaitiškai" Švenčionyse, šventė „Aukštaitiošks sambars" Pakruojyje, paroda „Aukštaitiški raštai" Radviliškyje, paroda „Aukštaičių vestuvės: tradicijos kismas" Panevėžio kraštotyros muziejuje ir t.t.

Ypatingas dėmesys bus parodytas Aukštaitijos etninės muzikos perlui – sutartinėms. Tuo tikslu organizuojama Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ (organizatorius – Krekenavos kultūros centras), Respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma" (organizatorius – Jonavos r. savivaldybės kultūros centras). Biržų rajono savivaldybės iniciatyva Biržų pilies menėje bus pristatytas filmas „Biržų krašto sutartinės – nematerialaus kultūros paveldo vertybė". 

Suplanuota organizuoti inovatyvių, į jaunimą orientuotų edukacinių renginių apie Aukštaitijos nematerialųjį kultūros paveldą. Pavyzdžiui,  Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka planuoja surengti „Aukštaitiškų žodžių mugę", Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka sukurs virtualius pabėgimo kambarius Aukštaitijos etninei kultūrai pažinti, Joniškio kultūros centras žada etnožygį ir t. t. 

Ketinama įgyvendinti keletą Aukštaitijos metus įamžinančių leidybinių projektų. Biržų J. Bielinio biblioteka išleis XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės Biržų krašto buitinės kalbos žodyną. Rokiškio rajono savivaldybės iniciatyva bus sukurti nematerialiojo kultūros paveldo vertybes – keptinį alų ir kantičkinį giedojimą – pristatantys filmai.

Taip pat numatyta sukurti Aukštaitijos metų logotipą, Aukštaitijos metus anonsuojantį vaizdo klipą, skleisti informaciją apie Aukštaitijos metams skirtus renginius Aukštaitijos ir nacionalinėje žiniasklaidoje. 

Visą Aukštaitijos atmintinų metų minėjimo veiksmų planą sąrašą rasite https://ekgt.lt/media/dokumentai/naujienos/2023/Aukstaitijos%20metu%20veiksmu%20planas_patvirtintas.pdf

Sukurtas Aukštaitijos metų ženklas

 2023 m. vasario 8 d. Etninės kultūros globos tarybos laikinosios darbo grupės posėdyje patvirtintas Aukštaitijos metų ženklas. Ženklas sukurtas Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva. Ženklo autorė – grafikos dizainerė ir iliustruotoja Laimutė Varkalaitė. 

Kuriant Aukštaitijos ženklą panaudoti dviejų svarbių Aukštaitijos simbolių – žirgo ir pintinės juostos – siluetai. Jie persipina į neišardomą visumą, sujungdami laisvės, veržlumo (tai įkūnija žirgas) ir šeimos bei namų jaukumo (tai simbolizuoja juosta) idėjas.

Prasmę turi ženkle panaudotos spalvos: raudona – gyvenimas, šviesa, energija; tamsesnio tono raudona – gyvybė, branda, vaisiai; žalia – visa, kas užgimsta, auga, stiebiasi; rusva – žemė maitintoja; pilkai rusva – akmuo, nuo kurio atsispyrus viskas prasideda.

„Žirgo ir juostos dermė mena senuosius baltų mitinius įvaizdžius. Juosta – kosminio ryšio, jungties ir darnos simbolis. Nusidriekusios juostos gijos – vėjyje skriejančio žirgo karčiai ir kartu vaizdus priminimas, kad praamžiai juostos raštai sklinda už pačios juostos ribų kurdami kosminę tvarką ir darną erdvėje aplink juostos ryšėtoją. Savo ruožtu skriejantis mitinis žirgas šią darną neša visiems kaip dvasios polėkio, veržlaus kūrybiškumo įsikūnijimas“, – sako Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Jonas Vaiškūnas.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Aukštaitijos regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus Aukštaitijos metų ženklą šiais metais kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t. 

Jonavos krašto renginiai, skirti Aukštaitijos metams

Jonavos r. savivaldybės kultūros centro Krašto muziejuje jau veikia Aukštaitijos atmintiniems metams skirta paroda  „Aukštaitiškosios tapatybės ženklai tekstilėje“. Paroda veikia iki balandžio 15 d. Kovo 28 d. 17.00 val. Jonavos kultūros centras kviečia į Aukštaitijos atmintinų metų minėjimo – atidarymo renginį „Aš – aukštaitis“. Renginys vyks muziejuje. Liepos 15 d. Jonavos kultūros centras tradiciškai rengia respublikinį sutartinių festivalį „Sutarysma“. Spalio – lapkričio mėnesį muziejuje rengiama Jonavos krašto tautodailininkų darbų paroda. Taip pat laukia daugybė Jonavos kultūros centro ir jo filialų organizuojamų renginių, kurie bus plačiai viešinami.

Parengė Jonavos r. savivaldybės kultūros centro krašto muziejaus edukatorė Rasa Kulytė – Libienė pagal LR Seimo rezoliuciją ir Etninės kultūros globos tarybos informaciją.