Kovo 5-ąją vyks rajono savivaldybės tarybų ir merų rinkimai. Artėjant šiam politiniam įvykiui, aktyviau reiškiasi partijos, visuomeniniai komitetai, keliantys savo kandidatus į rajono valdžią. Vienų partijų atstovai ir pačios politinės jėgos savo asmenybes pristato specialiai rinkimams parengtuose laikraštėliuose, leidžia skrajutes, pasakojančias apie jų veiklą, kiti dalyvauja televizijos laidose ir t. t. Kaip turėtų elgtis balsavimo teisę turintis rinkėjas, kad vėliau nereikėtų reikšti nepasitenkinimo ir murmėti, jog Taryboje ir vėl nemato savo kandidato?
Sėskime ir pakalbėkime apie tai.
Stebina kandidatų drąsa
Pirmiausia, žinoma, pasidomime, kokie kandidatai įrašyti į sąrašus. Tiesa, vienų politinių jėgų sąrašai yra kuklūs, kitų – ganėtinai ilgi, keliantys susierzinimą. Tai demonstruoja pačių partijų norą parodyti savo galią – matote, kiek mūsų daug, galinčių spręsti rajono problemas!
Ar tai tiesa?
Jonava – nedidelis rajonas, tad daugelį kandidatų daugiau ar mažiau pažįstame, žinome jų dalyvavimą viešajame gyvenime, o svarbiausia – suvokiame, kad kai kurių ėjimas į valdžią tėra tik noras pasipuikuoti ir gauti šlovės žiupsnelį. Tad stebina gerai žinomų, daug nuveikusių, duodančių naudos rajonui ir pelnytai vertinamų ne tik savame krašte, bet ir Lietuvoje žmonių pavardės, įrašytos ne į pirmą dešimtuką, tačiau kur kas toliau. Matyt, jų įžvalgumas, sprendžiant sudėtingus klausimus, yra tiesiog neparankus. O gal tokį sąrašų sudarymą nulėmė kitos aplinkybės? Taip nusprendė partijos.
Tačiau glumina kandidatuojančių žmonių nepamatuota drąsa bei pervertintas pasitikėjimas savo turimomis žiniomis ir ateities perspektyva. Tačiau yra taip, kaip yra.
Sąrašuose aptinkame pilkų, nepatyrusių ir supratimo apie politinę veiklą neturinčių asmenybių pavardes. Vargu bau, ar įmanoma didelę politinę patirtį ir problemų suvokimą turintį kandidatą lyginti su tuo, kuris, apart savo kiemo, nieko daugiau nemato. Neįmanoma. Nepakanka sužibėti viename renginyje, kad objektyviai galėtumei įvertinti savo galimybes ir išsakyti tvirtą nuomonę savivaldybės tarybos komitete ar posėdyje. Politikas privalo mąstyti, o ne nuolankiai paklusti nurodymams ir spaudyti mygtukus.
Tai ir norisi paklausti tų „pilkųjų“ kandidatų, panorusių dirbti visiems rajono žmonėms, ar jie tikrai jaučiasi stiprūs ir kompetentingi užimti vietas rajono Taryboje? Jeigu taip, tada atleiskite už abejojimą.
Tiesa, rinkėjas, atėjęs į balsavimo apylinkę, gali reitinguoti kandidatuojančiuosius – turi teisę įrašyti į biuletenius numerius tų kandidatų, kuriais pasitiki ir kurie tikrai be priekaištų atstovaus jų interesams. Taigi net ir tas, kuris sąraše yra toli, rinkėjų valia gali būti išrinktas į rajono valdžią.
Abejingumui vietos negali būti
Kaip sakoma, viskas yra rinkėjų rankose. Bet tik tada, kai balsavimo teisę turintys asmenys aktyviai dalyvauja šiame politiniame procese.
Mūsų rajone balsavimas vyksta gana vangiai. Pavyzdžiui, 2015-aisiais vykusiuose rinkimuose į rajono savivaldybės tarybą dalyvavo tik 46 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų. 2019 m. rinkimuose procentas buvo dar mažesnis – prie balsadėžių atėjo tik 41 proc. Nė 40 proc. balsuotojai nesudarė dar ankstesniuose savivaldybių tarybų rinkimuose – balsuoti atėjo tik 37 proc. sąrašuose esančių rinkėjų.
Pasiremkime konkrečiais pavyzdžiais. Jonavos rajone aktyviausiai balsavo Lakštingalų, Bibliotekos, Rimkų apylinkėms priklausantys gyventojai – čia savo nuomonę išreiškė apie pusė piliečių.
Susimąstyti reikėtų kai kurių seniūnijų gyventojams. Štai praėjusių rinkimų metu (2019 m.) Užusalių krašte iš per 2000 esančių rinkėjų savo nuomonę išreiškė tik pustrečio šimto žmonių. Itin vangiai politinį procesą vertino ir rukliečiai – rinkimuose dalyvavusiųjų skaičius pasiekė tik 470 iš beveik 1700 sąrašuose esančių gyventojų. Rinkimai nesudomino ir Bukonių, Liepių, kai kurių kitų kaimo seniūnijų gyventojų.
Kito varianto nėra
Tokia žmonių pozicija kelia nerimą ir dėl ateinančių rinkimų kovo 5-ąją, kada rinksime ne tik rajono valdžią, bet ir merą. Tik pamąstykime: jeigu tik geras trečdalis balsavimo teisę turinčių piliečių išrinks rajono Tarybą, tai naujoji valdžia turėtų atstovauti tik tiems, kurie atėjo balsuoti. Bet taip negali būti, todėl labai svarbu dalyvauti rinkimuose ir taip išreikšti savo pilietiškumą. Kito varianto nėra.
Taigi visi, kurie nori teigiamų pokyčių tiek kaime, tiek mieste, kuriems svarbios savivaldybės pavaldume esančių visų institucijų teikiamos paslaugos, privalo ateiti į rinkimų balsavimo apylinkes ir įteikti Tarybos nario mandatą tiems, kurie to verti.
Taigi tas, kuris neatidavė savo balso už vieną ar kitą kandidatą, nedalyvavo mero rinkimuose, ateityje turėtų nedrįsti kaltinti rajono Tarybos dėl netinkamų sprendimų ar kreiptis pagalbos, pvz., į Socialinės paramos skyrių. Tokia filosofija turėtų įgyti konkretų pavidalą, gal tuomet rinkėjai būtų aktyvesni.
Tiesa, rinkėjų aktyvumas įgytų didesnį pagreitį, jeigu piliečiai turėtų galimybę rinkti asmenybes ne partiniu principu, t.y. ne balsuodami už tam tikrą politinę jėgą, bet atiduoti balsus už asmenybes. Deja, kol kas tai tėra tik utopija.
Dabar pats metas apsispręsti, kam norime įteikti Tarybos nario mandatą, nepamirškime reitinguoti kandidatus, bet svarbiausia – ateikime į rinkimų apylinkes. Tokia turi būti kiekvieno, sulaukusio 18 metų asmens pilietinė pozicija. Nuo rinkimų rezultatų priklausys ir kiekvienos šeimos ateitis.
Vitas JARULIS
