
„Čia – šis bei tas iš mano darbelių. Tarsi kokia retrospektyva. Ir labai ankstyvų, dar jaunystės laikų, nelabai senų ir paskutinių metų. Taip pat iš buvusių parodų ir plenerų. Portretai su pastele, moterų aktai. Tai lyg savotiškas archyvas, niekuo nenustebinsiu, tik gal priminsiu koks buvau, esu ir būsiu“ . Vytautas Butas.
Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta V. Buto (g. 1956 m.) paroda. Salėje eksponuojama 50 įprasto, nestandartinio ir itin didelio formato darbų. Aliejine tapyba: „Vilniaus kiemeliais“, „Užupis“, „Vilniaus senamiesčio gatvelė“, „Gaono gatvės bromas“. Dailininko autoportretai atlikti pastelėmis (sausa, akvareline, aliejine), pieštukais: „Autoportretais 1973, 1992 m,2022 m.“ Atskiras kampas skirtas dailininko draugų portretams: Virgis, Rimgaudas, Barmne Sonata, Aidaras, Vilius ir kt.
Iš įdomių drobių galima išskirti aktus: „Gulinti“, „Priklaupus“, „Šventė“. Tai lyg gyvenanti moteris akvarelėje, o akvarele gyvenanti su dailininku. Moterys be veidų, lyg vengtų akių kontakto ar atskleisti savo likimą ir vienatvę... Palinkėkime dailininkui drąsos surengti vien akto žanro kūrinių parodą.
Žaviuosi V. Buto aktų lengvumu, nenuspėjamumu, paslaptingu santykiu tiesos ir modelio (akto pozuotojos) išgryninimo. Parodoje yra darbai, kuriuose vaizduojami abstraktūs peizažai, mėgstami urbanistiniai ir marinistiniai žanrai: „Kurėnai Nidoje“, „Miško proskyna“. Labai įdomios spalvos, kurios lemia paveikslo turinį ir nuotaiką.
Baigdama noriu pasakyti, kad V.Buto kūryba yra nuosekli, pagrindas – žmogaus ir gamtos vienybė, išėjusio ir išeinančio kaimo vaizdai. Dailininkas nėra pastovumo vergas, metams bėgant, keičiasi motyvai, nors yra siužetų užsilikusių nuo jaunystės, tik jau požiūris į daiktus kitas.
V. Buto paroda „Tapyba ir piešiniai“ veiks iki vasario mėn. 3 d.
Renata Kuliešienė JKC parodų koordinatorė