Baigėsi 25-ieji nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) metai. Preliminariais NMI duomenimis, miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., o juose sukaupta gyvų medžių biomasė – net trečdaliu (22 proc.). Tai rodo, kad gyvų medžių kasmet medynuose turime 1 proc. daugiau nei buvo prieš metus.
Inventorizacijos metu nustatomi svarbiausi medynų rodikliai – rūšys, būklė, skersmuo, ardai (sluoksniai), aukštis, tūris, prieaugiai, žuvimas ir kiti. Vertinami ir pažeidimai – pavadinimas, šaltinis, vieta, intensyvumas. Taip pat įvertinami ir kontroliuojami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plitimas, dirvožemio bei kiti rodikliai. Iš viso matuojama virš 100 rodiklių.
Šie tikslūs, tarptautiniu lygiu pripažinti NMI miško matavimai rodo, jog ketvirtadalis šio kaupimo „nusėda“ apsauginiuose miškuose ir net trys ketvirčiai – ūkiniuose. Kadangi kirtimų apimtys tesiekia tik pusę viso prieaugio, gandas, kad iškirsime visus miškus yra iš piršto laužtas.
Ko gero, tūlas pilietis norėtų žinoti, kas dedasi už miško ribų, kur medžiai nėra taip akylai saugomi? NMI turi atsakymus. Daugiausiai medžių ne miške randama pievose – apie 2,8 proc. skaičiuojant nuo miško biomasės. Dar 1,4 proc. auga užstatytose teritorijose. Iš viso, už miško ribų auga apie 5 proc. medžių (skaičiuojant nuo miško) ir jų kiekis nemažėja – šių medžių biomasės kiekis kasmet didėja 3–4 proc.
Peršasi išvada – deguonies turėsime kasmet vis daugiau. Tačiau to nebus, jei miškai nebus tvarkomi. Mokslas jau yra įrodęs, kad miškai ir biologinė įvairovė juose vystosi daug geriau kai jie yra tvarkomi, nei kai yra palikti likimo valiai. Medienos prieaugis netvarkomuose miškuose lėtėja, skurdesnė tampa jų rūšinė sudėtis, lėtėja anglies kaupimo tempai ir miškai pamažu tampa sunkiai praeinamais brūzgynais.
Kaip tokį neigiamą pavyzdį medynų našumo prasme galima paminėti Dubravos rezervatinėje apyrubėje daugiau nei penkis dešimtmečius augantį žmogaus neliečiamą mišką. Per tuos metus čia tik kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjavartos, susidarė sąlygos medžių kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas kenkėjų plitimas rezervate neigiamai paveikė aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Dėl šių priežasčių 1993–1997 metais visame Dubravos miške žuvo apie trečdalis eglynų.
Be to, apyrubėje vyksta ūkininkaujamuose miškuose nepageidaujama apaugusių medynų plotų kaita krūmynais, lazdynynais. Atrankinių matavimų duomenimis, kasmet prarandamas apie 1 proc. medynų plotas. Tai, savo ruožtu, dar labiau pablogina prieaugio balansą.
Siekiant geriau panaudoti miškus klimato kaitai švelninti, privalome didinti miškų produktyvumą, siekti tolygios medynų amžiaus klasių struktūros, didinti medynų tvarumą, formuoti tinkamos rūšinės sudėties ir tankumo medynus ankstyvame amžiuje.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Galerija iš K2: NULL
Vaizdo įrašas iš K2: NULL
