Paskelbtas Miesto naujienos

Blogį išprovokuoja iškreipta teisių ir pareigų realybė

Antradienis, 06 December 2022 11:13 Parašė 

Smurto atvejis Ruklos Jono Stanislausko mokykloje-daugiafunkciame centre, įvykęs rugsėjo pabaigoje, ne tik sujudino institucijas, atsakingas už šią darbo sritį, bet ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Tačiau, net ir po įvairių atsiliepimų socialiniuose tinkluose, televizijos kanaluose, patyčios ir smurtavimai nesiliauja. Kaip išvengti tokių skaudžių atvejų, kalbėjomės su Jonavos rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Violeta Kolesnikiene, vyriausiąja specialiste Danguole Deikiene bei Socialinių paslaugų centro vadove Valentina Demidenko, savo įžvalgomis pasidalijo psichologės Fausta Cikanavičienė ir Jūratė Beniulienė.

Tylus laukimas(?)

Skaitytojams primename, kad rugsėjo 27 d. Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje vienuolikametis moksleivis sumušė pora metų vyresnę mergaitę. Nukentėjusiajai prireikė gydymo, nepilnametė išgyveno moralinį pažeminimą, patyrė fizinį skausmą.

Po šio įvykio socialinius tinklus užpildė siaubą keliantys pranešimai, esą Rukloje vaikai ne tik smurtauja prieš bendraamžius, bet ir užpuldinėja suaugusius žmones – atiminėja pinigus, traukia raktus iš kišenių, braunasi į butus pas garbaus amžiaus močiutes ir t. t. Žinučių autorių nuomone, į tokius atvejus jokios institucijos nekreipia dėmesio ir neatlieka prevencinio darbo, kuris joms priklauso. Anot jų, aktyvi veikla prasideda tada, kai į kiemą ateina nelaimė. Tačiau net ir po skausmingo atvejo kai kurios prevencinę veiklą turinčios vykdyti įstaigos prabyla būsimuoju laiku – pasidomėsime, bendrausime, rekomenduosime ir t. t.

Skaitytojams gali pasirodyti, kad tarsi laukiama, kol įvyks bėda. „Plaukti pasroviui“ yra gana pavojinga – reikia veikti kiekvieną dieną. Visi supranta, kad tvarkingai susegti dokumentai, įrašai kortelėse tėra teorija, labai nutolusi nuo praktikos. Galima tik spėlioti, ar iki pastarojo smurto tikrai buvo sklandus visų institucijų bendradarbiavimas, ar nebuvo nuo viešumos slepiami negatyvūs atvejai ir pan.   Jonaviečiai dar nepamiršo prieš kelerius metus rezonansinio įvykio, kuomet moksleivė, nebeištvėrusi bendramokslių patyčių, pasitraukė iš gyvenimo. Tada, siekiant užbėgti smurto ir patyčių atvejams tarp nepilnamečių, Lietuvoje buvo peržiūrėtos ir sugriežtintos prevencinės veiklos taisyklės, įkurta naujų komisijų ir pan. O per pastarąjį dešimtmetį išryškėjo viena svarbi detalė: tiek mokykloje, tiek namuose ėmė dominuoti nepilnamečių teisės, už širmos paliekant jų pareigas.     

Krizinė situacija

Tėvai, išleisdami atžalą į mokyklą, viliasi, kad namo jis sugrįš linksmas ir sveikas – nei sužalotas, nei kitą sužalojęs. Todėl tokie atvejai, koks atsitiko Rukloje rugsėjo pabaigoje, yra smerktini ir jokio pateisinimo neturi. Paaiškėjus tokiam žiauriam berniuko elgesiui, šeimos atžaloms buvo suteiktas laikinas prieglobstis kitoje aplinkoje.  Įvykis sukrėtė ne tik nukentėjusios mergaitės artimuosius, bet ir visą įstaigos pedagogų bendruomenę. Mokykla sulaukė įvairios žiniasklaidos atstovų, tarp kurių buvo ir tokių, kurie, mokytojų nuomone, „atvyko ne aiškintis situacijos, bet žeminti pedagogus ir didinti įtampą“.

Kaip teigė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, „susidarė krizinė situacija, kurią sukėlė neeilinis įvykis, sukrėtęs pedagogų kolektyvą ir išmušęs iš įprasto gyvenimo vėžių“. Anot V. Kolesnikienės, nepakako vietos specialistų pokalbių su mokytojais, teko kreiptis į Krizių įveikimo centrą, kad mokyklos bendruomenei būtų suteikta kvalifikuota pagalba, galinti  sumažinti darbuotojų emocinę būseną.         

Skyriaus vedėja pabrėžė, kad mokyklose vykdoma nemažai prevencinių programų, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurto ar patyčių atvejams. Tai gali būti socialinio ir emocinio ugdymo, patyčių prevencijos, vaiko emocijų išraiškos kontrolės ugdymo, kitos, įstaigai reikalingos programos, pastebėti negatyvūs reiškiniai svarstomi Mokyklos vaiko gerovės komisijoje, psichologinę pagalbą teikia įstaigose dirbančios psichologės. Deja, konfliktų vis tiek pasitaiko.

Vaiko gerovės komisija

Apie didesnes ir skaudesnes konfliktines situacijas Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija (VGK) sužino tada, kai į ją kreipiamasi, siekiant paskirti pažeidėjui minimalios arba vidutinės priežiūros priemones. Kas tai yra?

Vyriausioji specialistė D. Deikienė akcentavo, kad Vaiko minimalios priežiūros skyrimo pagrindu laikomi atvejai, kai asmenys padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiklą, tačiau jos padarymo metu nebuvo sulaukę Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. „Gavusi tokį prašymą VGK rekomenduoja mokiniams mokytis pagal privalomojo švietimo programas, lankytis pas švietimo pagalbą teikiančius specialistus, dalyvauti neformaliojo ugdymo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama teigiamai paveikti vaiko elgesį, gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei kitų įpročių ir potraukių sutrikimų. Didžiausia skirta minimalios priežiūros priemonių vykdymo trukmė yra nuo septynių iki 12 mėnesių“, – aiškino pašnekovė ir pridūrė, kad kompleksinė pagalba teikiama ir tokio vaiko šeimai.

Pavyzdžiui, 2021-aisiais Savivaldybės administracijos direktoriui pateikti 28 prašymai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo. 27 prašymai gauti iš teritorinės policijos įstaigų, o vienu atveju pagalbos paprašė nepilnamečio tėvai.

Nepavykus pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, Savivaldybės administracijos direktoriui pateikti septyni prašymai dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo. Griežtesnės priemonės vykdymo termino trukmė – iki šešių mėnesių.

„Dažniausiai kreipėsi teritorinė policijos įstaiga, vienu atveju dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo – Vaikų socializacijos centras“, – supažindino D. Deikienė.

Agresyvaus elgesio priežastys

Pastebėjus pasikeitusią moksleivio būseną – liūdesį ar užsisklendimą, pasitaikančius nevaldomus pykčio priepuolius ir t. t., pagalbą gali suteikti psichologai. Kaip teigė SPC specialistai, sudėtingiausias yra paauglystės etapas. Tad konfliktines situacijas tarp mokinių visose Lietuvos mokyklose įstaigos darbuotojai įvardijo kaip  normalų ir ganėtinai dažną reiškinį. Anot jų, konfliktai yra neišvengiami, tik svarbu juos gebėti tinkamai spręsti bei valdyti.

„Paauglių rodomas agresyvus elgesys – tai emocinė  iškrova, netinkamas emocijų reguliavimas. Priežastis tokiam elgesiui pasireikšti gali būti ne viena – ilgalaikis neigiamų emocijų užslopinimas, prasti santykiai tarp šeimos narių, ankstyvosios neigiamos patirtys, susijusios su netinkamu prieraišumu, dėmesio stoka, kitų šeimos narių priklausomybės ir kt. Sisteminį chuliganišką, agresyvų elgesį lemiančių priežasčių yra daug. Pradedant nuo paauglystės raidos etapo ypatumų iki aplinkos, kurioje augame, elgesio modelių, auklėjimo stilių, vertybių ir taip toliau“, – atkreipė dėmesį F. Cikanavičienė.

Ji pabrėžė, kad ankstyvoji paauglystė (10–14 metų) pasižymi stipriu poreikiu prisitaikyti prie bendraamžių, būti pripažintam, įgyti savo teises, statusą grupėje „Tai gali būti ir teigiamo elgesio, ir nukrypimų nuo normos, ir konfliktų, ir netgi nusikaltimų psichologinis pagrindas. Konflikto metu paaugliai siekia pergalės efekto, negalvodami apie pasekmes“, – patirtimi dalijosi psichologė.

Anot jos, kaip paauglys pasirinks spręsti konfliktus, priklauso nuo įvairių veiksnių, bet didžiausią įtaką turi šeima ir aplinka, kurioje užaugo. „Labai dažnai tėveliai net nesuvokia, kad jie – geriausias pavyzdys savo atžaloms. Tenka matyti, kaip tėtis didžiuojasi mažamečiu sūnumi, kuris sprendžia konfliktus kumščiais. Toks elgesys yra pastiprinamas ir tampa normaliu smurtiniu elgesio modeliu“– pridūrė ji.

Psichologo paslaugos

Visų pašnekovių teigimu, konfliktų bei smurto atvejų pasitaiko visose mokyklose ar už jų ribų, tad paauglio išpuolis prieš mergaitę Rukloje nėra vienintelis per pastaruosius kelerius metus.

Atsižvelgiant į tai, kad konfliktinės situacijos privačiose ir viešose erdvėse yra dažnos, tai ir jų sprendimas yra visų suinteresuotų šalių, institucijų atsakomybės klausimas. Jonavos r. SPC specialistai  konfliktines situacijas stengiasi spręsti savo kompetencijų ribose. Jei incidentas įvyko mokykloje ir šeima negauna SPC paslaugų, tai pagalbą užtikrina  mokykla, policija, vaikų teisių tarnyba ar kitos institucijos. Šeimai, gaunančiai SPC paslaugas, užtikrinant pagalbą, bendradarbiaujama su mokykla, policija  ir kitomis institucijomis. Taip kartu siekiama suteikti kompleksinę pagalbą konflikto dalyviams bei garantuoti pakartotinų smurto atvejų prevenciją.

„Jonavos rajono socialinių paslaugų centras yra socialinė įstaiga, kurioje psichologo paslaugos yra teikiamos suaugusiems šeimos nariams. Psichologinė pagalba vaikams Jonavos rajone yra teikiama ugdymo įstaigose, Švietimo pagalbos tarnybos Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Pirminės sveikatos priežiūros Psichikos sveikatos centre bei Visuomenės sveikatos biure, – atkreipė dėmesį V. Demidenko. – Deja, ne visada šios paslaugos pageidauja klientai. Šeimoms psichologinė pagalba teikiama atsižvelgiant į kiekvienos šeimos narių individualius poreikius. Jei šeimai yra taikoma Atvejo vadyba,  jai visada teikiama kompleksinė pagalba – kai greta socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, mediatoriaus, priklausomybių konsultanto ir kitų specialistų tikslinių konsultacijų, teikiama psichologo pagalba individualiai arba visiems šeimos nariams. Daugumai šeimų, kurioms taikoma Atvejo vadyba, yra teikiama psichologinė pagalba.“

Grįžtamasis ryšys

Teikiant psichologinę pagalbą šeimoms, grįžtamasis ryšys priklauso nuo paties asmens sąmoningumo lygio, vidinės motyvacijos ir asmeninės atsakomybės už savo pasirinkimus.

Pašnekovės, turinčios ilgametę psichologinio konsultavimo patirtį, atkreipė dėmesį, kad pasiekti teigiamą grįžtamąjį ryšį sunku, o kartais net neįmanoma, jei klientas  turi priklausomybių. Tokiems klientams rekomenduojamos priklausomybių konsultanto paslaugos. Pasiekti teigiamų rezultatų lengviau tada, kai visa šeima yra motyvuota priimti pagalbą, įsitraukti atsakingai į procesą ir siekti pokyčių. Deja, labai dažnai psichologo konsultacijos teikiamos tik vaikui, nes tėveliai dirba ir neturi laiko (arba nenori) lankytis konsultacijose. „Kadangi  psichologinė pagalba yra ilgalaikis procesas, vaikai, paaugliai nepajėgūs pasikeisti be suaugusiųjų pagalbos, todėl labai dažnai psichologinė, socialinė pagalba gali neduoti jokio pokyčio ar teigiamo rezultato“, – priminė J. Beniulienė.

Neigiamo fono įtaka

Kaip ir minėjo psichologijos specialistės, smurto ar patyčių atvejus formuoja ne tik šeima, bet ir aplinka. Šiandieniai paaugliai turima informacija pranoksta suaugusiuosius – jie žiūri ne tik televizijos laidas, bet ir patys aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, apie kuriuos tėvai net nežino. Todėl teigti, kad jiems nedaro įtakos visoje Lietuvoje vykstantys įvykiai, būtų pernelyg drąsu.

Toli gręžiotis nereikia. Ne kartą girdėjome apie mobingo atvejus kai kuriose įstaigose, neseniai kilo skandalas tarp politikų ir itin aukštas pareigas užimančių pareigūnų. Apsisvaidymas „karštomis bulvėmis“ nėra nei garbė, nei pavyzdys Lietuvos bendruomenei. Juolab kai  suaugusieji, girdint paaugliams, aptarinėja situacijas ir negaili kritikos vienai ar kitai pusei.     

„Manau, kad visose gyvenimo srityse pergalę švenčia tas, kuris žiūri tik savo interesų, yra stipresnis, rodo savo galią, nors žino, kad yra neteisus. Tą pastebime ir visos šalies įvykių fone, kai aukšti valdžios veikėjai televizijos ekranuose pliekia ir žemina vieni kitus. Paaugliams tokie reginiai patinka ir neretai tampa patraukliu pavyzdžiu. O blogiausia – moksleivių teisės yra daug platesnės negu mokytojų, kurie nebegali nei griežtesnio žodžio pasakyti, nei iš pamokos išvaryti – juk neklaužada pasiskųs „valdžiai“, ir pedagogas, nė kiek neabejoju, sulauks nemalonumų. O kur mokinių pareigos? Baisu klausytis, kai net ir gimdytojai nebegali griežčiau savo nepaklusnaus vaiko nubausti, nes bemat taps pažeidėjais, gal net bus atimti vaikai...  Kol tarp teisių ir pareigų neįsivyraus pusiausvyra, tol negatyvių atvejų neišvengsime“, – mintimis dalijosi Jonavoje dirbanti pedagogė, prašiusi neskelbti jos pavardės.

Irena BŪTĖNAITĖ