Š. m. spalio 4 d. įvyko baigiamasis Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotas projekto „Šiaudinis sodas – amžinas variklis“ renginys. Projekto tikslas – skatinti rajono mokytojus, moksleivius, krašto bendruomenių narius nuosekliai pažinti ir vertinti unikalius paprotinės liaudies dailės kūrinius, integruojant etninės kultūros veiklas į formalaus ir neformalaus ugdymo procesą, perimant pynimo technologijas iš patyrusių sertifikuotų amatininkų.
Siekta aktualizuoti tradiciją
Projektu „Šiaudinis sodas – amžinas variklis“ buvo siekiama saugoti, skatinti bei populiarinti šiaudinių sodų pynimo tradiciją, įtraukiant Jonavos r. moksleivius, mokytojus, sertifikuotus amatininkus bei aktyvias krašto bendruomenes.
Projekto metu buvo siekiama plėtoti Jonavos rajono mokyklų, seniūnijų, tautodailininkų bei muziejininkų dialogą, vykdant paveldo sklaidą bendruomenėse, skatinant sąmoningai pažinti ir vertinti liaudies dailės kūrinius, stiprinant bendruomenių narių vietos tapatumo jausmą.
Projekto metu fiksuota sodų pynimo tradicija Jonavos krašte. Remiantis sukaupta etnografine medžiaga parengtas video siužetas / pasakojimas, kuris bus demonstruojamas edukacinių užsiėmimų metu. Remiantis tautosakiniais ir etnografiniais šaltiniais, buvo norima išryškinti apeiginę ir sakralinę sodo vertę tradicinėje kultūroje.
Projekto veiklomis buvo siekiama aktualizuoti šiaudinių sodų pynimo tradiciją mokyklose, bendruomenėse, pritaikant liaudies dailės dirbinius šiandienos poreikiams, modernioms erdvėms. Taip pat buvo norima įveiklinti renovuotas muziejaus patalpas, turtinant, inovuojant mokymo (-si) aplinkas bei įrengiant nuolatines ekspozicijas.
Mokė patyrę meistrai
Nuo kovo 15 d. iki liepos 1 d. muziejuje buvo eksponuota Vilniaus etninės kultūros centro ir asociacijos „Dangaus sodai“ parengta respublikinė paroda „Sodų sakmės“, kuria buvo siekta įkvėpti, sužadinti projekto dalyvių domėjimąsi tradicinėmis pynimo technologijomis bei sodų panaudojimo galimybėmis moderniame interjere. Muziejaus erdves papuošė 62 šiaudiniai sodai, sukurti 32 rišėjų iš įvairių Lietuvos regionų.
Skatinant gyvosios tradicijos sklaidą Krašto muziejuje gegužės – rugsėjo mėnesiais surengta 17 kūrybinių dirbtuvių „Šiaudinių paukščių pynimas“, „Šiaudinių sodų pynimas“, „Apskritasis pynimas šiaudelių: burbuolė, plaukų segė“, „Plokštelinis pynimas. Skrybėlinės pynės: lygioji paprastoji, dekoratyvinė, snapuotinė“. Dirbtuves vedė senojo pynimo amato puoselėtojai Julija Šlajienė, Artūras Narkevičius, Kornelija Lopetienė. Projekto dalyviai turėjo galimybę tobulinti ir tradicinio dainavimo įgūdžius kūrybinėse dirbtuvėse „Sodo derėjimo dainos“, kurias vedė etnomuzikologė, etnologijos dr. Toma Grašytė – Jegelevičienė.
Sodai sukūrė ypatingą sakralią erdvę
Respublikinio šiaudinių sodų pynėjų plenero „Mūsų sodas yr ne dykas“ metu nupinti septyni šiaudiniai sodai praturtino edukacinės klasės interjerą.
Rugpjūčio 17 – 19 d. muziejuje sodus pynė garsūs sertifikuoti amatininkai iš Vilniaus, Vilkijos, Merkinės ir Jonavos. Jų darbai jau kelis dešimtmečius eksponuojami respublikinėse parodose, o sodų fotografijos puošia paprotinės liaudies dailės leidinius. Pleneras buvo atviras visuomenei. Jo metu buvo surengti 4 kūrybiniai susitikimai – dirbtuvės projekto dalyviams ir svečiams.
Šiaudinis sodas kadaise – vienas būtiniausių vestuvių apeigų atributų, teikiantis šeimai visokeriopą laimę ir gerovę. Virš stalo troboje kabantis sodas saugojo ir laimino namus. Kaip teigia etnoastronomas Jonas Vaiškūnas, „<…> sodas turėjo būti skirtas kasdieniškai, profaniškai namų erdvei transformuoti į sakralią, buitinei erdvei paversti šventa. <…> Pagrindine apeiginio sodo galia galėjo būti jo gebėjimas užtikrinti žmonių ryšį su aukščiausia dievybe“.
Šiaudiniai sodai – mūsų vizitinė kortelė
Rugsėjo 14 dieną rajono gimnazijų moksleiviai dalyvavo stilisto, kūrybinės grupės A-Twins nario Andriaus Mašausko paskaitoje „Tautinio savitumo inspiracijos, integruotos moderniojoje madoje“. Bemaž 50 gimnazistų nuščiuvę klausėsi lektoriaus, kuris kalbėjo apie labai svarbius jaunimui dalykus: madą, tatuiruočių meną, šiaudinių sodų tradiciją ir interpretaciją, sutartines. Keletas tezių iš Andriaus Mašausko paskaitos.
„Etniškumas visada bus madingas“, – kalbėjo lektorius. – Etniniai simboliai, ženklai, spalvų deriniai – mūsų kraujyje. Žiūrėdami į juos, mes jaučiamės saugūs. Sodai – tai mūsų atpažinimo ženklas, mūsų vizitinė kortelė“.
„Kai vaikas išmoksta žengti pirmuosius žingsnius, pajausti žemę, ir kas ta žemė yra? Vanduo, akmenys, medžiai, žolė. Kodėl šitame video pavaizduotos auksinės kojos? Ar žinot dėl kokios priežasties? Koks tai simbolis? Patirtis. Žmogus, žengdamas pirmą, antrą, penktą žingsnius, įgauna patirtį, dėl to jo kojos tampa, pradeda darytis auksinėmis, nes pats vertingiausias dalykas žmoguje – patirtis“.
„Tarkim, kad mes visi, jaunimas mėgstam prisidaryti tatuiruočių ir manom, kad čia labai smagu, bet jūs neįsivaizduojat, kokią reikšmę tai daro visai jūsų ateičiai, nes tai yra kodas. Tai reiškia, jūs darydami kažką, ypač ant savo kūno, labai pasidomėkit kokia tikroji to daikto, simbolio reikšmė. Dėl to senais laikais dėdavo tuos kodus tam tikrose vietose ir tik tam tikru laiku… Sodai tai irgi tas pats kodas, klausimas koks?“
Įspūdingi sodų interpretacijos pavyzdžiai
Projekto lėšomis įsigyti kūrybinės grupės A – Twins sukurtos kolekcijos „Archajiški sodai“ darbai.
Prie kolekcijos sukūrimo dirbo skulptorius Danielius Sodeika, drabužių dizainerių duetas Dovilė Cibulskaitė ir Ana Romanova, tatuiruočių meistras Vaigirdas Kofy ir makiažo meistrė Emma. Pagaminti penki metalo sodai, sveriantys maždaug po 300 gramų. Jie buvo nupurkšti aukso spalva bei padailinti natūralių plaukų siūliukais. Kolekcija „Archajiški sodai“ užfiksuota dviem skirtingais formatais: studijoje, perteikiant archajiškąją, juodos žemės ir moters-gyvybės nešėjos dvasią, ir garsiajame Londono finansiniame Canary Wharf rajone, kur lietuviškieji sodai įpinti į industrinį naktinio švytinčio miesto foną.
Penkios fotografo Tomo Vyšniausko stendinės nuotraukos papuošė edukacinės klasės interjerą, kartu su tradiciniais šiaudiniais sodais sukūrė unikalią erdvę.
Šiaudo panaudojimas tradicinėje kultūroje
Plėsti kūrybines, profesines kompetencijas krašto tautodailininkai ir dailės – technologijų mokytojai turėjo galimybę mokomosios išvykos į Lietuvos nacionalinį muziejų metu. Išvykos dalyviams buvo suteikta galimybė pamatyti įspūdingus muziejaus etnografinių fondų eksponatus. Užsiėmimus vedė Lietuvos nacionalinio muziejaus etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė dr. Elvyda Lazauskaitė. Didesnis dėmesys buvo skirtas dirbiniams iš šiaudo.
Tradicinėje kultūroje rugio šiaudas buvo naudojamas stogams dengti, čiužiniams kimšti, puošybai. Iš šiaudo pintos dekoratyvios dėžutės, laikraštinės, rankšluostinės, įdėklai šukoms, apavas, kilimėliai. Pinti šiaudiniai batai, kuriuos žvejai apsiaudavo ant kasdienio apavo, kad būtų šilčiau žiemos laiku žvejojant. Šiaudinėmis virvėmis kamšyti langai ir durys, pintais šiaudiniais dembliais šildytos rąstinės sienos. Šiaudiniai sodai rišti didžiosioms metų šventėms, vestuvėms, gaminti šiaudiniai papuošalai, girliandos.
Mokomosios išvykos dalyviai turėjo galimybę pamatyti seniausius, XX a. pradžioje pintus sodus.
Nulenktos galvos prieš rugį
Spalio 4 dieną vykusiame baigiamajame projekto renginyje pristatytas video siužetas „Sodo rėda“ bei aptarti projekto rezultatai.
Renginio metu nulenktos galvos prieš rugį, sotinatį mūsų kūną, dar tradicinėje kultūroje šildantį mūsų trobas, mūsų guolį, mūsų pavargusias kojas. Nulenktos galvos prieš sodą, teikiantį šventumo ir jaukumo mūsų namams. Šiaudinis sodas apdainuotas kartu su Jonavos kultūros centro folkloro ansambliu „Laduta“. Dėkojame ansamblio nariams ir jo vadovei Audrai Noreikaitei už puikias dainas, MB „Pilnas pilvas“ už gardžias vaišes.
Projekto renginių lankytojų skaičius: 400 moksleivių, 40 mokytojų, 20 sertifikuotų amatininkų bei tautodailininkų, 120 Jonavos miesto bei kaimų seniūnijų bendruomenių narių. Projekto vykdymo laikotarpiu tikslinės grupės ir vietos bendruomenė buvo informuojamos apie projekto tikslus, naudas ir rezultatus Jonavos kultūros centro, muziejaus bei projekto partnerių informacinių portalų svetainėse.
Džiugu, kad šiais metais, Lietuva pateikė nominacinę paraišką UNESCO reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui, pristatydama šiaudinių sodų pynimo tradiciją kaip išskirtinę, unikalią lietuvių paprotinės dailės rūšį. Tikime, kad šiuo projektu prisidėjome prie siekio saugoti, skatinti bei populiarinti šiaudinių sodų pynimo tradiciją!
Jonavos r. savivaldybės kultūros centro Krašto muziejaus edukatorė, projekto vadovė Rasa Kulytė – Libienė
Projektą dalinai finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba 
Jonavos rajono savivaldybė 
Galerija iš K2: {gallery}5760{/gallery}
Vaizdo įrašas iš K2: NULL
