Į susitikimą matematikė AURELIJA BUITVIDIENĖ atėjo nešina kompiuteriu, kad galėtų tiksliai pacituoti jai svarbių žmonių mintis, matematiškai tiksliai susidėliojusi argumentus, dėl kokių priežasčių atsidūrėme ten, kur esame; nuo ko reikia pradėti, kad padėtis pagerėtų; kokie turi būti pirmieji žingsniai.
Skaitytojas turbūt jau suprato, kad kalbėsime apie tragiškus abiturientų matematikos egzamino rezultatus. Mano pašnekovė – puiki savo srities specialistė, skaičiuojanti 43 darbo metus, mokytojavusi; 2000-2015 metais Jonavoje turėjusi privačią papildomo ugdymo mokyklą ir nuo 2015 m. iki šiol tokią pačią turinti Vilniuje, kur šiuo metu gyvena. Beje, norinčių tobulintis tiek, kad nereikia nė skelbimų.
Lietuvos matematikų draugijos narė Aurelija Buitvidienė yra išleidusi matematikos pratybų sąsiuvinius 5-8 kl., greitosios apklausos testus 5-7 kl.; fantastines knygeles „Kaukas, kuris gyvena matematikos kabinete“, „Tarpplanetinė kalba“. Beje, ir jos romano „Langas į begalybę“ pagrindiniai veikėjai – taip pat „tiksliukai“.
– Kokios klaidos buvo padarytos? – nuo šio skausmingo klausimo ir pradėjome pokalbį.
Pedagogės įsitikinimu, yra daug priežasčių, kurios pakenkė matematikos įsisavinimo lygiui. Nuo 2006 iki 2019 metų Lietuvos matematikų draugijos konferencijose Aurelija Buitvidienė bendravo su profesoriais Jonu Kubiliumi, Jonu Baniu, Antanas Apyniu ir kt., mokyklų direktoriais bei matematikos mokytojais. Tos diskusijos, o ir ilgametė pedagogės patirtis leido padaryti keletą išvadų.
Nueita klaidingu keliu
Ugdymo reformose nueita klaidingu keliu. Dar dešimtajame dešimtmetyje, kai leista mokiniams nesirinkti matematikos egzamino, buvo padaryta didelė žala, nes matematika labiausiai vysto loginį mąstymą, o mokiniai nuėjo lengviausiu keliu. Aurelija prisimena, kai vienoje Matematikų draugijos konferencijoje tikimybininkas Jonas Kubilius labai jaudindamasis pasakė: ,,Kur mes taip nusihumanitarinsime?”. Ir dabar matyti, kad jis buvo teisus.
Daliai Grybauskaitei tapus Prezidente, Antanas Apynis su kitais matematikos profesoriais, pasiremdami kitų šalių tyrimų rezultatais, įrodė, kad jeigu mokiniai nelaiko matematikos egzamino, jie atsipalaiduoja ir jų loginis mąstymas daug prasčiau išvystomas. Po to matematikos egzaminą jau laikė visi, o besimokantys B lygiu laikė mokyklinį. Bet prieš septynerius metus leista įteikti atestatus tik su dviem egzaminais, tad mokiniai ir vėl atsisakė matematikos egzamino.
Kita didžiulė klaida, pasak Aurelijos Buitvidienės, kai buvo leista gimnazijose nesimokyti kai kurių gamtos mokslų (įrodyta, kad po matematikos loginį mąstymą geriausiai ugdo fizika ir chemija). Buvo numatyta, kad silpnesniems mokiniams gamtos mokslai būtų dėstomi pamokoje, kuri jungtų visus gamtos mokslus, tačiau tokių pedagogų niekas neparuošė, tad mokyklos tokių pamokų ir negalėjo vesti. Mokiniai buvo priversti rinktis vieną gamtos mokslą, dažniausiai tai buvo biologija.
Dar viena didele klaida Aurelija Buitvidienė įvardija pagrindinės mokyklos egzaminus paversti į kažkokį žinių patikrinimą, kuris „neuždaro“ kelio į gimnaziją. Beveik visose išsivysčiusiose šalyse paskutinius dvejus-trejus metus vidurinėse mokosi tik apie dvidešimt procentų paauglių, kurie iš karto gali stoti į universitetus. Kiti eina mokytis specialybės. Žmogus subręsta, atranda tai, kam jis gabus, ir niekas jam nedraudžia toliau siekti mokslo aukštumų.
Mokymo programoms trūksta konkretumo
Aurelija Buitvidienė negaili kritikos programoms, nes jos per daug abstrakčios, nėra konkretumo, per plačios. Pasak pedagogės, vieni mokytojai reikalauja per daug, kiti – per mažai. Nesuvienodinti kontroliniai darbai, tad vienoje mokykloje jie per lengvi, kitoje – per sunkūs. Nėra gerai, kai mokyklos dirba pagal skirtingus vadovėlius. Turėtų būti vienas pagrindinis, pagal kurį būtų parengtos egzaminų užduotys, o kiti vadovėliai – tik pagalbiniai mokytojams. Kauno „Šviesos“ leidykla yra išleidusi puikius matematikos vadovėlius ,,TEMPUS”, bet pagal juos dirba mažai mokyklų.
Egzaminų turinys, pasak mokytojos, visiškai neaiškus, nes vienais metais jis sunkus, kitais – per lengvas. Visada būna trys, o kartais ir daugiau uždavinių labai nestandartinių, kuriuos net gabiems vaikams išspręsti egzamino streso metu yra sudėtinga. Valstybinis egzaminas turi patikrinti, kaip mokinys įsisavino kursą, ir turi būti sudarytas tik iš vadovėlio uždavinių.
Gabiems mokiniams atrasti yra olimpiados, o papildomos pamokos ir jų rezultatai turėtų būti pažymėti stojimo į universitetą motyvaciniame laiške ar pridėti gauti pažymėjimai. Mokytoja prisimena gabų Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivį. Jis iš pasaulinės olimpiados parsivežė aukščiausią įvertinimą, tad universitetai jam pranešė, kad nesvarbu, kokiais pažymiais baigs mokyklą, svarbu tik kad gautų atestatą ir bus priimtas. Vaikinas puikiai išlaikė matematiką, o lietuvių kalbą galėjo laikyti kaip mokyklinį egzaminą. Universitetams tai buvo visai nesvarbu. O dabar, išlaikius mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, į universitetą neįstosi.
Dar viena klaida, kad į matematikos ir gamtos mokslų mokytojų specialybes priimama pagal bendras taisykles. Ne paslaptis, kad Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas vos surinkdavo studentus. Kokie jie dabar yra mokytojai, jeigu įstojo į universitetą iš matematikos ir gamtos mokslų turėdami atestate 6, o egzaminą išlaikydavo gana žemais balais? Dabar Kaune surenkamas jaunimas vien dėl didelės stipendijos, ir Aurelija Buitvidienė sako galinti garantuoti, kad iš jų liks mažai mokytojų. Tad universitetams labai reiktų apgalvoti, kokius žmones priimti į tas specialybes, o ne skaičiuoti pažymių vidurkius.
Apie mokymosi motyvaciją
Labai retas vaikas mėgsta mokytis. Dar rečiau pradinėje mokykloje supranta, kuo norėtų būti, ir iki vienuoliktos klasės retas susivokia, kam jis gabus ir kuo norėtų tapti. Tik paskutinius du metus jau atsiranda tikroji mokymosi motyvacija ir tai ne visiems. Aurelijos Buitvidienės įsitikinimu, vaikams geriausia motyvacija bus, jeigu jie žinos, kad neišlaikęs progimnazijos testų negalės mokytis gimnazijoje, o neišlaikęs pagrindinio mokslo testų, negalės mokytis trečioje gimnazijos klasėje. Tokie turėtų mokytis profesinėse mokyklose.
Atsiras nemažai jaunuolių, kurie supras, kad, norint pasiekti aukštuosius mokslus, reikia mokytis, todėl ir besimokantiems profesinėse mokyklose reikia sudaryti sąlygas laikyti valstybinius egzaminus. Norintys išmokti pasiruoš egzaminams ir be mokytojo.
Aurelija Buitvidienė pamena daug savo mokinių, kuriems labai nesisekė užsienio kalba, o kai gyvenimas privertė dirbti užsienyje ar bendrauti su užsieniečiais, išmoko kalbėti puikiausiai. Jos pačios sūnus Dalius mokykloje iš vokiečių kalbos turėjo labai silpną pažymį, tad, besimokydamas Konservatorijoje, perėjo į anglų, nes kompiuterio pagalba buvo pramokęs savarankiškai. Dalius įgijo du bakalauro laipsnius (Lietuvoje ir Danijoje), įstojo į Ciuricho menų universitetą ir jau turi du magistro laipsnius. Per pirmuosius metus vaikinas pats išmoko literatūrinę vokiečių kalbą, dar po dviejų – ir šveicarišką dialektą. Dabar laisvai kalba penkiomis kalbomis, o daniškai, itališkai susikalba. Štai jums ir motyvacija.
Jonavos mokyklų problemos
Kalbėdama apie Jonavos mokyklų problemas, Aurelija Buitvidienė pabrėžia, kad tai – tik jos nuomonė. Pedagogės Jonavoje įkurta privati papildomo ugdymo mokykla tapo labai populiari. Kiekvienais metais Aurelija išleisdavo beveik penkiasdešimt abiturientų, tad abiejų Jonavos gimnazijų mokiniai lankėsi pas ją, ir moteris puikiai matė matematikos mokytojų darbo metodiką. „Nuo 2005 metų iki dabar aš stebėjau Jonavos matematikos egzaminų statistiką. Iki 2015 metų galėjome džiaugtis, nes Jonavos mokiniai matematikos egzamine gaudavo aukštus balus ir, suskaičiavus procentais, Jonava buvo ketvirta ar penkta iš visų Lietuvos mokyklų. Nusileisdavo tik didmiesčiams. Vadinasi, buvo mokytojų, kurie sugebėdavo puikiai paruošti gabius mokinius“, – prisimena Aurelija Buitvidienė.
Pedagogė pasakojo, kad apie 2015-uosius Jeronimo Ralio mokyklą paliko puiki mokytoja Virginija Geduškienė, po to į Kauno Sveikatos instituto gimnaziją išėjo dirbti labai stipri Senamiesčio gimnazijos matematikė Ona Stančiukienė, į pensiją išleista taip pat puikiai dėsčiusi Teresė Jurevičienė.
Aurelijos Buitvidienės nuomone, blogiausia tai, kad mokyklose nebuvo sudarytos sąlygos, kad matematikos grandai galėtų perduoti savo mokymo metodiką naujai atėjusiems pedagogams, kai tuo tarpu kiti rajonai ir didmiesčiai tai darė. Dar gyvendama Jonavoje Aurelija buvo kviečiama į Kauno ir Vilniaus mokyklas ten perduoti savo patirtį, o kai apsigyveno Vilniuje, kelis kartus buvo kviečiama į Vilniaus universitetus.
Mylėti vaikus, nekonkuruoti tarpusavyje
Pedagogė akcentuoja, kad pirmiausia reikia labai atidžiai skirstyti mokinius pagal gabumus, sustiprinti matematikos mokytojų metodinio būrelio veiklą. Pedagogai privalo ne konkuruoti, o padėti vienas kitam. Gimnazijos turi bendrauti su pradinėmis mokyklomis ir progimnazijomis, kad padėtų vaikams atrasti savo gabumus.
– Dažnas gamtamokslis vaikiukas sunkiai išmoksta skaityti ir rašyti. Jeigu pradinės klasės mokytojas pats daugiau tiksliukas, tai tokie vaikai išlavinami, ir penktoje klasėje jie jau žino, kam yra gabūs. Bet jei pradinių klasių mokytojas – humanitaras, tai tokie vaikučiai nuvertinami: ir tėvai, ir vaikas galvoja, kad jis niekam negabus. Įstrigo vilnietės mokytojos žodžiai, kad bepigu dirbti su gabiais, tačiau išmokyti vidutinių gabumų mokinį jau reikalingas tikras talentas, – sako Aurelija Buitvidienė. – Dirbti į mokyklą mes ateiname mylėdami vaikus, norėdami padėti jiems surasti save gyvenime, tad ir dirbkite jiems. Mokytojai, nekonkuruokite tarpusavyje, padėkite vienas kitam, kvieskitės į metodinius susirinkimus savo anksčiau puikiai dirbusius mokytojus ar kituose rajonuose gerai Lietuvoje žinomus mokytojus.
Mokyklų direktoriams pedagogė pataria nevertinti apie mokytojo darbą iš egzaminų rezultatų, siūlo skatinti juos ieškoti būdų, kaip motyvuoti mokinius mokytis, kaip sudominti juos pamokose, kaip organizuoti mokymąsi, kad jie patys su malonumu ieškotų informacijos ir pan.
Aurelija Buitvidienė sakė turinti daug šiuolaikinei mokyklai pritaikomos metodikos, kurią su malonumu ir be jokio atlygio dovanojo Vilniaus mokytojams asmeniškai, kas tik paprašė, ir mielai padovanotų jauniesiems matematikos mokytojams Jonavoje, nes daug metų joje gyveno, čia mokosi jos anūkė.
– Visgi manau, kad jeigu nebus ištaisytos švietimo reformos klaidos, matematikos mokymo lygio mes nebepakelsime, – pokalbį baigė Aurelija Buitvidienė.
Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ
Galerija iš K2: NULL
Vaizdo įrašas iš K2: NULL
