Šių metų gamta pasireiškė įvairiais netikėtais nemalonumais – tai svilino tropinis karštis, tai pliaupė lietus, lydimas krušos. Tokie atvejai pridarė didelių bėdų ne tik grūdinių kultūrų augintojams, bet ir sodiečiams, užsiaugindavusiems savo ploteliuose daržovių žiemai. Pastarosiomis dienomis pylęs lietus suguldė ir tiesiog priplojo prie žemės bangavusius javus.

Kaip šių metų stichijos charakterį vertina mūsų krašte ūkininkaujantys žmonėsi ir kokią įtaką orų pokyčiai daro būsimajam derliui?

Pavojingi kontrastai

Jeigu žmogus žinotų ar bent minimaliai galėtų prognozuoti būsimus gamtos reiškinius, galbūt ir rastų būdų, sumažinančių patiriamus nuostolius. Deja, net ir sinoptikai prisipažįsta, kad pasakyti, kokie orai mūsų laukia po poros savaičių, negali. Juolab neįmanoma misija tampa ilgalaikės orų prognozės, nes net ir šių įmantrių technologijų laikais nėra stebuklingos įrangos, galinčios atspėti sumaištį danguje. O gamta – vienas pagrindinių aspektų, nulemiančių būsimo derliaus kokybę ir kokybę.

Ką šiandien gali kaltinti kaimo žmogus, jeigu liepos pradžioje bulvių lapai ir stiebai nurudavo, o svogūnai, dar nesubrandinę galvučių, laiškų spalvą iš žalios pakeitė į geltoną, nudžiūvo ir nustojo augti? Mokslininkai nedvejodami pasakys, kad šlapiose ir vandens apsemtose dirvose šaknis įleidusiems augalams labai kenkia tiek drėgmė, tiek tropinis karštis. Šiemet taip ir atsitiko: pirmiausia vanduo apsėmė laukus, o po to užsvilino per 30 laipsnių tvyranti kaitra. Taigi augalai, nepajėgę atlaikyti tokių kontrastų, ėmė dusti, šusti, juos užpuolė įvairios ligos, o šaknyse įsiveisė puvinys.

Ne vienas Jonavos krašte gyvenantis žemdirbys prisipažino iki šių metų nebuvo matęs, kad nežydėjusios bulvės paruduotų ir nustotų vegetuoti. „Visko buvo – ir maro viename kitame kelmelyje, ir kolorado vabalų, graužiančių lapus, ir kitokių bėdų, bet taip, kad bulvės, nespėjusios pražydėti, nuruduotų, neteko regėti. Akivaizdu, šiemet teks ieškoti ūkininko, kurio laukų nepaskandino liūtys, ir pirkti iš jo šias daržoves“, – dalijosi nuoskauda kaime gyvenantis Pranas.

Neįprasta šienapjūtė

Specialistai teigia, kad drėgmės perteklius užfiksuotas beveik visoje Kauno apskrityje. Kas rytą neramiai dairosi į dangų ir daugelis rajono ūkininkų. Pasak Kulvos seniūnijoje galvijus auginančio Juozo Plukio, pernai tokiu metu jau buvo šienaujamas atolas, o šiemet jaunos žolės ataugusiuose laukuose telkšo vanduo. Kaip įvažiuosi?

„Stambūs žemvaldžiai, turintys daug modernios technikos, galbūt susitvarko, o mums reikia laukti palankesnių orų. Ten, kur žolę nupjovėme anksčiau, jau ataugo atolas, bet jo dėl užlietų pievų šienauti negaliu. Dar yra plotų, kuriuose tebeauga pirmoji žolė. Ir nieko negali pakeisti“, – pasakojo pašnekovas.

Anot jo, esant tokioms nepalankioms sąlygoms, sudėtinga ir supresuotus ritinius iš laukų išgabenti. Rodos, jau susigėrė vanduo į žemę, būtų galima į pašarui skirtas vietas suvežti, bet, žiūrėk, dangus vėl praplyšta, vėl užpila plotus vanduo ir sugriauna planus. „Gaudome kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, bet kol kas džiaugsmo nėra“, – prisipažino žemdirbys.

Liūčių padariniai

Artėja pjūties laikas, jau prasidėjo žieminių kviečių kūlimas, bet darganos stabdo darbus. Kombainai negali įvažiuoti į laukus, grūdai yra sudrėkę, o lietingi orai kenkia jų kokybei. Kyla grėsmė, kad maistinį derlių teks atseikėti tik pašarui.

Anot p. Juozo, prieš gerą savaitę iškrito didžiulis kiekis kritulių, vietomis siekė  40–50 mm, tai būtina, kad varpos išdžiūtų. Jeigu bent savaitę nusistovėtų sausi orai, pašviestų saulė, tai padėtis pasikeistų. J. Plukys mano, kad ir keli lietaus lašai iš dangaus blogiau nepadarytų, vis kažkiek pradžiūtų. Bet kol kas prošvaistės nematyti.

Nemaža bėdų, ypač vasariniam rapsui, pridarė liūtys ir škvalai, išguldę pasėlius. Pasak J. Plukio, ten, kur susidarė vėjo sūkuriai, užėjo stiprios liūtys, javai, neatlaikę tokio slėgio, sugulė ant žemės. Jis pats naudojo augimo reguliatorius, t. y. chemines medžiagas, veikiančias augalų augimą, kai sutrumpintas ir sustiprintas stiebas tampa atsparesnis vėjams ir lietui.

„Mes savo ūkyje augimo reguliatorių naudojome tik vieną kartą, galima sakyti, minimaliai. Tai vietomis yra išguldytų plotų. Kaip rodo realybė, derėjo ir antrą kartą juos naudoti, bet tai reikalauja didesnių sąnaudų“, – situaciją įvertino J. Plukys.

Beje, dėl pasėlių išgulimo grūdų derlius gali atnešti apie 70–80 proc. nuostolių. Sugulę javai ne tik sumažina derlių, bet ir pablogėja kokybė, nes grūdai būna drėgnesni.  

„Šie metai yra sunkūs, žinoma, tiksliai bus galima įvertinti pasibaigus javapjūtei. Reikia, kad praeitų laikas, matysime, kai nukulsime. Jei saulės ir sausų dienų nematysime, tai iš tikrųjų tie sugulę javai praras kokybę ir tiks tik pašarams, o gal ir jiems nebetiks“, – pasidalijo nuomone ūkininkas.

Gelbėja vikšriniai kombainai

Toje pačioje seniūnijoje ūkininkaujantis Ramūnas Mačiulis situaciją taip pat vertina neigiamai. Prieš kurį laiką javų laukai buvo gražūs, patrauklūs ir abejonių derlius nekėlė. Bet dabar padėtis visiškai pasikeitė.

„Grožėjausi ir džiaugiausi siūbuojančiais javais, o dabar, praūžus škvalui ir liūtims, yra laukų, kuriuose augalai išguldyti 100 procentų.  Batėgalos pusėje esančiuose plotuose beveik nebeliko augančių javų – visi guli. Truputį mažiau nusiaubtų plotų Dijokiškių kaime, bet nuostolių tikrai nemažai padaryta“, – pasakojo R. Mačiulis.

Bet tai dar ne visa bėda. Šit pamėgino kulti miežius, bet traktoriai nepajėgūs įveikti purvo klampynės. „Klimpsta kombainai, neįmanoma nuimti derliaus. Čia tai tikrai kils rimtų reikalų. Ratiniai kombainai tiesiog nepavažiuoja, tad buvome priversti išmėginti vikšrų galią – na, vikšriniai dar juda. Laukiame orų pagerėjimo. Bet ir tai ne į visus laukus galėsime įvažiuoti su ratine technika“, – susirūpinęs kalbėjo jis.

Anot Ramūno, jeigu stos geri orai, gal bus galima pakelti ir iškulti sugulusių augalų derlių. „Bet reikia karščio bangos, šįkart tikros sausros kokias porą savaičių, na, tegu pakaitina bent jau kokią savaitę. Jei bus dangus apniukęs, kokį matome šiandien (Kalbėjomės liepos 18 d. – I. B.), tai grūdai neišdžius. Laukia liūdnas grūdinių kultūrų likimas, gausiu mažesnį derlių nei atrodė vasaros pradžioje. Bet nepuolu į neviltį, viską nulems orai. Kol kas situacija yra prasta, bet gal rezultatas pasikeis?“, – samprotavo Ramūnas.

Ūkininką slegia ir dar viena problema: jeigu dangus javapjūtės nepagailės, kur reikės dėti nuimtą derlių? „Grūdų bus daug, nes byra gerai. Tačiau kur juos šlapius padėti? Bepigu tiems, kurie turi džiovyklas. O mano ūkyje jų nėra, tai, galvoju, teks vežti į elevatorių, vienaip ar kitaip vis tiek išspręsime klausimą, – svarstė R. Mačiulis, apgailestaudamas, kad, taupydamas išlaidas, tik kartą panaudojo javų augimo reguliatorių. –   Šiemet išlošė tie, kurie šias chemines priemones panaudojo du kartus. Pernai derlių menkino sausra, šiemet, kaip matom, viskas gamtoje susijaukė. Jeigu galėtume žinoti, kas bus, kokie orai lauks kitąmet, tai galėtum ir veiklą kitaip dėliotis.“

Apsemti daržai

Važiuodami Jonavos rajono keliais, daugelyje laukų matome sugulusius javus,   tarsi būtų koks ateivių laivas juos priplojęs. O R. Mačiulio ūkiui priklausantys plotai panašūs į nurautų linų plotus, kuriose išsimėčiusios gubos. Ūkininkams neramu, nes dar laukia rugiapjūtė – koks bus grūdas, ar atitiks augintojo lūkesčius jų kokybė?

Žiūrėdami į balas daržuose, galvas kraipo visi kaimiečiai. Sudėtingesnė situacija ten, kur dirvožemis yra molingas, žemė sunkesnė. Nemalonu matyti vandenyje skendinčias bulves, ar tarsi kokiame akvariume plaukiojančius agurkus, apsemtus svogūnus ir burokėlius. Tiesa, pastaroji daržovė atsparesnė drėgmei, tačiau, kiek pradžiūvus dirvai, rekomenduojama sujudinti tarpueilius ir tokiu būdu įleisti augalams oro.

Augalininkystės specialistai sako, kad šiemet naudos nedavė purškimai nuo kenkėjų, mažesnę įtaką darė purškimai nuo piktžolių, nes vanduo tiesiog išplovė preparatus. Jie siūlo laikytis sėjomainos ir melioruoti laukus, kad vanduo neišplautų maisto medžiagų, be kurių augalai nevegetuoja.

Irena BŪTĖNAITĖ