Paskelbtas Laisvalaikis

Kraštotyrinė veikla, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį

Trečiadienis, 15 June 2022 09:42 Parašė 
Viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė Viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė

„Kraštotyrinė veikla, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį“,  – taip pasakė Jonavos viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė GAJAUSKAITĖ, kai vadovės paprašiau apžvelgti Informacijos ir kraštotyros skyriaus ir ne tik jo veiklą.  

Šiandienos Jonavos viešoji biblioteka ir jos padaliniai matomi ne tik kaip knygų erdvės, bet ir kaip visuomenės poreikius atliepiantys, tenkinantys informaciniai, technologiniai, kultūriniai ir edukaciniai centrai. Nuolat keičiantis visuomenei, su ja keičiasi ir bibliotekos.

Jonavos viešosios bibliotekos veikla yra labai įvairiapusė. Vienas iš svarbiausių jos darbo barų yra kraštotyra, nes, kaip rašė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius, – „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“. Pagrindinį kraštotyrinio darbo krūvį, kaip vieną iš veiklos funkcijų, atlieka Informacijos ir kraštotyros skyrius, koordinuojantis, teikiantis metodinę pagalbą Viešosios bibliotekos padaliniams. Mūsų bibliotekos veiklos taip susiunifikavo, kad prie kraštotyrinio darbo mielai prisijungia ir kitų skyrių darbuotojai, mylintys ir puoselėjantys savo kraštą.

Svarbiausia bibliotekos kraštotyros darbo misija – suteikti išsamią informaciją apie savo kraštą: vietoves ir su jomis susijusius žmones. Viešoji biblioteka kaupia ir saugoja įvairių formų išteklius, susijusius su kraštu, jo istorija ir dabartimi bei asmenybėmis, kurios čia gyveno, dirbo ar kūrė.  Darbuotojai organizuoja informacijos paiešką, jos aprašymą ir sklaidą, rengia analizinės bibliografijos įrašus elektroniniam katalogui, ruošia kraštiečių biografijas, tradicines ir virtualias parodas, kaip antai „Virtuali Jonavos rajono Garbės piliečių alėja“, „Jeronimas Ralys – Homero vertėjas“ (Jeronimo Ralio 145-osioms gimimo metinėms), „Žmogiškumas neleidžia būti išdidžiam...“ (Jonavos rajono garbės piliečio Jono Sirvydžio 85-ajam gimtadieniui) ir kt.

Viešosios bibliotekos leidybinė veikla yra puiki priemonė ir galimybė aktualinti spausdintino ir rankraštinio paveldo dokumentus, turtinti krašto knygų lobyną vertingais ir informatyviais leidiniais, garsinti Jonavos rajono kuriančius žmones, ugdyti knygos leidybinę kultūrą ir jos skaitytoją.

Džiugu, kad Jonavos krašto bendruomenė turi Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštį „Taurosta“, gyvuojantį jau šešerius metus. Metraštis leidžiamas du kartus per metus. Didžiuojuosi, kad Viešojoje bibliotekoje gimsta tokie kraštotyriniai leidiniai, istorinės reikšmės darbai, kaip „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“ (2020 m.), „Jonavos valsčiaus šauliai 1919-1940 m.“ (2019 m.), „Jonavos krašto karžygiai 1919-1920 m.“ (2017 m.).

Metraščio „Taurosta“ ir kraštotyrinių knygų leidyba buria mylinčius savo kraštą žmones ir yra atraminis pagrindas tolimesnėms istorinėms paieškoms. Džiugu, kad šio darbo svarbą vertina ir Jonavos rajono savivaldybė, skirdama leidybai lėšas.

Jau penkerius metus verčiame Jonavos istorijos puslapį, kuriame savo darbais, tradicijomis ir kasdieniu gyvenimu žymes paliko daugiatautė miesto bendruomenė, kurios nariu vaikystėje buvo ir Grigorijus Kanovičius. Jonava – miestas, užauginęs pasaulinio masto rašytoją. Minint Europos žydų kultūros paveldo dienas, Jonavos viešojoje bibliotekoje įteikiama kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Premija teikiama už kūrinius, kuriuose atskleidžiama daugiatautės Lietuvos istorija. Jau paskelbti penki Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatai. 2021 metų laureatė – teatrologė Ina Pukelytė, apdovanota už romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“. Premijos steigėjas – Jonavos rajono savivaldybė taryba.

Malonu, kad Viešojoje bibliotekoje praeitais metais vyko Kasmetinės Prano Dovalgos premijos įteikimo renginys. Pranas Dovalga – vienas žymiausių XX amžiaus I pusės lietuvių vertėjų bohemistų, žurnalistas, publicistas, pasipriešinimo kovoje paguldęs galvą dėl Lietuvos ir Čekoslovakijos laisvės bei nepriklausomybės. P. Dovalgos premija atiteko ne lietuvių autoriui: ji įteikta čekų vertėjai Verai Kocianovai už Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ vertimą į čekų kalbą. Premijos vertinimo komisijoje dalyvauja ir Informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojai Vytautas Venckūnas ir Rimantė Tarasevičienė. Prano Dovalgos premija įsteigta Jonavos rajono savivaldybės tarybos, o konkursą organizuoja Jonavos rajono savivaldybės administracija.

Viešoji biblioteka sėkmingai stengiasi burti, aktyvinti vietos bendruomenę pagal amžių, pomėgius, interesus.

Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai sudėtinė orios senatvės dalis. Viešoji biblioteka didelį dėmesį skiria vyresnio amžiaus skaitytojų grupei. Jau penkeri metai, kai bibliotekoje veikia senjorų klubas „Polėkis“, vadovaujamas Informacijos ir kraštotyros skyriaus vadovės Reginos Lukoševičienės. Klubo gretose – per 80 senjorų, vyriausiam iš jų jau arti 100 metų. Senjorų klubo „Polėkis“ siekis – tenkinti pagyvenusių žmonių poreikius: padėti jiems neatsiskirti nuo aktyvaus gyvenimo, išreikšti save, bendrauti, pažinti, mažinti vienišumą, uždarumą ir atskirtį nuo visuomenės. Senjorams organizuojamos kultūrinės edukacijos, tarp jų ir kraštotyrinės.

Poezijos klubas „Šaltinis“, prieš 35 metus pradėjęs veiklą tuometinėje Jonavos rajono centrinėje bibliotekoje, praeitais metais sugrįžo į biblioteką. Prie „Šaltinio“ klubo vairo stojo Viešosios bibliotekos bendruomenės narė Kristina Jaskūnienė, pakeitusi ilgametę šio klubo pirmininkę Ireną Nagulevičienę.

Rimkų bibliotekoje vyksta pirmieji naujai gimstančios asociacijos „Skarulių bendruomenė“  daigai. Rimkų bibliotekos darbuotoja Dalė Vasiljeva yra Skarulių bendruomenės siela, šios asociacijos tarybos narė. 

Atsižvelgdama į nuolat kintančius visuomenės poreikius, Viešoji biblioteka kelia sau vis naujus tikslus, kuria naujas paslaugas, ieško naujų, inovatyvių veiklos galimybių, partnerių, papildomo finansavimo kokybiškų bibliotekos paslaugų plėtrai. Biblioteka aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, ieškodama naujų, inovatyvių, patrauklių gyventojams veiklos formų populiarinant kraštotyrinę veiklą.

Lietuvos kultūros tarybos ir Jonavos rajono savivaldybės finansuojamas projektas „Miesto skaitiniai“ pavertė Jonavą miestu, kurį galima skaityti. 10-yje skirtingų miesto vietų sudarytos galimybės gyventojams, pasinaudojus savo išmaniaisiais telefonais, atsiversti miesto skaitinių knygą ir atrasti čia „paslėptus“ unikalius niekur nepublikuotus tekstus. Konkurso būdu tekstus išrinko komisija. Interaktyvų skaitinių žemėlapį galima rasti Viešojoje bibliotekoje, jos tinklalapyje ir socialiniuose tinkluose, o pačius tekstus – nuvykus į konkrečią miesto vietą.

Viešojoje bibliotekoje sukurta paslauga – ekskursijos „Literatūrinė Jonava“ audiogidas. Atėję į Jonavos viešąją biblioteką, galite skolintis garso grotuvus, belaides ausines ir žemėlapius bei nueiti ekskursijos maršrutą savarankiškai, klausydamiesi gido teksto. Audiogidas yra įrašytas trimis kalbomis.

Viešoji biblioteka, kurdama naujas, inovatyvias paslaugas, stengiasi paskatinti jaunimą domėtis savo giminės, krašto istorija, jos asmenybėmis, ugdyti toleranciją kultūrų įvairovei ir kt.

Akivaizdu, kad keičiasi vertybės, o kraštotyra nėra vienas populiariausių užsiėmimų, tačiau jos vertė – nekvestionuojama. Jonavos viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su VšĮ Litvakų kapinių katalogu MACEVA, pakvietė Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos savanorius padėti atlikti Jonavos Senųjų žydų kapinių dokumentavimo darbus. Su visų kapinėse esančių antkapių schema ir dokumentavimo metu darytomis macevų (antkapių) nuotraukomis, epitafijų tekstais hebrajų kalba ir jų vertimais galima susipažinti bibliotekos tinklalapyje. Jonavos Senųjų žydų kapinių dokumentavimo darbus planuojama atlikti iki 2022 m. pabaigos.

Labai neišsiplėsdama, noriu pristatyti ir pagrindines šių metų kraštotyrines veiklas. Visų pirma, metraščio „Taurosta“ leidyba, kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos konkurso organizavimas, Skarulių Šv. Onos bažnyčios 400 metų paminėjimas. Negaliu nepasidžiaugti, kad Viešosios bibliotekos ir Rimkų filialo darbuotojai kalbina išnykusio Skarulių kaimo gyventojus ir jų pasakojimus įrašinėja. Tai labai prasmingas darbas, kuris liks ateities kartoms. Džiugu, kad Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas leido Viešajai bibliotekai susipažinti su Skarulių parapijos ir sušaudytų kunigų asmens bylomis, kita medžiaga apie Skarulių bažnyčią. Šiais metais Jonavos bendruomenė galės susipažinti su Skarulių Šv. Onos bažnyčios 1522 m. fundacijos aktu, kuris bus išverstas iš lotynų kalbos. Viešoji biblioteka pateiks dar daugiau netikėtumų krašto mylėtojams šiame kraštotyros bare.

Metų viduryje bendruomenei pristatysime Viešosios bibliotekos unikalų kūrinį – Jonavos krašto gyventojų genocido interneto svetainę www.jonavagenocidas.lt, kuri šiuo metu pildoma naujais dokumentais, tobulinama ir diegiami paieškos įrankiai. Svetainėje pateikiama išsami informacija apie rajono bendruomenės narių netektis, trėmimus ir kalinimus dviejų okupacinių režimų laikotarpiu – 1941-1953 m. Joje talpinama dokumentinė medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos ypatingojo archyvų ir kitų šaltinių.

Šiais metais Informacijos ir kraštotyros skyrius kartu su Kauno apskrities viešąją biblioteka pradės vykdyti pirmojo Jonavos rajono laikraščio „Pergalės vėliava“ skaitmeninimą.

Šias mano išvardintas įvairiapuses kraštotyrines veiklas vykdo ir kuria naujas paslaugas  kūrybingi, iniciatyvūs, degantys noru dirbti savo kraštui Viešosios bibliotekos ir padalinių darbuotojai, bendradarbiaudami su įvairiomis šalies ir rajono įstaigomis, archyvais.

Analizuojant Viešosios bibliotekos ir padalinių kraštotyrines veiklas, visada man kirba klausimai – ką reikia daryti kitaip? Ką reikia daryti geriau? Kaip sudominti jaunimą, kad jis norėtų žinoti daugiau apie savo kraštą?  

Šiais metais sukanka 150 metų, kai gimė Jonavos krašto knygnešys, karininkas, nepriklausomybės kovų dalyvis, Jonavos šaulių būrio įkūrėjas ir puoselėtojas Justinas Vareikis. Jis palaidotas Jonavos rajono Skarulių kapinaitėse šeimos kape. Justino Vareikio kapas Skaruliuose sunkiai randamas, nėra informacinių ženklų, todėl reikia suvienyti bendruomenės jėgas ir jį sutvarkyti.

Gyvename išmaniaisiais laikais, todėl manau, kad bibliotekose esančius nepublikuotus kraštotyrinius dokumentus, rankraštinį palikimą, atsižvelgiant į jų turinį ir išliekamąją vertę, reikia stengtis perkelti į skaitmeninę erdvę, taip išplečiant paslaugos gavėjų ratą. Kraštotyrinė informacija turi būti prieinama visiems vartotojams, nepriklausomai nuo laiko ir fizinės vietos. Reikia plėsti kraštotyros veiklą, įtraukiant naujus bendruomenės narius. Kraštotyros fondui turi būti rodomas išskirtinis dėmesys ir teikiamas prioritetas, ieškoti naujų sukauptos informacijos sklaidos formų ir dalintis darbo patirtimi su filialų darbuotojais.

Jonavos viešoji biblioteka gali didžiuotis savo savitumu ir išskirtinumu šiame kraštotyrinio darbo bare.

Bendravo Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ

logo srtrf