Jonavos rajono savivaldybės saugaus eismo komisijai (SEK) ne vienerius metus vadovauja savivaldybės tarybos narys Erlandas Andrejevas.
Rūpinasi eismo saugumu rajone, sprendžia, kur ir kokio reikėtų kelio ženklo, analizuoja, vertina gautus skundus ar prašymus gana solidžios sudėties komisija: Raimondas Zinkevičius – komisijos pirmininko pavaduotojas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas; Valda Koženiauskienė – komisijos sekretorė, savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė; nariai: Gintautas Brukas, savivaldybės tarybos narys; Tautvydas Pabrinkis, Jonavos miesto seniūnijos vyriausiasis specialistas; Valerijus Krugliakovas, AB „Kelių priežiūra“ Jonavos kelių tarnybos vadovas; Edmundas Mulokas, UAB ,,Jonavos paslaugos“ direktorius; Edvinas Preckailo, VšĮ ASK „Žaibelis“ direktorius; Jonas Marčiukaitis, rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas; Otaras Urbanas, UAB „Jonavos autobusai“ direktorius; Andrius Venckus, rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas; Mantas Petrauskas, Statybos, remonto ir architektūros skyriaus vedėjas.
Prašymai plaukia ne tik iš kaimo ar miesto gyventojų, bet ir iš įmonių, įstaigų, organizacijų. Ir kiekvieną reikia atidžiai išnagrinėti, kad, užuot pataisius padėtį, jos nepablogintum. Gavę būsimojo posėdžio medžiagą, komisijos nariai dažnai vyksta į vietą pažiūrėti, ar tikrai vieno ar kito ženklo pastatymas yra reikalingas ir ar pagerins eismo saugumą.
Apie saugaus eismo situaciją Jonavos rajone, planus ateičiai šiandien kalbuosi su SEK pirmininku Erlandu ANDREJEVU.
– Vadovaujate aktyviai dirbančiai komisijai. Iš kur gaunate daugiau prašymų ar skundų – iš miesto ar kaimo vietovių?
SEK prašymų gauna tiek iš miesto, tiek ir iš kaimiškųjų seniūnijų. Jei reikėtų išvesti vidurkį, manau, būtų po lygiai.
– Pasitaiko, kai žmonės kreipiasi ne tuo adresu ir jūsų komisijai tenka priimti, pavyzdžiui, tokį nutarimą: „Ne Saugaus eismo komisijos kompetencija. Perduota svarstyti Jonavos miesto seniūnijai“. Gal galėtumėte patarti, kokiais klausimais ir kur tiesiogiai geriausia kreiptis?
Pasitaiko visko. Pavyzdžiui, pamato mieste ar kitur gatvės atkarpoje blogos kokybės kelią (asfaltą) ir kreipiasi į mus. SEK nesvarsto tokių klausimų, nes tiesiog neturi galimybių tas vietas tvarkyti, tad dažnu atveju persiunčiame viską arba seniūnijoms, o jei kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, persiunčiame jiems. Jeigu gyventojai tiksliai nežino į ką kreiptis, turbūt geriausia būtų per rajono savivaldybę, kuri tikrai žinos, kas ir kaip turi reaguoti.
– Daug dėmesio sulaukė P. Vaičiūno ir Žemaitės g. sankryžos rekonstrukcija. Kai kas siūlė net palikti laikinus įrenginius, esą visiems tinka, žmonės įprato, niekam netrukdo. Kokia jūsų nuomonė? Ir – šiek tiek apie vykstančius darbus sankryžoje.
„Nieko nėra pastovesnio už laikinumą“. Citata, kuri labai tiko šiai vietai. Taip, daug metų buvo žiedas su laikinomis konstrukcijomis, tačiau miestas juda pirmyn, natūralu, kad ateina laikas ir laikiniems dalykams pasitraukti į šoną, o tai, kas tiko (žiedas), atsirasti realiai su tvarkinga žiedine sankryža. Tad pritariu savivaldybės pozicijai dėl jos atsiradimo ir lėšų skyrimo įgyvendinti. Galbūt labiau gaila, kad darbai užtruko, tačiau tikiu, jog jau greitai viskas funkcionuos kaip ir turi būti.
– Gyventojai diskutavo, palikti ar ne vienpusį eismą A. Kulviečio gatvėje. Ką manote jūs?
Šiuo klausimu mano nuomonė dvejopa. Turbūt visi suprantame, kad dvipusis eismas A. Kulviečio gatvėje atsirado tik dėl žiedo rekonstrukcijos. Taip, intensyvumas padidėjo šia gatve, bet tikėtina, kad po žiedo atidarymo vėl grįšime į ankstesnius gatvės „apkrovimus“. Man atrodo, jog jei grįžtume į vienpusį eismą, – šio mikrorajono gyventojams būtų ramiau, saugiau. Tačiau noriu pabrėžti, jeigu žmonės, būtent A. Kulviečio gatvėje gyvenantys, pageidaus palikti taip kaip dabar, SEK pritars jų norui. Bet šiuo atveju norėtųsi ne pavienių asmenų iniciatyvų, o pačios bendruomenės įsijungimo. Yra seniūnaičiai, kurie galėtų atlikti apklausas, ir taip žinotume: ar dauguma A. Kulviečio g. gyventojų nori vienpusio eismo, ar ne. Tik daugumos sprendimas lemtų SEK apsisprendimą.
– Vairuotojai laukia nesulaukia žiedinės sankryžos Žeimių-Vasario 16-osios gatvių sankirtoje. Kokia situacija šiuo metu? Kada planuojama pradėti darbus?
Laukia tiek gyventojai, tiek savivaldybė. Kiek man yra žinoma, susirašinėjimai, bendravimas vyksta ir palengva einama į priekį dėl projekto įgyvendinimo, tačiau daugiau pakomentuoti galėtų savivaldybės administracijos vadovai.
– Jums rašo sodų bendrijos. Kokių prašymų iš jų sulaukiate dažniausiai?
Kaip ir minėjau, rašo visi. Iš sodų bendrijų prašymai dažniausiai būna dėl veidrodžio įrengimo, greičio apribojimo ženklo, dėl greičio ribojimo kalnelių įrengimo.
– Pasitaiko pasikartojančių skundų (pvz., dėl kelio ženklų pastatymo: vieniems tinka, kitiems – ne). Kaip sprendžiate dilemą? Gal galėtumėte pateikti pavyzdžių?
Būna visko. Kiekvieną skundą analizuojame, konsultuojamės su atitinkamomis institucijomis ir priimame sprendimą: palikti kaip yra ar koreguoti esamą situaciją. Svarbiausia – diskutuoti su visomis pusėmis. Pvz., neseniai sprendėme keletą metų trukusį ginčą tarp vienos gatvės gyventojų ir verslo atstovų. Sprendimų per tą laiką buvo ne vienas, tačiau tai vienai pusei netinka, tai kitai. Paskutiniame SEK posėdyje paprašėme abi puses atvykti ir pabandyti susitarti vietoje. Buvo karštos kalbos, emocijos, tačiau sprendimą radome. Tikiuosi, artimiausiu metu atsiras toje vietoje kelio ženklai ir kelio ženklinimo linijos, o abi pusės gyvens draugiškai. Tikiuosi.
– Kartais komisija vyksta į išvažiuojamuosius posėdžius. Kuo jie naudingi?
Kartais, gavę prašymą, sprendimus galime priimti tiesiog perskaitę, peržiūrėję rajono žemėlapius, bet kartais pasitaiko, kai reikia nuvykti į vietą ir realiai įvertinti situaciją. Aš asmeniškai pagal kiekvienam posėdžiui gautą medžiagą apsilankau tose vietose ir tada man lengviau pakomentuoti posėdžio metu, tačiau būna, kad tenka vežtis drauge visą SEK. Visada geriau gyvai vieną kartą pamatyti, nei „n“ kartų išgirsti.
– Skundų, prašymų būna pačių įvairiausių. Kokius aktualiausius – kaimo ir miesto gyventojams – galėtumėte išvardyti? Kokie jūsų sprendimai davė apčiuopiamos naudos?
Daugiausiai gyventojai prašo greičio ribojimo kalnelių. Kartais jonaviečiai įvardija Jonavą šių kalniukų sostine. Šmaikštu, bet asmeniškai tai vertinu teigiamai, nes suprantu, jog prie kiekvieno tokio greičio kalnelio pristabdoma, ir tai sumažina tikimybę įvykti didesnėms nelaimėms, žūtims. Skundžiasi, jog gadinami automobiliai? Pristabdykit, lėtai pervažiuokite ir niekas nesusigadins. Neskubėkime gyventi, saugokime save ir aplinkinius.
Vienas svarbesnių sprendimų, kuris davė tikrai didelės naudos, – stacionarūs greičio matuokliai. 2020 m. pabaigoje SEK kreipėsi į rajono merą ir administracijos vadovą su prašymu numatyti lėšas 2021 metams šiai priemonei įgyvendinti. Taip ir atsitiko. J. Basanavičiaus, Žeimių ir Vasario 16-osios gatvėse atsirado stacionarūs greičio matuokliai, kurie ženkliai pristabdė „lakūnus“. Ir toliau Jonavos rajone tęsime tokių greičių matuoklių plėtrą.
– Teko dalyvauti ne viename SEK posėdyje. Man paliko įspūdį jūsų pirmininkavimo maniera: konkrečiai, aiškiai, „nesiblaškant“ į šalis. Kaip vertintumėte dabartinę saugaus eismo situaciją Jonavos rajone? Ką, jūsų nuomone, dar reikėtų nuveikti, kad vairuotojams, pėstiesiems būtų ir patogu, ir saugu?
Pirmininkauti iš esmės nėra lengva, nes viskam reikia skirti daug laiko pasiruošti, analizuoti ir pateikti komisijai tikslią informaciją. Bet lengva dirbti tokioje komisijoje, kurioje skirtingų sričių profesionalai, tad darbas ir vyksta sklandžiai.
Jonavos mieste ir rajone yra daug vietų, kur norėtųsi kažkokių sprendimų, bet kartais tiesiog jie neįgyvendinami, nes nėra galimybių tą padaryti dėl vietos tinkamumo, dėl privačių ar valstybinių sklypų ribų ir panašiai. Tikiu, kad Jonavos rajono saugaus eismo situacija gerėja, bet ji tikrai nėra tobula. Tačiau reikia pabrėžti, kad nuo vairuotojų ir pačių pėsčiųjų labai daug kas priklauso. Jeigu kiekvienas elgtųsi atsakingai, visi būtume saugesni. Labiausiai reikia ne draudžiamų ženklų, ribojimų, greičio mažinimo kalnelių, bet supratingumo. Pripažinkim, Jonava nėra didelis miestas, na kur mes priskubėsim? Tad vertinkime situacijas labai atsargiai, kad visi rajono gyventojai būtų saugūs. Galvokime ne tik apie save, bet ir apie artimą, kaimyną ar tiesiog kitą žmogų.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ
