Po žiemos miškuose likusios spygliuočių vėjavartos ir vėjalaužos sudaro palankias sąlygas plisti pavojingiems medžių liemenų kenkėjams. Todėl miškų savininkai jau dabar turi apžiūrėti savo miškų valdas ir, nustačius kad jose yra žalių spygliuočių vėjavartų ir vėjalaužų, skubiai sutvarkyti jas savo valdomuose miškuose iki balandžio pabaigos.
Miško sanitarinės apsaugos taisyklės nurodo, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Todėl miškų savininkai jau dabar turi apžiūrėti savo miškų valdas ir, nustačius kad jose yra žalių spygliuočių vėjavartų ir vėjalaužų, skubiai sutvarkyti jas savo valdomuose miškuose iki balandžio pabaigos – kenkėjų skraidymo pradžios.
Vėjo išverstų medžių kirtimui leidimas miškui kirsti nėra privalomas. Prieš kertant vėjo nulaužtus, arba smarkiai pažeistus medžius, būtina per ALIS sistemą pateikti paraišką apie ketinimą kirsti mišką sanitariniais kirtimais. Kai vėjo ar žievėgraužių ištisai pažeistas plotas apima 0,1 ha ir didesnį miško plotą, būtinas leidimas plyniems sanitariniams kirtimams.
Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba nužievinti (žievę būtina užkasti arba sudeginti), arba kenkėjai turi būti sunaikinti kitais būdais. Todėl, nuo gegužės antrosios pusės reikia pradėti žvalgyti ir stebėti spygliuočių medynus ar juose neatsiranda žievėgraužių užpultų medžių. Medžio lajos išretėjimas, gelstantys spygliai, ant eglių šaknies kaklelio išbyrėję rudos spalvos išgraužos yra požymiai, kad tokia eglė yra užpulta žievėgraužio tipografo ir ją reikia nedelsiant pašalinti iš miško.
Vykdant kirtimus, kirtavietėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo liekanų su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ilgesnių kaip 1 m, išskyrus skirtas medienos kuro ruošai ar kitoms reikmėms, jei jos sukrautos į aukštesnes kaip 1,5 m krūvas, taip pat pavienių šakų (iki 0,1 m3/ha). Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).
Netgi nevykdydami ūkinės veiklos, miško savininkai privalo sekti miško sanitarinę būklę, stebėti abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytus pažeidimus, saugoti mišką nuo miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, todėl raginame gyventojus apsilankyti jiems priklausančiuose miškuose ir, esant reikalui, nedelsiant pagerinti miškų sanitarinę būklę.
Galerija iš K2: NULL
Vaizdo įrašas iš K2: NULL
