Šiandien mūsų pašnekovė – savivaldybės tarybos Miesto reikalų komiteto pirmininkė Rita LATVIŪNIENĖ.
Vadovaujate Miesto reikalų komitetui. Supažindinkite „Alio Jonavos“ skaitytojus su savo komiteto darbo specifika.
Savivaldybės taryboje, politikoje nesu naujokė: teko dirbti Kaimo reikalų, Miesto reikalų, Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetuose. Visi komitetai yra svarbūs, todėl į savo darbą juose žiūrėjau ir žiūriu atsakingai. Miesto reikalų komitetas yra išskirtinis tuo, kad sulaukia daugiausiai skambučių. Jei Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitete (praėjusioje kadencijoje buvau jo pirmininke) daugiau svarstomi piniginiai klausimai, finansai, dažniausiai kreipdavosi biudžetinių įstaigų vadovai, tai į Miesto reikalų komitetą kreipiasi visi gyventojai: kažkam kažkas kažkur negerai. Mūsų komitetas yra iš tų, kuriems labai reikalingi išvažiuojamieji posėdžiai, kad, reaguodami į skundus, situaciją pamatytume „gyvai“.
Kokius „namų darbus“ atliekate, ruošdamasi pirmininkauti posėdžiui?
Tarybos posėdžiams medžiagą gauname dažniausiai penktadieniais, todėl savaitgaliais tenka padirbėti, nes klausimų būna daug. Visada esu už europinius projektus, vertinu galimybę tik iš dalies prisidėti biudžeto lėšomis. Todėl, ruošdamasi posėdžiams, aplankau vykdomų projektų vietas, kad turėčiau daugiau informacijos, o kilus klausimams, susisiekiu su sprendimų projektų ruošėjais. Puikiai prisimenu pirmuosius daugiabučių namų renovacijos projektus, kaip sunku buvo įtikinti gyventojus, kad namų renovacija jiems yra naudinga ir reikalinga.
Eidama į posėdį, jau turiu savo nuomonę. Posėdžių metu vyksta diskusijos, aišku, ta nuomonė gali pasikeisti (kuris kurį įtikinsime). Diskutuojame, ir aš džiaugiuosi, kad mūsų komiteto posėdžiai vyksta produktyviai, negaištamas laikas tuščioms kalboms.
Kaip sekasi sutarti su skirtingų politinių pažiūrų kolegomis? Dėl ko dažniausiai kyla diskusijos?
Kaip ir kiekviename komitete, turime opozicijos atstovų, diskusijų būna, kartais nuomonės išsiskiria. Tačiau visus mus vienija noras, kad miestas gražėtų, gyventojai gautų kokybiškas paslaugas, mažėtų atskirtis. Kaip to pasiekti, kartais matome skirtingai, todėl ir tenka diskutuoti. Nors esame skirtingų politinių pažiūrų, labai džiaugiuosi, kad diskusijos vyksta be konkurencijos, užgauliojimų, pykčio, gerbiama kiekvieno nuomonė. Gal dėl to ir sprendimai priimami praktiškai kone vienbalsiai. Opozicijos atstovų dalyvavimas posėdžiuose verčia atidžiau pažiūrėti į klausimų sprendimą.
Komitete svarstomi sprendimų projektai ne visada sulaukia jūsų pritarimo. Kokios priežastys dažniausiai nulemia? Pateikite vieną kitą pavyzdį.
Pasitaiko, kad klausimai „nepraeina“ dėl nereikalingų nusišalinimų, kartais po diskusijų nutariame susilaikyti ir dėl balsavimo apsispręsti tarybos posėdžio metu. Tada iki tarybos posėdžio dar analizuojame, gilinamės į abejonių sukėlusį sprendimo projektą. Štai paskutinis pavyzdys dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo. Pranešėjas jį pristatė ir, paklausus, ar tai buvo aptarta, nagrinėta Tarybos veiklos reglamento redakcinėje komisijoje, išgirstame atsakymą, kad ne. Toks iki galo neparuoštas klausimas iš karto sukelia abejonių. Iš pradžių turėtų svarstyti Tarybos veiklos reglamento redakcinė komisija, turėtų būti pagrįsta geraisiais pavyzdžiais, ekonominiais rodikliais (turime žinoti numatomas išlaidas) ir tik tada bandyti vertinti sprendimo priėmimo naudą. Todėl sutarėme apsispręsti taryboje, nors pats klausimas – dėl viešo komitetų posėdžių transliavimo – nėra blogas. Esame už tai, kad gyventojai turi matyti, žinoti, tačiau priimti sprendimą, vadovaujantis vieno rajono pavyzdžiu, manęs neįtikino.
Kuo naudingi jūsų komiteto išvažiuojamieji posėdžiai?
Apžiūrėti miestą su kolegomis yra naudinga, lengviau išvengti klaidų. Gali padiskutuoti, pasitarti, mažiau kyla ginčų. Prieš patvirtinant daugiabučių namų kiemų tvarkymo sąrašą, apvažiavome kiemus, įtrauktus į sąrašą, ir eiliškumą teko koreguoti. Džiaugiuosi, kad visų komiteto narių nuomonė buvo vieninga, pirmumą suteikiant kiemams, kurie niekada nebuvo asfaltuoti.
Kaip jau minėjau, esu iš tų, palaikančių projektus, kai finansavimas gaunamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o savivaldybė prisideda dalimi biudžeto. Ypač dėl namų modernizavimo, kad Jonava taptų gražesnė. Nuvykus į vietą pažiūrėti, kaip vyksta renovacija, pasitaiko visko. Išvažiuojamojo posėdžio metu nagrinėjame ir iš gyventojų gautus skundus. Tegul nepyksta jonaviečiai, bet kartais skundai būna nepagrįsti, nes, nuvykę į vietą, pamatome kiek kitokią situaciją nei aprašyta.
Ar jums, kaip komiteto pirmininkei, dažnai skambina rajono gyventojai? Dėl ko kreipiasi, kokias problemas mini?
Taip, skambina. Pagrindinė problema – kiemai, šaligatviai, keliai, apšvietimas, eilės norint gauti medicinines paslaugas ir pan. Kadangi dirbu Jonavos kredito unijoje ir nuolat tenka bendrauti su rajono gyventojais, bėdas išsako tiek miesto, tiek kaimo gyventojai. Pvz., dėl nevalomų kelių, susisiekimo. Stengiuosi kiekvienam atsakyti, padėti išspręsti problemą, nukreipti į atsakingus asmenis. Išgirstu ne tik nusiskundimų, bet ir pagyrimų rajono vadovams dėl nuolat gražėjančio miesto, tai, aišku, džiugina.
Kaip Miesto komiteto pirmininkė, kokių pasiūlymų pateiktumėte sprendimų ruošėjams, kad posėdžių metu nereiktų „kabinėtis“ dėl vieno ar kito klausimo?
Tiek pastabų, tiek paklausimų būna, tačiau operatyviai gauname atsakymus, paaiškinimus. „Kabinėtis“ netenka, o ir kolegos nelinkę tai demonstruoti. Visi suprantame, kad sprendimų ruošėjai atlieka darbą, kurį privalu gerbti, ir turime elgtis korektiškai.
Trumpai pristatykite save rajono gyventojams, nepamirškite ir laisvalaikio pomėgių.
Apie save kalbėti sunkiausia (šypsosi). „Nerimstanti“ – taip apie mane kalba kolegos. Esu Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, Jonavos skyriaus pirmininkė. Nuo 2003-iųjų vadovauju Jonavos kredito unijai, esu unijos valdybos narė. Jonavos rajono savivaldybės taryboje dirbu jau ketvirtą kadenciją, vadovauju Miesto reikalų komitetui, esu Etikos komisijos narė. Ir tiesioginės pareigos, ir mano politinė veikla yra susijusi su bendruomenių veikla. Na, o laisvalaikį skiriu kelionėms, koncertams, spektakliams, kino filmams, daug laiko skiriu labdaros renginiams. Mano moto: „Niekada nesustok“. Kas bebūtų, niekada nesustok (šypsosi).
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ