Šių metų spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Jonavos rajone sėkmė lydėjo tuometį Savivaldybės mero pavaduotoją, socialdemokratą Eugenijų Sabutį. Už jį balsavo daugiau kaip 64 procentai mūsų krašto rinkėjų. Parlamentaras sutiko atsakyti į „Alio Jonavos“ pateiktus klausimus ir pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais naujame darbe.
– Kaip sutikote žinią apie Jonavos krašto rinkėjų jums įteiktą parlamentaro mandatą?
– Rinkėjų suteiktas mandatas ir džiugina, ir įpareigoja. Džiugina tuo, kad rinkėjai patikėjo ne tik mano, bet ir politinės partijos, kuriai atstovauju, idėjomis, siūlymais. O įpareigojimą jaučiu visada, nes esu išauklėtas į bet kokį darbą, į bet kokią veiklą visų pirma žiūrėti kaip į DARBĄ, o ne į postą, titulą. Todėl stengiuosi ir stengsiuosi visų pirma dirbti. Suprantu, kad nesu ir nebūsiu visiems priimtinas, kad ne viskas, ką darysiu, sulauks pritarimo, tačiau toks yra viešo asmens – Seimo nario – gyvenimas. Į rinkimus ėjau, turėdamas paprastą ir aiškų įsipareigojimą – išgirsti ir matyti kiekvieną. To ir siekiu. Tačiau tai nereiškia, kad galėsiu išspręsti visas pasitaikančias bėdas ar bet kokias problemas. Visada pabrėždavau, kad man priimtiniausia – racionali diskusija, racionalūs argumentai ir racionalus požiūris.
– Ar jau įsijautėte į Seimo nario pareigas, apsipratote su nauja aplinka?
– Iš esmės apsipratau, nes beveik visus frakcijos kolegas pažįstu ne vienerius metus. Seimo narių yra 141, todėl natūralu, kad su visais dar nesusipažinau. Pasikalbėjau su keliais Seimo senbuviais, atstovaujančiais įvairioms politinėms jėgoms, pats uždaviau klausimą, kaip jie jautėsi, kai rinkėjai pirmą kartą jiems patikėjo Seimo nario mandatą. Beveik visi atsakė, kad tikras suvokimas apie Seimo darbą, apie Seimo nario veiklą ateina mažiausiai po metų. Šiuo metu stengiuosi į save „įsiurbti“ kaip įmanoma daugiau informacijos, naujų žinių. Įsijautimas ateina.
Seimo pastatas yra tikrai didelis – todėl vien apeiti jį, pasibelsti į kolegų duris ir pasikalbėti nors trumpai reikia laiko. Kaip ir kiekvienas naujokas esu pasiklydęs painiuose koridoriuose, tačiau tokie „paklaidžiojimai“ tik padėjo greičiau susiorientuoti.
–Į Seimą buvote išrinktas pavojingos COVID-19 pandemijos metu. Kokių minčių sukėlė koronavirusas, dėl kurio turėjote atidėti priesaikos priėmimą?
– Neslėpsiu – iš pradžių labai supykau. Supykau dėl pačios situacijos, nes man ši priesaika būtų pirmoji gyvenime, o tai laikau labai svarbiu ir reikšmingu įvykiu. Deja, ją teko atidėti. Tačiau suprantu, kad ne mūsų galioje visiškai kontroliuoti virusą ir jo plitimą, todėl greit tiesiog susitaikiau su šia situacija ir kantriai laukiau izoliacijos termino pabaigos. Džiaugiuosi, kad nejaučiau jokių simptomų, kad virusas, panašu, aplenkė mane ir mano artimuosius. Tuo pačiu metu labiausiai pergyvenau (ir dabar pergyvenu) dėl tų žmonių, kurie savo sveikatos sąskaita turi pajusti, ką reiškia COVID-19. Tikrai laukiu skiepų vakcinos ir raginsiu visus kuo skubiau skiepytis.
– Ar jaudinotės prisiekdamas vėliau? Kas yra toji priesaika Jums asmeniškai?
– Jaudulio buvo tiek, kad beveik neprisimenu pačio priesaikos momento. Ar prisiekčiau vėliau, ar kartu su kitais kolegomis, matyt, jaudulio būtų tiek pat. Po priesaikos paklausiau kelių frakcijos kolegų, kuriems ši ceremonija jau nebuvo pirmoji, ir jie patvirtino, kad kas kartą jaudulys nemažėja.
Priesaika man asmeniškai reiškia labai didelę atsakomybę, kurią Jonavos krašto ir visos Lietuvos rinkėjai patikėjo kiekvienam iš mūsų. Apie šią atsakomybę kiekvienas Seimo narys turi prisiminti kiekvieną dieną.
– Kokį komitetą pasirinkote ir kodėl?
– Dar dalyvaudamas rinkimuose galvojau, kad labiausiai norėčiau dirbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, nes šis komitetas artimiausias pagal mano darbinę patirtį. Džiaugiuosi, kad frakcijos kolegos palaikė mano siekį ir pasiūlė į šį komitetą.
Taip pat pasirinkau Peticijų komisiją, kurios nariai mane išrinko komisijos pirmininko pavaduotoju.
– Suprantama, kad vienas politikas Seime ne ką gali. Tad ko sieksite, dirbdamas savo rinkėjams? Ko labiausiai norėtumėte? Esate opozicinė frakcija, ar tikite, kad socdemams su valdančiaisiais pavyks draugiškai sutarti?
– Seime vienas, atskiras Seimo narys tikrai gali nedaug. Tačiau čia, kaip ir bet kuriame darbe, galioja panašios taisyklės – daugiau galima padaryti, kai dirbi komandoje ir kartu. O tam reikia kalbėtis, argumentuoti, sugebėti kitus narius įtikinti tuo, kuo pats tiki, ko pats sieki. Nors ir esu opozicijoje, tačiau, būdamas kandidatu į parlamentą, susitikimuose su rinkėjais sakiau, jog man svarbiausia siekti, kad valdantieji nepradėtų taupyti socialinėje, švietimo, sveikatos srityse.
O Jonavos rinkėjams, mano manymu, be abejo svarbiausi Jonavos krašto reikalai. Todėl visomis išgalėmis bandysiu valdančiųjų dėmesį atkreipti į mūsų krašto problemas. Nesu naivus ir suprantu, kad galbūt būsiu kaltinamas populizmu, tuo, kad esu Lietuvos Respublikos Seimo narys, o ne tik Jonavos atstovas Seime, tačiau Jonavos kraštas yra Lietuvos dalis ir juo reikia rūpintis ne mažiau, nei visa Lietuva. To ir sieksiu.
– Kaip dažnai lankysitės Seimo nario Priimamajame Jonavoje? Žinoma, po karantino. Gal toji koronaviruso grėsmė nesitęs visą amžinybę ar tuos ketverius metus...
– Labai gaila, kad koronaviruso epidemija nesibaigia ir negaliu vykdyti kitos savo pareigų dalies – tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, su Jonavos krašto žmonėmis. Kai tik epidemiologinė situacija leis, tam skirsiu ne mažiau kaip vieną dieną per savaitę – kiekvieną pirmadienį. Esu įsipareigojęs, kad nebūsiu tik kabinetinis Seimo narys ir nesėdėsiu tik Priimamajame Savivaldybės pastate. Tikrai lankysiuosi seniūnijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Darysiu tai, ką ir darydavau būdamas meru ar mero pavaduotoju.
– Ar jau turite savo padėjėjus? Kiek jų? Kas gyventojus sutiks Jonavos kabinete?
– Taip, padėjėjus jau turiu. Vilniuje man padeda Roderikas Žiobakas. Jis gimė ir augo Telšiuose, ten įgijo ir vidurinį išsilavinimą. Baigęs mokyklą, mokslus nusprendė tęsti Vilniuje. Pasirinko sau artimiausias studijas – politikos mokslus ir 2009 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, o po studijų, gavęs kvietimą dirbti Prezidentūroje, prisijungė prie tuometės Prezidento Valdo Adamkaus administracijos. Darbas Prezidentūroje tęsėsi ir toliau, Prezidente tapus Daliai Grybauskaitei. Konsultavimas politinių procesų klausimais ir komunikacijos monitoringas bei analizė – tos kryptys, kuriose dirbo Roderikas. Nuo 2012 m. politinį darbą nusprendė tęsti Seime. Šiuo metu jau turi sukaupęs aštuonerių metų Seimo nario patarėjo patirtį.
Jonavoje, Savivaldybės antrame aukšte esančiame Seimo nario kabinete dirbs Audronė Bagdonavičienė. Jonavietė, Jeronimo Ralio gimnazijos auklėtinė, baigusi bakalauro studijas Kauno technologijos universitete pagal viešojo administravimo programą. Audronė yra atvira ir nuoširdi, paprastai bendraujanti. Pasibaigus pandemijai, jonaviečiams ją galėsiu pristatyti „gyvai“.
– Kokie tolesni šeimos planai?
– Jonava nuo Vilniaus nėra jau taip toli. Turint automobilį, galima važinėti ir kiekvieną dieną, tačiau dar prieš tapdamas Seimo nariu žinojau, kad, norint kokybiškai dirbti parlamente, tenka užsibūti ilgiau ir daugiau, nei dirbant nuo „aštuonių iki penkių“. Todėl neslėpdamas rinkėjams sakiau ir sakau dabar, kad pasinaudosiu galimybe gyventi taip vadinamame Seimo viešbutyje. Ne tam, kad norėčiau pasipuikuoti kažkokiomis privilegijomis, bet tam, kad turėčiau normalias darbo sąlygas.
O šeima man buvo ir yra pati didžiausia vertybė, todėl tikiu, kad šeima turi būti kartu.
– Prasidėjo adventas, gyvename Kalėdų švenčių laukimu, nors šiemet jos gal bus kiek uždaresnės. Netruks sudilti gruodžio kalendoriai, ir atkelsime vartus 2021-iesiems. Ko palinkėtumėte Jonavos krašto žmonėms?
– Nueinantys metai mūsų atmintyje pasiliks kaip išskirtiniai. Virusas, karantinas, nesibaigiantys iššūkiai – visa tai tikrai turės ryškią žymą kiekvieno mūsų tolimesniame gyvenime.
Jonavos krašto žmonėms labiausiai norėčiau palinkėti, kad ateinantys metai būtų malonių iššūkių metai, kad Jūsų neaplankytų sveikatos, finansinės ar bet kokios kitokios didesnės problemos, kad ateinančiais metais galėtume visi atsipūsti nuo blogų žinių, nuo blogų naujienų ir kitokių negandų.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Irena BŪTĖNAITĖ
