Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso kariūnai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) baigė pirmąjį lauko pratybų etapą – Bazinį kariūno kursą (BKK) ir įgijo pagrindinį karinį pasirengimą. Grįžus iš baigiamųjų kurso pratybų, spalio 16 d. jiems buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai.
Priimti į Karo akademiją jaunuoliai rugpjūčio 30-ąją septynioms savaitėms išvykę į Mokomąjį pulką mokėsi karinės inžinerijos, taktikos, ryšių, topografijos, rikiuotės ir pirmosios medicinos pagalbos pagrindų. Jie įgijo karybos teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos vėliau tobulins tęsdami studijas Akademijoje.
Pirmakursiai pratęsė ir Mokomojo pulko tradiciją – kiekvienas vadinamojoje Radvilėnų kūlgrindoje paliko per pratybas uniformoje saugotą akmenuką, simbolizuojantį jo ryžtą iki galo siekti tikslo per šias pratybas, o vėliau ir Karo akademijoje.
Bazinio kariūno kurso metu įgytomis žiniomis pirmakursiai buvo patenkinti ir noriai dalijosi pirmaisiais pratybų įspūdžiais. Kiekvieno jų tiek prisiminimai, tiek patirtis, tiek įspūdžiai skirtingi, bet pozityvūs.
Skirmantas Senkevičius tvirtino, kad jo motyvacija dėl sunkesnių BKK užduočių tik augo ir stiprėjo: „Kuo toliau, tuo daugiau jos atsirado. Taip prisirišau prie tokio kariško gyvenimo. Net gaila, kad BKK jau baigėsi. Iš dalies norisi čia likti, bet žinau, kad dar bus naujų iššūkių, nes laukia nauja patirtis Karo akademijoje.“
Pasakodamas apie save, jis pristatė ir kitus kariūnus, kurie tapo draugais, su kuriais jautėsi esąs viena komanda: „Susiformavo labai faina mūsų grupė ir mūsų gretos augo – radosi vis daugiau kariūnų, kurie prisijungė prie mūsų. Tokie dalykai gal ir neesminiai, bet kėlė motyvaciją, nes, kai mūsų daug ir esame vieningi, esame stiprūs ir pajėgūs daug ką įveikti.“
Kariūnas Arnas Kiveris, pasakodamas apie BKK, sakė, kad jau turėjo panašios patirties: „Anksčiau buvau šauktinis, po to dar Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnavau, todėl šias užduotis jau buvau vykdęs anksčiau. Praktika nelabai skyrėsi, bet vis tiek – naujų pojūčių buvo tiek dabar, tiek per ankstesnes pratybas. Kiekvieną dieną vis kažkas naujo.“
Lygindamas ankstesnę ir dabartinę kario tarnybą Arnas sakė, kad šis BKK jam buvo žinių kartojimo ir gilinimosi į jas etapas: „Turėjau senus užrašus, todėl stengiausi pagal juos viską kartoti ir dar tobulintis. Dabar taip pat daug ką užsirašiau. Sulyginęs senuosius ir naujuosius užrašus galėjau pasakyti, kaip buvo anksčiau ir dabar, BKK, įvertinti, kiek patobulėjau.“
Tačiau vaikinas savęs nelygino su kitais kariūnais, nes norėjo į visus žiūrėti kaip į vieną komandą. „Nenoriu būti individualistas, nes kariuomenėje nėra vietos tokiems žmonėms, – aiškino Arnas, kito kritiką priimantis kaip patarimus. – Esu girdėjęs, kad tarp būrių vyksta konkurencija, bet čia mes to nepastebėjome. Konkurencija – sveika, bet reikia konkuruoti tik todėl, kad galėtume tobulėti, o ne kad būtume geresni už kitus.“
Baziniam kariūno kursui pasibaigus, jo dalyviai galvoja apie grįžimą į Akademiją ir, svarbiausia, apie artėjančią kariūno priesaiką. „Laukiu tos dienos, nes noriu kaip karys prisiekti savo šaliai, – sako kariūnas Skirmantas. – Ir artimuosius noriu pamatyti, ir studijų laukiu, nes įstojau į Karo akademiją, ten, kur troškau, apie kurią tiek laiko svajojau. Todėl dabar jaučiuosi puikiai.“
Karolina Kinderytė jau yra davusi kario priesaiką. „Priesaikos žodžių nebekartosiu, tačiau stovėsiu su kitais kariūnais, būsime vienas šalia kito. Tai – ypatingas jausmas ir svarbus įvykis mums visiems“, – sako mergina.
Apie susiformavusią darnią pirmakursių komandą kalba ir Arnas: „Visi mes turime būti vieningi. Būrys yra tiek stiprus, kiek stiprus jo karys. Nors mes visi – skirtingos asmenybės, bet turime viską daryti kartu. Ir matau, kad mūsų kursas jau dabar yra kaip vienas kumštis. Tikiu, tokie išliksime ir Karo akademijoje!“
Š. m. spalio 24 d. I kurso kariūnai prisieks tarnauti Lietuvos valstybei ir toliau tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos inf.
Eimanto Genio nuotraukos